Kaip teigiama VRM pranešime spaudai, pastaruoju metu Rusija skleidžia nepagrįstus teiginius, esą Baltijos valstybės leidžia naudotis savo oro erdve ar teritorija kitų valstybių veiksmams prieš Rusiją.
„Šia tęstine eskalacine retorika siekiama nukreipti dėmesį nuo nesėkmių fronte ir paveikti Ukrainos sąjungininkų ryžtą toliau teikti paramą Ukrainai“, – nurodo ministerija.
VRM nurodo, kad atsižvelgiant į tai, neatmestina, jog Rusija gali planuoti provokacijos prieš objektus Baltijos valstybėse.
Karybos tyrinėtojas D. Šlekys: mūsų emocinis išsitaškymas yra priešo karinis tikslas
„Neatmestina, kad, siekdama didinti įtampą regione, Rusija gali planuoti piktavališkus veiksmus ar provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Atidžiai stebime situaciją, stipriname mūsų pasirengimą ir kritinės infrastruktūros objektų apsaugą“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Nurodoma, kad VRM ir Viešojo saugumo tarnyba (VST) ėmėsi papildomų veiksmų svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti ir išplėtė kritinės infrastruktūros atsparumui užtikrinti skirtų priemonių apimtį.
Valstybės saugumo depratamentas (VSD) plačiau situacijos apie galimas Rusijos provokacijos nekomentavo.
„Šiuo metu neturime, ką viešai pridurti prie VRM ar kitų institucijų komunikacijos šia tema“, – Eltai nurodė VSD.
Susiję straipsniai
Ministras teigia, kad infrastruktūros apsaugai gali būti pasitelkti ir kariai
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tvirtina, kad tarnybos šiuo metu remiasi „bendro pobūdžio informacija“ apie galimas grėsmes. Šią informaciją, kaip teigia ministras, mato visi viešoje erdvėje.
„Tikrai šiai dienai, kai Rusija pralaimi karą Ukrainoje, kai Rusija yra vis giliau ir labiau atakuojama Ukrainos bepiločių sistemų ir jau raketų, tai tikrai matome desperaciją Rusijos pusėje ir ta desperacija gali išvirsti į kažkokias provokacijas. Tai, norėdami apsisaugoti prevenciškai, mes turime imtis to, ką darome dabar, tai yra sustiprinti savo saugumą“, – aiškino R. Kaunas.
Jo teigimu, kariuomenės budrumo lygis nėra padidintas. R. Kaunas neatmeta, kad esant reikalui, prie infrastruktūros objektų galėtų atsirasti karių.
Pasak R. Kauno, bus stiprinama tokių objektų apsauga, kaip tiltai, dujų tiekimo sistemos, ryšių mazgai.
„Elektros pastotės, uostas, tiltai kai kurie, dujų tiekimo sistemos, tai tas, kas mums yra gyvybiškai reikalinga egzistuoti kaip šaliai. Lygiai taip pat ir ryšių mazgai“, – komentavo R. Kaunas.
Vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius žurnalistams tiksliai neįvardijo, ar jau nutarta infrastruktūros apsaugai pasitelkti kariuomenę. Visgi, anot jo, toks scenarijus neatmetamas.
„Tai nėra tūkstantiniai skaičiai. Bet, pagal poreikį, sutarta su kariuomenės vadu, kada prireiks, (pasitelkiamų karių – ELTA) skaičius bus didinamas ar mažinamas“, – sakė V. Kondratovičius.
Pasak ministro, daugiausia dėmesio ketinama skirti fizinei infrastruktūros objektų apsaugai pasitelkiant antidronines sistemas.
Anot VRM, sustiprintą šių objektų fizinę apsaugą užtikrins VST, o prireikus pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė.
Kariuomenė: budintys kariai pradėjo teikti paramą VST saugant kai kurią kritinę infrastruktūrą
Lietuvos kariuomenė patvirtina, kad Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budintys kariai pradėjo teikti paramą Viešojo saugumo tarnybai (VST), taip užtikrinant kai kurių kritinės infrastruktūros objektų apsaugą.
„Papildomi pajėgumai svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti yra prevencinė priemonė, papildomų veiksmų visuomenei imtis nereikia“, – Eltai siųstame atsakyme ketvirtadienį nurodė Lietuvos kariuomenė.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) ketvirtadienio rytą pranešė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse.
Nurodoma, kad ministerija ir VST ėmėsi papildomų veiksmų svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti ir išplėtė kritinės infrastruktūros atsparumui užtikrinti skirtų priemonių apimtį.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tvirtino, kad tarnybos šiuo metu remiasi „bendro pobūdžio informacija“ apie galimas grėsmes. Šią informaciją, kaip teigia ministras, mato visi viešoje erdvėje.
