Lrytas gavo dokumentą, kurį į derybas atsinešė demokratai (3)

Į socialdemokratų būstinę atvyko demokratų derybinė grupė, kurią sudaro laikinasis partijos pirmininkas Virginijus Sinkevičius, parlamentarai Lukas Savickas, Domas Griškevičius, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Jekaterina Rojaka.

Juos pasitiko „socdemų“ derybininkai: partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius, jo pirmasis pavaduotojas Robertas Duchnevičius, premjerė Inga Ruginienė, ministras Juras Taminskas, parlamentarės Orinta Leiputė ir Rasa Budbergytė.

Demokratai atsinešė dešimties lapų apimties dokumentą, kuriame išdėstyti jų siūlymai naujai Vyriausybės darbų programai. Be programinių punktų, natūralu, susitikimuose kils klausimų dėl ministerijų pasidalijimo. Demokratams iki šiol buvo žadamos Aplinkos, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos.

„Sveikiname sprendimą nutraukti koalicijos sutartį su partija „Nemuno aušra“, vertiname išreikštą pasitikėjimą ir norą bendrai prisiimti atsakomybę už valstybės ateitį. Lietuvos visuomenė pavargusi nuo dirbtinio politinės įtampos kurstymo ir tarpusavio skaldymo. Neapibrėžta geopolitinė situacija ir augantys pragyvenimo kaštai kelia piliečiams pagrįstą nerimą. Politikų pareiga – užtikrinti efektyvų valstybės valdymą: ne tik susitarti dėl esminių politinių tikslų, bet ir garantuoti jų sklandų įgyvendinimą.

Siekdami konstruktyvaus bendradarbiavimo, pabrėžiame, kad mūsų prisijungimas prie koalicijos yra neatsiejamas nuo esminės Vyriausybės perkrovos ir Vyriausybės programos bei priemonių plano pakeitimų, įsipareigojant įgyvendinti žemiau išdėstytus prioritetus“ – nurodoma dokumente, su kuriuo susipažino Lrytas.

Lrytas pateikia visus demokratų siūlymus:

1.1. Spręsti katastrofišką demografinę situaciją įgyvendinant kompleksines priemones: tėvams, auginantiems vaikus, mokėti vaiko priežiūros išmokas, sudarančias 100 proc. buvusių pajamų, padidinti vaiko priežiūros išmokų lubas ir peržiūrėti maksimalius išmokų dydžius.

1.2. Įtvirtinti lankstesnį vaiko priežiūros atostogų panaudojimo modelį, leidžiantį tėvams nepanaudotas jiems priklausančių atostogų dienas panaudoti iki vaikui sukaks 8 metai, neilginant atostogų trukmės. Išsaugoti Kauno krikščioniškus gimdymo namus.

1.3. Stiprinti socialinį saugumą regionuose: iki 2027 m. pabaigos įvesti nemokamą visų pradinių klasių mokinių maitinimą; didinti neformaliojo ugdymo krepšelio finansavimą susiejant jį su bazinės socialinės išmokos dydžiu bei numatant tam specialiąją tikslinę dotaciją savivaldybių biudžetams.

1.4. Garantuoti visuotinį ikimokyklinį ugdymą: 2028 m. užtikrinti nemokamą vaikų priežiūrą nuo 18 mėnesių amžiaus.

1.5. Pertvarkyti paramos būstui programas taip, kad parama pasiektų labiausiai jos reikalingas šeimas ir nekeltų įtampos visuomenėje, kai dėl ribotų lėšų nepatenkinami visų lūkesčiai; sukurti nacionalinį būsto fondą, sutelkiant valstybės, savivaldybių bei verslo lėšas, kurio pagalba būtų teikiama finansinė parama šeimoms, norinčioms įsigyti būstą.

1.6. Reformuoti išankstinių pensijų sistemą: iki 2026 m. pabaigos įstatymu užtikrinti, kad išankstinę pensiją pasirinkę asmenys galėtų gauti visą pensijos išmoką tuomet, kai jų atskaitymų suma susilygina su išankstinės pensijos laikotarpiu išmokėta suma. Sukurti prielaidas profesinių pensijų fondų atsiradimui per pilotines iniciatyvas (pvz., greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ankstesnė pensija per profesinės pensijos fondą arba kitaip artinant greitosios pagalbos darbuotojų pensijos sąlygas prie pareigūnų).

1.7. Priimti platų politinį susitarimą dėl sprendimų, užtikrinančių orią senatvę dabarties ir būsimiems pensininkams, ir pradėti jų įgyvendinimą.

1.8. Sparčiau didinti statutinių ir nestatutinių pareigūnų atlyginimus; pakeisti pareigūnų pensijų indeksavimo formulę, kad vyktų spartesnis augimas.

1.9. Tobulinti užimtumo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant bedarbių integravimui į darbo rinką, aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimui, peržiūrint Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybę bei perduodant dalį funkcijų savivaldybėms ir verslui.

1.10. Užtikrinti, kad studentų praktika viešajame sektoriuje būtų apmokama, taip pat įteisinti studentų praktikos darbo sutarties rūšį.

1.11. Užtikrinti asmenų, turinčių negalią ir senyvo amžiaus asmenų ilgalaikę priežiūrą, susiejant socialines ir sveikatos paslaugas.

1.12. Atlikti sisteminę viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio reguliavimo peržiūrą, siekiant užtikrinti teisingą, skaidrią ir atsakomybių mastą atitinkančią atlygio sistemą, kuri apimtų ne tik Vyriausybės ir savivaldybių įstaigas ir institucijas, bet ir Seimui pavaldžias įstaigas ir institucijas.

2.1. Kultūra kaip nacionalinio saugumo dalis.

2.2. Šiandien informacinio karo ir dezinformacijos sąlygomis kultūra tampa svarbia valstybės atsparumo priemone. Stiprinti lietuviškos kultūros, lituanistikos ir istorijos sklaidą. Didesnis dėmesys valstybės atminties politikai. Investicijos į dokumentiką, istorinius filmus, edukacinius projektus.

2.3. Tautinės tapatybės ir pilietiškumo stiprinimas per kultūrą, etnokultūrą, tautodailę ir pilietiškumą.

2.4. Kelti kultūros darbuotojų prestižas, numatyti nuoseklų kultūros darbuotojų darbo užmokesčio augimą.

2.5. Supaprastinti kultūros paveldo tvarkybos procedūras. Didesnės mokestinės paskatos paveldo objektų savininkams. Valstybės ir savivaldybių partnerystės modeliai paveldo išsaugojimui. Sakralinio paveldo išsaugojimo programa.

2.6. Tobulinti menininkų ir meno kūrėjų socialinių garantijų sistemą. Sukurti lankstesnes kūrybinės veiklos ir socialinio draudimo formas. Stiprinti stipendijų ir rezidencijų programas.Kurti kūrybinių industrijų centrus regionuose.

2.7. Sukurti ilgalaikę regioninės kultūros stiprinimo programą. Užtikrinti profesionalaus meno sklaidą regionuose, ypač mažesniuose miesteliuose. Skirti daugiau lėšų kultūros centrų modernizavimui ir veikloms.

2.8. Įvesti „kultūros pasą“ senjorams ir socialiai jautrioms grupėms kultūros renginių lankymui.

2.9. Nuosekliai plėtoti visos dienos mokyklos modelį, pirmiausia sudarant galimybes jį įgyvendinti visose pradinį ugdymą vykdančiose mokyklose. Didinti vaikų popamokinio užimtumo priemonių kiekį ir įvairovę.

2.10. Stiprinti emocinio saugumo kultūrą mokyklose, plėsti psichologinės pagalbos prieinamumą, supaprastinti reikalavimus specialistams ir prevencines programas. Stiprinti švietimo pagalbos specialistų tinklą, nustatant mažesnes psichologų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų bei karjeros specialistų paslaugų prieinamumo normas, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, sprendžiant socialinės atskirties problemas. Plėtoti ekologišką maitinimą mokyklose.

2.11. Peržiūrėti specialistų darbo apmokėjimo modelį, kad mokyklos galėtų pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus.

2.12. Peržiūrėti mokytojų darbo krūvį, mažinti perteklinę administracinę naštą ir didinti laiką, skirtą tiesioginiam darbui su mokiniais. stipresnė mentorystės sistema pradedantiems mokytojams, naujas karjeros modelis, leidžiantis augti nepaliekant darbo klasėje.

2.13. Sukurti vieningus mokinių pasiekimų vertinimo standartus, kurie ateityje leistų mažinti egzaminų reikšmę stojant į aukštąsias mokyklas. Pradėti pilotinius alternatyvių pasiekimų vertinimo modelių projektus.

2.14. Sukurti ir įtvirtinti ilgalaikę brandos egzaminų sistemos viziją iki 2030 metų, užtikrinančią stabilumą, aiškumą ir prognozuojamumą mokiniams bei mokytojams.

2.15. Užtikrinti sporto sistemos stabilumą: išlaikyti Nacionalinę sporto agentūrą kaip pagrindinę sporto politikos įgyvendinimo, finansavimo, kompetencijų telkimo ir sektoriaus koordinavimo instituciją, vengiant nepamatuotų institucinių pertvarkų.

2.16. Spręsti sistemines sveikatos apsaugos finansavimo, ligų prevencijos ir paslaugų prieinamumo problemas. Tobulinti E.sveikatos sistemą, kad skaitmeniniai sprendimai padėtų sureguliuoti pacientų srautus ir užtikrintų jų savalaikį patekimą pas gydytojus, o tuo pačiu diegti inovacijas, taip mažinant biurokratinę naštą medikams, pildant dokumentus.

2.17. Didinti inovatyvių vaistų prieinamumą onkologiniams ligoniams ir pacientams su retomis ligomis, kurie serga retomis ligomis.

3.1. Užtikrinti ekonominį proveržį: maksimaliai sutrumpinti investuotojų įsikūrimo procedūras; supaprastinti pramoninių teritorijų planavimo bei leidimų išdavimo procesus; gerinti infrastruktūrą socialiai reikšmingiems verslo projektams; ekonomikos transformaciją padaryti realiu Vyriausybės siekiu, o ne deklaratyviu dokumentu. Ypatingą dėmesį skirti investicijų pritraukimui numatant finansinę ir kitokią paramą investuotojams.

3.2. Mažinti skaitmeninę atskirtį; parengti ir įgyvendinti strategiją, užtikrinančią grynųjų pinigų prieinamumą ir bankų veiklos stabilumą įvairių krizių sąlygomis.

3.3. Užtikrinti prieigą prie kapitalo smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

3.4. Užtikrinti dirbtinio intelekto gamyklos įkūrimo projekto (LitAI) ir jos įveiklinimo finansavimą ir įgyvendinimą, nekuriant perteklinių biurokratinių reikalavimų.

3.5. Numatyti ir įgyvendinti technines priemones, padedančias apsaugoti valstybės informacinėse sistemose laikomus duomenis nuo netyčinio ar neteisėto duomenų sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo ar kitokio neleistino tvarkymo.

3.6. Siekiant, kad viešųjų pirkimų reguliavimas būtų aiškus, o procesai efektyvūs ir skaidrūs, toliau diegti pažangias skaitmenines platformas, kurios leistų automatizuoti procesus, sukurti aiškesnius ir paprastesnius vertinimo kriterijus. Peržiūrėti Viešųjų pirkimų tarnybos ir CPO atliekamas funkcijas, užtikrinti jų kokybę.

3.7. Vykdyti atsakingą ir valdomą migracijos politiką, derančią su bendrais ES migracijos principais ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Lietuva turi pritraukti talentus ir ekonomikai reikalingus darbuotojus, kartu užtikrinant veiksmingą integraciją, prieinamą lietuvių kalbos mokymą bei aiškius atvykstančiųjų įsipareigojimus Lietuvos valstybei. Griežtai pasisakome prieš nevaldomą migraciją, taip pat prieš politikų bandymus kurstyti tautinę nesantaiką ar skaldyti visuomenę siekiant trumpalaikės politinės naudos.

3.8. Priimti strateginius sprendimus dėl Šiaulių oro uosto ateities, užtikrinant civilinės ir karinės infrastruktūros sinergiją, tęsiant orlaivių remonto ir techninės priežiūros veiklas bei sudarant sąlygas aukštos pridėtinės vertės investicijoms regione. Valstybės institucijų sprendimai neturi mažinti Šiaulių regiono konkurencingumo ar riboti jau veikiančių verslų galimybių plėstis, jei tai nesukelia papildomų kaštų valstybei ir neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.

3.9. Užtikrinti, kad socialinės apsaugos ir mokesčių sistema kurtų aiškias paskatas dirbti, didinti pajamas, kelti kvalifikaciją ir kurti darbo vietas, kartu išlaikant veiksmingą paramą pažeidžiamiausiems gyventojams. Lietuvos socialinė politika turi remtis principu, kad dirbantis žmogus negali būti blogesnėje padėtyje nei nedirbantis. Valstybė turi skatinti darbą, kvalifikacijos kėlimą, verslumą ir darbo vietų kūrimą regionuose.

3.10. Lietuvos ekonomikos augimas turi būti grindžiamas ne vidaus vartojimu ar viešųjų išlaidų didinimu, o našumo augimu, investicijomis, eksportu ir aukštos pridėtinės vertės sektorių plėtra.

4.1. Užtikrinti nuoseklų gynybos ir civilinės saugos finansavimą: skubiai įveiklinti oro pavojaus atpažinimo ir gynybos sistemą; tęsti modernizacijos projektus; ypatingą dėmesį skirti slėptuvių kiekiui ir kokybei, piliečių atsparumui krizių atvejais.

4.2. Siekti, kad Lietuvoje nuolat būtų dislokuota ne mažiau kaip 1000 JAV karių arba lygiavertis karinis vienetas – tai privalo tapti derybų su sąjungininkais prioritetu tiek krašto apsaugos, tiek užsienio politikos kontekste. Nuolatinis JAV karių buvimas šalyje yra esminis atgrasymo garantas.

4.3. Skubiai pašalinti valstybinių registrų ir institucijų kibernetinio saugumo spragas: parengti privalomą IT saugumo auditą visiems valstybiniams registrams per 6 mėnesius; Užtikrinti techninę valstybės informacinių sistemų apsaugą, privalomą personalo kibernetinio saugumo mokymą ir griežtą asmeninę atsakomybę – duomenų saugos reikalavimų nesilaikymas, tyčinis ar aplaidus, užtraukia teisės aktų nustatytas drausmines, administracines ar baudžiamąsias sankcijas. Riboti Registrų centro komercines paslaugas.

4.4. Paskirti vieną instituciją, atsakingą už visų valstybinių IT sistemų saugumą; įtvirtinti privalomą visuomenės informavimo apie incidentus tvarką per 72 valandas nuo kibernetinio incidento ar duomenų nutekėjimo nustatymo.

4.5. Sukurti nacionalinį reagavimo į kibernetinius incidentus pajėgumų rezervą, apimantį viešojo ir privataus sektoriaus specialistus, kurie krizės atveju būtų mobilizuoti per 12 valandas.

4.6. Užtikrinti kritinės infrastruktūros objektų, ypač energetikos srityje, nuolatinę fizinę apsaugą.

5.1. Grąžinti vieningą, konsensusu grįstą, užsienio politiką: prioritetą teikiant Europos geopolitiniam brandumui, NATO vienybei ir strateginei partnerystei su JAV.

