Buvusių KGB bendradarbių klausimas kėlė aistras Seimo komitete: taškas dar nepadėtas (1)

Trečiadienį šio komiteto nariai nutarė padaryti pertrauką ir dar pratęsti diskusijas.

Posėdyje dalyvavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas Algirdas Bložė teigė, kad institucija nepritaria projektui, nes panaikinus įstatymą būtų sudarytos prielaidos paviešinti asmenis, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB.

„Svarbu pažymėti, kad jie teikė informaciją ne tik apie save, jie buvo įpareigoti tiek Liustracijos komisijai, tiek VSD pateikti informaciją apie tai, kas buvo jų kontaktiniai asmenys, ką jie žinojo, kokias užduotis vykdė. Ta informacija vis dar yra jautri. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją šių laikų, (...) manome, kad tokiems asmenims kiltų realus pavojus nukentėti“, – sakė A. Bložė.

Jis taip pat paminėjo, kad pagal išlikusius duomenis prisipažinusiųjų bendradarbiavus su KGB buvo labai mažas procentas – apie 1 proc.

„Paskelbus duomenis apie tuos prisipažinusius, mes sudarytume sąlygas Rusijos pusei sužinoti visus asmenis, kurie neprisipažino, nes jie turi išlikusias korteles, išsivežė pagrindinius dokumentus“, – sakė VSD atstovas.

Tokiu atveju, jo nuomone, galima padaryti dar didesnę žalą, nes būtų galimybė tuos neprisipažinusius šantažuoti, paveikti, daryti jiems įtaką.

Seimo narys konservatorius Valdas Rakutis irgi mano, kad valstybė yra davusi pažadą, kurio sulaužyti negalima.

„Jeigu valstybė davė garantijas bet kokiu klausimu įstatymo forma, tai yra valstybės žodis ir jo negalima atšaukti. (..) Prisipažinęs žmogus yra tas, kuris perėjo į mūsų pusę. Jeigu juos išviešini, tai daugiau tau niekas nieko nepapasakos. Tai yra savų žmonių išdavimas. Todėl aš siūlau jokiu būdu nekeisti valstybės duoto pažado“, – sakė V. Rakutis.

Laikytis teisinės valstybės principo ragino ir demokratas Domas Griškevičius.

„Nepamirškime geopolitinio konteksto. Įsivaizduokime, kad šiandien pasakome, kad tokie ir tokie žmonės bendradarbiavo. Šitos pavardės bus linksniuojamos. Ar mums reikia dar papildomo susipriešinimo šitoje geopolitinėje situacijoje?“, – svarstė politikas.

Pataisos paveiktų apie 400 asmenų

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui atstovavusi Asta Aranauskienė tvirtino, kad teisinės valstybės principo turėtų būti paisoma. Jos duomenimis, įstatymo pataisos galėtų paveikti apie 400 darbingo amžiaus žmonių, kuriems po informacijos paviešinimo galėtų kilti grėsmė.

„Iš viso turime 1 tūkst. 281 prisipažinusių. Nuo 66 iki 75 metų amžiaus tokių asmenų yra apie 312. 55–65 metų yra 91. Tai faktiškai, sakykime, darbingo amžiaus asmenų yra apie 400 . Suprantama, kad darbingo amžiaus žmonėms grėsmė yra šiek tiek didesnė, kai išviešinama informacija apie juos“, – Seimo komiteto posėdyje sakė A. Aranauskienė.

Ji negalėjo pateikti konkrečių duomenų, kiek tokių žmonių jau yra mirę.

„Šitos informacijos šiandien negaliu pateikti.Tam reikia kreiptis į Gyventojų registrą. Jie yra garbingo amžiaus. Tikėtina, kad apie 600, netgi apie 800 asmenų yra jau iškeliavę anapilin“, – sakė A. Aranauskienė.

Tuo metu Seimo narys Vitalijus Šeršniovas yra įsitikinęs, kad visuomenė turi teisę žinoti.

„Pagal statistiką atrodytų, kad iš 100 žmonių 1 prisipažino, 99 neprisipažino. (...) Dėl ko visa tai dangstoma, slapstoma ir negali Lietuvos žmonės sužinoti, kas kam iš tikrųjų dirbo?“, – komiteto posėdyje piktinosi Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotojas V. Šeršniovas.

Seimo vicepirmininkė, „Nemuno aušros“ frakcijai atstovaujanti Daiva Žebelienė mano, kad praėjus dešimtmečiams, didelė dalis informacijos jau yra praradusi operatyvinę reikšmę nacionaliniam saugumui.

„Manyčiau, kad paviešinimo faktas nesukuria grėsmės nacionaliniam saugumui. Gyvenant demokratinėje valstybėje, visuomenė turi teisę žinoti istorinius faktus apie represinių struktūrų veiklą, bendradarbiavimo tinklą“, – sakė D. Žebelienė.

R. Žemaitaitis siūlo panaikinti dar 1999 m. priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą.

Siekiant tinkamai pasirengti tokio sprendimo įgyvendinimui, jis pasiūlė jo įsigaliojimą nukelti į 2028 m. sausio 1 d. Tai reikštų, kad suėjus šiam terminui, prisipažinusiųjų apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikta informacija ir duomenys nebebūtų laikomi valstybės paslaptimi ir būtų išslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

ELTA primena, kad pernai gruodį šias įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 51 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 2. Projektas buvo perduotas svarstyti parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių, NSGK komitetams.

Beje, šių metų gegužės 6 d. Seimo NSGK atmetė R. Žemaitaičio iniciatyvą nuo 2028-ųjų metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Už projekto atmetimą balsavo 8 komiteto nariai, 3 buvo prieš. Tačiau galutinį sprendimą dėl to turės priimti visas Seimas.

R. Žemaitaičio nuomone, Lietuva neturėtų baimintis paviešinti bendradarbiavusius su KGB, nes jau kelis dešimtmečius gyvename nepriklausomoje valstybėje.

Beje, tai ne pirmas politikų bandymas paviešinti buvusius KGB bendradarbius. Pernai lapkritį Vyriausybė nepritarė jau pradėtoms svarstyti panašioms konservatoriaus Arvydo Anušausko ir R. Žemaitaičio iniciatyvoms. Ministrų kabinetas kritiškai įvertino įstatymų pataisas, kurios, jo nuomone, neatitinka konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų. Vyriausybės vertinimu, tai galėtų neigiamai paveikti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir pakenkti nacionaliniams interesams.

2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metams įslaptinti ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento (EP) ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.