Anot nevyriausybininkų, šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje taikoma apgręžimų praktika kelia rimtų klausimų dėl jos suderinamumo su naujomis ES migracijos ir prieglobsčio taisyklėmis.
„Įgyvendinant naująją teisinę sistemą, būtina užtikrinti, kad laisvės apribojimai migracijos procedūrose nebūtų taikomi automatiškai. Sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė, taikoma tik atlikus individualų kiekvienos situacijos vertinimą ir apsvarsčius mažiau ribojančias alternatyvas“, – pranešime teigia organizacijos.
Taip pat pažymima, kad nelydimam nepilnamečiui turėtų būti nedelsiant paskiriamas atstovas tikrinimo procedūros metu. Anot organizacijų, vaikų sulaikymas apskritai neturi būti taikomas.
Susiję straipsniai
Pabrėžiama, kad siekiant užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą, nepriklausomos stebėsenos vykdytojai turi turėti prieigą veikti pasienyje ir užsieniečių apgyvendinimo bei sulaikymo vietose, pakankamus išteklius bei galimybę pasitelkti ekspertus savo mandatui įgyvendinti.
Be kita ko, visais migracijos procedūrų etapais turi būti užtikrinama veiksminga teisinė pagalba, įskaitant prieglobsčio, sulaikymo ir grąžinimo procesus.
Organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad migrantams, kurie negali būti grąžinti į savo šalį, turi būti suteikta galimybė įsidarbinti.
Kitu atveju šios grupės asmenims kyla skurdo, išnaudojimo ir nelegalaus darbo rizika.
„Migracijos politika negali būti grindžiama baime ar trumpalaikiais politiniais sumetimais. Ji turi remtis žmogaus teisėmis, žmogaus orumu ir teisinės valstybės principais“, – teigiama bendrame organizacijų pareiškime.
Bendrą pareiškimą pasirašė Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos nevyrausybinės organizacijos „Sienos Grupė“, „Gribu palīdzēt bēgļiem“ ir „Stowarzyszenie Interwencji Prawnej“