Jo teigimu, kariuomenės budrumo lygis nėra padidintas, tačiau jis neatmetė, kad esant reikalui prie infrastruktūros objektų galėtų atsirasti karių.
Pasak R. Kauno, bus stiprinama tiltų, dujų tiekimo sistemos, ryšių mazgų apsauga.
R. Motuzas: Rusija ieško priežasčių apkaltinti Lietuvą
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad Rusija ieško priežasčių apkaltinti Lietuvą. Neatmetama, kad iš priešiškos kaimynės galime sulaukti tam tikrų provokacijų, būtent todėl dabar stiprinama mūsų kritinės infrastruktūros objektų apsauga.
R. Motuzas pažymėjo, kad pastaruoju metu suaktyvėjo Rusijos veiksmai skleidžiant dezinformaciją. Jis priminė, kad neseniai Maskva apkaltino Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, neva leidžiame naudoti savo teritoriją Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje. Šiame kontekste, anot politiko, iškilo ir Kaliningrado srities problema. Jo žiniomis, į šį eksklavą buvo nuvykę labai aukšti Rusijos pareigūnai ir pan.
„Trumpiau tariant, Kaliningrado sritis buvo ruošiama tam, jeigu įvyktų jos blokada. O kas tą blokadą gali padaryti? Tą blokadą gali padaryti turbūt esanti artimiausia kaimynė Lietuva arba per jos teritoriją. Ir dėl to buvo spekuliuojama, kad iš tikrųjų Lietuva gali leisti pasinaudoti savo teritorija ukrainiečiams smūgiuojant Kaliningrado srities objektus. Nes turbūt vienintelė Kaliningrado sritis dar buvo per tą laikotarpį nepaliesta ir nenukentėjo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo Seimo URK pirmininkas.
„Žinoma, tai yra provokacija. Rusija ieško priežasčių apkaltinti Lietuvą ir dėl to yra neatmetama, kad ieškant tų priežasčių, mes galime turėti tam tikrų provokacijų“, – pridūrė jis.
Nors provokacijos iš Rusijos tęsiasi kurį laiką, pasak R. Motuzo, „kaltinimus“ Maskva viešai pareiškė tik prieš kelias savaites. Iš to, suprasta, kad ieškoma pretekstų ir priežasčių galbūt nusitaikyti į mūsų kritinės infrastruktūros objektus ar išprovokuoti tam tikrus kitus veiksmus.
„Nesu karo ir gynybos specialistas, bet aš manau, kad tai būtų kažkokia galima hibridinė ataka, kad mes po to svarstytume, ar tai buvo iš Ukrainos, Rusijos, ar dar kitur. Dėl to, žinoma, kad mes tam turime būti pasirengę ir savo infrastruktūros objektų apsaugą sustiprinti“, – pažymėjo Seimo URK vadovas.
Anot R. Motuzo, kas gali atmesti, kad gali būti provokacijos prieš suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje. Jis priminė, kad Lietuva yra viena aktyviausiai kritikuojanti rusiškas dujas vis dar perkančias Europos Sąjungos valstybes, narystės Bendrijoje siekiančią Armėniją ir pan.
„Kas gali atmesti, kad gali būti provokacijos ir gali būti siekiama, sakykime, nusitaikyti į tą LNG terminalą, kad mes kurį laiką tų dujų neturėtume ir ieškotumėme tam tikros išeities. Mes matėme taip pat šešėlinį laivyną, ir taip toliau, ir kitus dalykus, ir Rusijos provokacijų tik daugėjo“, – komentavo jis.
„Be to, turbūt jeigu pažiūrėtume į istoriją, šimtmečių istoriją, turbūt visi karai, kurie buvo su Rusija, buvo išprovokuoti tam tikrų incidentų. Dėl to mes turime būti labai budrūs, sustiprinti savo ir galbūt gynybinius pajėgumus, ir tuos pajėgumus, kuriuos paskelbė Vidaus reikalų ministerija, kad tų provokacijų nebūtų ir kad mes galėtume užtikrinti saugumą Lietuvoje“, – pažymėjo Seimo URK pirmininkas.
Kartu parlamentaras pabrėžė, kad žmonėms sunerimti nereikia. Esą priemonių imamasi tam, kad pavojų nebūtų, žmonės nenukentėtų ir nebūtų karinio konflikto.
ELTA primena, kad Rusija pastaruoju metu skleidžia nepagrįstus teiginius, esą Baltijos valstybės leidžia naudotis savo oro erdve ar teritorija kitų valstybių veiksmams prieš Rusiją.
Tokius Kremliaus pareiškimus atmetė Lietuvos valstybės vadovai.
Kiek anksčiau, atsižvelgdamas į pastaruoju metu fiksuojamus bepiločių orlaivių antskrydžius Baltijos regione, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami.