„Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas antradienio rytą tikino, kad demokratai neišsižada anksčiau išsakytų žodžių ir savo pozicijų nekeičia.
„Nėra nuo ko atsitraukti. Demokratai per šiuos du metus visuomet nuosekliai laikėsi (...). Mes šiuo atveju esame vieni iš pirmųjų, kurie manė, kad tai yra klausimai, kurie yra svarbūs visuomenei žinoti. Mes esame vieni iš iniciatorių. Tai nuoseklu, kad ir šiandienos mūsų pozicija bus atitinkama“, – antradienį žurnalistams Seime sakė L. Savickas.
Tačiau balsų klausimui vis tiek neužteko – už tyrimą pasisakė tik 49 Seimo nariai, prieš balsavo 12, dar 44 susilaikė.
RC vagystę sieja su instituciniu aplaidumu: kelia klausimą, kodėl anksčiau taikyta praktika buvo ignoruojama
Už tyrimą balsavo 8 demokratai, 9 liberalai, 24 konservatoriai, 2 „aušriečiai“ bei 6 Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Dar prieš Seimo posėdį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas vylėsi, kad demokratai nepersigalvos. Jis pastebėjo, kad parlamentinio tyrimo idėją parėmė ir keturi „aušriečiai“ bei keturi Mišrios Seimo narių grupės nariai. Nepaisant to, konservatorius abejojo, ar klausimas sulauks pakankamo palaikymo.
Susiję straipsniai
„Mes labai tikimės, kad jų parašai yra tvirti, kaip uola. Tai, kad jie yra išreiškę iniciatyvą kartu su mumis, tai reiškia, kad palaikys sprendimą inicijuoti komisiją ir šiandien.
Galbūt gali būti tarpinių variantų. Dalis, matyt, balsuos. Dalis, matyt, išeis kažkur pasivaikščioti. Visokių variantų būna. Labai svarbu, ką darys „Nemuno aušra“. Turime 4 parašus iš „Nemuno aušros“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Vis tik, jeigu reikėtų lažintis, matyt, gali šiek tiek pritrūkti (balsų – Lrytas)“, – pridūrė jis.
„Komisija yra apie politinę atsakomybę. (...) Taip, mes matome, kad keičiasi koalicijos sudėtis ir kai kurių žmonių Vyriausybėje gali nebelikti. Tačiau tai niekaip nepakeičia fakto, kad 600 tūkst. vienetų informacijos buvo pavogti ir politikai, kurie turėjo tą žinojimą labai anksti, nesiėmė priemonių informuoti gyventojus dėl jiems kylančio pavojaus“, – žurnalistams kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Parašu paramą buvo išreiškęs ir J. Olekas: netrukus persigalvojo
Parašais iniciatyvą dėl parlamentinio tyrimo parėmė 47 Seimo nariai, tarp kurių – ir 4 „Nemuno aušros“ atstovai, 4 Mišrios Seimo narių grupės nariai.
Tiesa, L. Kasčiūnas užsiminė, kad parašą buvo padėjęs ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas, tačiau, pasak jo, po 5 valandų jį atsiėmė.
„Penkias valandas turėjome ir jo parašą“, – sakė konservatorius.
„Nežinau. Čia jau, turbūt, socialdemokratų partijos archyvams klausimams, kodėl taip įvyko, ar čia buvo kažkokios neformalios derybos dėl Seimo pirmininko pozicijos, kaip pagalvės dabartinei ministrei pirmininkei. Sunku pasakyti, bet tokios įdomios 5 valandos buvo“, – neslėpė jis.
Kas čia nutiko? J. Olekas tikina, kad įsivėlė klaida.
„Tą dieną buvo labai daug skubių parašų ir iš tikrųjų buvo ir asmeninė klaida, kadangi pasižiūrėdamas pasirašiau ir tą (dokumentą – Lrytas), kurio nenorėjau pasirašyti“, – aiškino J. Olekas.
Komisija būtų nagrinėjusi 19 klausimų
Opozicinių partijų iniciatyvą Seimui pristatė konservatorių lyderis. Anot jo, Registrų centro duomenų vagystė nėra eilinis incidentas.
„Esame rimto skandalo akivaizdoje. Daugiau nei 600 tūkst. registrų duomenų nutekėjimas iš Registrų centro, apie kurį valstybės vadovai ir visuomenė daugiau nei pusantro mėnesio nebuvo informuoti, yra daugiau nei skandalingas. Turint omenyje, kad duomenų vagystė galimai yra susijusi su priešiškų valstybių įvykdyta didelio masto kibernetine ataka, šis incidentas kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“, – iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jei tyrimo komisija būtų sudaryta, jai būtų pavesta atlikti tyrimą ir atsakyti į 19 klausimų. Jie daugiausia susiję su valstybės registrų kontrole ir apsauga, incidento chronologija, institucijų atsakomybe, veiksmais ir visuomenės informavimu sužinojus apie duomenų nutekinimą.
„Iš esmės tyrimo komisija nagrinėtų tris klausimų blokus. Pirmas blokas yra susijęs su tuo, kokie saugumo algoritmai turėjo suveikti šioje situacijoje ir kodėl jie nesuveikė. Antras blokas susijęs su klausimu, kodėl visuomenė ir valstybės vadovai buvo neinformuoti apie tai, kas įvyko. Apie tai, kad jų duomenys buvo išvogti. Ir trečias blokas – kaip mes valdome rizikas šiandien, galimą žalą ir ką reikia padaryti, kad valstybė būtų atsparesnė tokioms kibernetinėms atakoms ateityje“, – dėstė konservatorius.
ELTA primena, jog Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl nuo sausio iš Registrų centro galimai nutekintų daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.
Dėl incidento ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Ji skelbė, kad tyrimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d.
Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs Registrų centro vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.
Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).
Viešoje erdvėje kilus pasipiktinimui, kodėl apie duomenų vagystę visuomenė nebuvo informuota iškart ir šiuo klausimu dėl atsakomybės išsiskyrus politikų nuomonėms, Generalinė prokuratūra tvirtino, kad apie incidentą pranešti įpareigotas buvo Registrų centras.
Pati valstybės įmonė nurodė, kad Generalinė prokuratūra nedraudė gyventojams pranešti apie jų duomenų vagystę. Anot Registrų centro, gavus šį atsakymą, buvo rengiamas techninis įrankis, kuriuo informuoti gyventojai.
Įrankis, leidžiantis gyventojams pasitikrinti, ar jų duomenys buvo pavogti, Registrų centre paleistas gegužės 25 d.