5.2. Išnaudoti 2027 m. Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai siekiant didesnės ES geopolitinės galios: remti sprendimų priėmimo reformą, koreguojant arba naikinant pavienių valstybių veto teisę užsienio politikos srityje, kartu užtikrinant saugiklius mažosioms valstybėms; stiprinti Europos valstybių indėlį į NATO kolektyvinį saugumą; siūlyti bendrų greito reagavimo pajėgų kūrimą.

5.3. Stiprinti dvišalius Lietuvos ir JAV santykius visais lygmenimis: ekonominiu, gynybos ir politiniu. Pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu inicijuoti ES ir JAV santykių atnaujinimo darbotvarkę, pagrįstą abipuse nauda.

5.4. Normalizuoti Lietuvos ir Kinijos diplomatinius santykius, naudojantis ES diplomatiniais formatais ir daugiašalėmis platformomis. Santykių atkūrimas turi vykti nepažeidžiant Lietuvos suvereniteto, tarptautinių įsipareigojimų ir vertybinės pozicijos: tai reiškia, abipusiškumo principą.

6.1. Stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę: siekti, kad 2028 m. šalyje būtų pagaminama daugiau elektros energijos nei suvartojama; didinti energetinį efektyvumą ir energijos kaupimo pajėgumus, toliau tęsti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.

6.2. Plėtoti energijos kaupimo ir elektros tinklų infrastruktūrą; stiprinti energetinį saugumą siekiant mažesnių elektros kainų, didesnio sistemos atsparumo ir Lietuvos konkurencingumo.

6.3. Užtikrinti aktyvų Lietuvos dalyvavimą ES energetikos politikos formavime bei efektyvią integraciją į Europos energetikos rinką.

6.4. Užtikrinti sąžiningą elektros rinką: didinti kainodaros skaidrumą, įpareigoti tiekėjus aiškiai ir suprantamai pateikti visą galutinę elektros kainodarą, riboti nepagrįstus fiksuotus mokesčius ir stiprinti mažai elektros suvartojančių bei gaminančių vartotojų apsaugą.

7.1. Griežtinti miškų apsaugą: 2026 m. priimti naują Miškų įstatymą orientuotą į ilgalaikį tikslą, kad ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos miškų būtų tvarkomi pagal tam tikros apsaugos ir/ar gamtiškosios miškininkystės principus. Visiškai riboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose, prioritetą pokyčiams teikti valstybiniuose miškuose ir, numačius kompensacijas miškų savininkams, iš rezervinių miškų pardavimo, ES ir valstybės lėšų. Gamtos barjeras – mūsų rytinės sienos saugumo garantas.

7.2. Tvarūs, aplinkos apsaugos potencialą įgalinantys, sprendimai turi tapti politikos prioritetu: nemedieninė ir žiedinė ekonomika, ekotechnologijos.

7.3. Spartinti renovacijos procesą, teikiant žmonėms realias konsultacijas proceso metu. Renovacija ir municipalinio būsto plėtra turi tapti vienu iš Lietuvos ekonomikos variklių.

7.4. Modernizuoti atliekų tvarkymo sistemą, plėsti taros depozito sistemą ir kurti baterijų ir elektronikos antrinio panaudojimo ir perdirbimo sistemą, eliminuojant atliekų gaisrų rizikas.

8.1. Plėtoti tarpmiestinį viešąjį transportą: didinti maršrutų skaičių ir eismo intensyvumą; užtikrinti reguliarų ir patikimą susisiekimą tarp savivaldybių centrų ir aplinkinių regionų.

8.2. Plėsti nemokamo arba lengvatinio, viešojo transporto, socialinio taksi modelius pažeidžiamoms grupėms ir darbuotojams, kurių darbo vietos yra nutolusios nuo gyvenamosios vietos. Parengti nacionalinę regionų susisiekimo gerinimo programą, apimančią kelių infrastruktūros ir viešojo transporto sinergijos sprendimus. Skatinti hibridinį ir nuotolinį darbą kaip mobilumo politikos dalį.

8.3. Siekti visavertės asmenų su negalia integracijos, užtikrinant jiems skirtų pavežėjimo paslaugų finansavimą, specializuotų transporto priemonių įsigijimo finansavimą bei infrastruktūros pritaikymą.

9.1. Realiai įgyvendinti šios kadencijos Seimo darbo pradžioje priimtus sprendimus dėl žemės ūkio pripažinimo strategine ir nacionaliniam saugumui svarbia ūkio šaka, maksimaliai mažinti biurokratinę naštą, atsisakyti perteklinių reikalavimų, popierinių mokymų ir kursų.

9.2. Remti žemės ūkį ir vietos produkciją, iki 2028 m. pabaigos įvedant PVM lengvatą šviežioms daržovėms ir vaisiams, stiprinant trumpąsias tiekimo grandines bei derybinę ūkininkų galią.

9.3. Stiprinti pieno sektoriaus reguliavimą, peržiūrint ir tobulinant Žalio pieno įstatymą taip, kad būtų užtikrintas teisingesnis vertės pasiskirstymas tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybos tinklų, didinamas skaidrumas bei stiprinama smulkiųjų ir vidutinių ūkių padėtis.

9.4. Užtikrinti teisingesnį ir efektyvesnį tiesioginių išmokų paskirstymą tik pridėtinę vertę kuriantiems ūkiams, nustatant aiškias išmokų lubas, kad parama būtų labiau orientuota į smulkius ir vidutinius ūkius, regionų gyvybingumą ir darbo vietų kūrimą.

9.5. Pratęsti lengvatinį akcizą ūkininkams iki 2027 metų sausio mėnesio.

10.1. Peržiūrėti strateginio planavimo metodikas, atsisakant administracinės naštos viešojo sektoriaus subjektams, supaprastinti strateginio planavimo metodiką, kad ji būtų orientuota į Vyriausybės programoje nustatytų tikslų įgyvendinimą, o ne ataskaitų rengimą ir nuolatinį planų bei priemonių kūrimą, peržiūrėti biudžeto projekto rengimo taisykles. Būtina viešojo sektoriaus reguliavimo peržiūra, kad būtų atsisakyta perteklinių procedūrų ir veiksmų.

10.2. Plėsti vieno langelio principu veikiančias paslaugas, kad verslas ir gyventojai galėtų vienoje vietoje gauti informaciją, pateikti dokumentus, sekti prašymų nagrinėjimo eigą ir bendrauti su atsakingomis institucijomis. Užtikrinti, kad verslas neprivalėtų pakartotinai teikti tų pačių duomenų skirtingoms institucijoms, užtikrinti, kad vieno karto patikslinimo taisyklė būtų pilnai įgyvendinta (stebėti tai elektroninėje erdvėje). Viešojo sektoriaus institucijos turi keistis jau turimais duomenimis tarpusavyje, užtikrinant duomenų apsaugos ir informacijos saugumo reikalavimų laikymąsi.

10.3. Plėtoti dirbtinio intelekto naudojimą viešajame sektoriuje, diegiant patogias elektronines paslaugas, iš anksto užpildytas formas, automatinius pranešimus, integracijas su registrais ir savitarnos sistemas, kurios mažintų poreikį verslui rankiniu būdu rinkti ir teikti informaciją. 

10.4. Didinti institucijų orientaciją į konsultavimą, prevenciją ir pagalbą verslui, ypač tais atvejais, kai reikalavimai yra nauji, sudėtingi arba dažnai keičiami. Prioritetas teikiamas pažeidimų prevencijai, o ne sankcijų taikymui.

10.5. Skatinti jaunimo politinį aktyvumą leidžiant paaugliams dalyvauti jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų valdybose.