Paviešintas koalicinės sutarties projektas: partneriai išsidalijo Vyriausybės ir Seimo vadovybės kvotas (14)

Į valdančiųjų gretas pakviestos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ laikinasis pirmininkas Virginijus Sinkevičius jau nurodė, kad apsispręsti dėl ministrų portfelių tikimasi pirmadienio vakarą.

„Dabar tą tekstą patvirtins tiek socialdemokratai savo taryboje, tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tiek ir mes turėsime partijos skyrių pirmininkų susirinkimą, kur jie turės galimybę pasidalinti savo matymu. Tada trečiadienį partijos valdyba, kuri patvirtins šį tekstą“, – Eltai nurodė V. Sinkevičius. 

Paskelbto koalicinės sutarties dokumento paskutiniame skyriuje nurodomas ir pareigybių pasiskirstymas – tiesa, pavardžių čia dar nėra. Sutartį ketinama pasirašyti jau šią savaitę. 

Būsimo premjero pavardė dokumente taip pat neįrašyta, tačiau vien tai, kad bus sudaroma jau XXI-oji Vyriausybė, reiškia, kad jos galva greičiausiai pasikeis.

Koalicinėje sutartyje politinės jėgos išskyrė esminius darbų prioritetus, tarp kurių – gynybos, ekonomikos, švietimo, energetikos ir kiti klausimai.

Pažymima ir tai, kad koalicijai bus svarbus Lietuvos gynybinis atsparumas, kolektyvinės gynybos pajėgumų stiprinimas, civilinė sauga, kibernetinis atsparumas, taip pat bus siekiama skubiai įveiklinti pavojaus atpažinimo ir gynybos, ypač prieš bepiločius orlaivius, sistemą, išvystyti gyventojų perspėjimo sistemas.

Sutarties priede taip pat pabrėžiama, kad jeigu koalicinei daugumai priklausantis Seimo narys nesutinka su Vyriausybės arba koalicijos frakcijos teikiamais bendrais siūlymais, jis turi teisę jų neremti. Tačiau jis negali aktyviai trukdyti priimti sprendimų, turi apie savo įsitikinimus informuoti savo frakcijos seniūną.

Pripažįstama, kad atskirais pasaulėžiūriniais, šeimos politikos, bioetikos ir žmogaus teisių klausimais frakcijų narių pozicijos gali keistis.

Tačiau partnerystės, civilinės sąjungos, vienos lyties asmenų santuokos ar reprodukcinės sveikatos klausimų svarstymas negali būti naudojamas kaip pagrindas blokuoti Vyriausybės programoje numatytų priemonių įgyvendinimą.

Sutartyje taip pat isškirta nuostata, kad bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant specialios komisijos.

„Ši nuostata taikoma be politinių išlygų“, – nurodyta tekste.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, įgaliotos savo partijų vadovaujančių struktūrų ir

vykdydamos Lietuvos žmonių valią, išreikštą 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose,

pažymėdamos būtinybę užtikrinti stabilų, atsakingą ir socialiai teisingą valstybės valdymą sudėtingos geopolitinės, ekonominės ir socialinės įtampos sąlygomis,

atsižvelgdamos, kad neapibrėžta geopolitinė situacija ir augantys pragyvenimo kaštai, kelia piliečiams pagrįstą nerimą,

gerbdamos Lietuvos Respublikos Konstituciją ir joje įtvirtintus atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus orumo, demokratijos ir valdžių padalijimo principus,

pabrėždamos būtinybę stiprinti tautos dvasią, lietuvių kalbą, kultūrą, istorinę atmintį, pilietinę tapatybę ir visuomenės atsparumą informacinėms, hibridinėms bei kibernetinėms grėsmėms,

puoselėdamos tautinę santarvę, dialogo kultūrą, žmonių orumą, lygiateisiškumą, pagarbą šeimai, darbui, iniciatyvai ir savivaldai,

atsižvelgdamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Lietuvos nacionalinio saugumo poreikius, NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir būtinybę stiprinti transatlantinį ryšį,

siekdamos suformuoti naują koalicinę Vyriausybę, kurios programa būtų įgyvendinama konkrečiais, pamatuojamais ir finansiškai pagrįstais sprendimais,

vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 40 straipsnio 1 dalimi, susitaria veikti bendram Lietuvos žmonių labui ir sudaryti koalicinę Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

Susitariančiosios šalys įsipareigoja kokybiškai ir sparčiai įgyvendinti Seimo patvirtintą Dvidešimt pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, užtikrinant Lietuvos saugumo poreikius, tvirtą paramą Ukrainai jos kovoje prieš Rusijos agresiją ir jos integracijos kelyje į Europos Sąjungą bei NATO, įgyvendinant kompleksines šeimos stiprinimo priemones siekiant spręsti sparčiai prastėjančią šalies demografinę situaciją. Koalicinėje sutartyje numatyti prioritetai bei sprendimai detalizuojami Vyriausybės programoje bei priemonių įgyvendinimo plane.

1. Susitariančiosios šalys grindžia bendrą veiklą tarpusavio pagarbos, dalykiškumo, pasitikėjimo, atvirumo, lygiateisiškumo ir politinės atsakomybės principais. Koalicijos partneriai įsipareigoja vengti viešo tarpusavio puolimo, dirbtinio politinės įtampos kurstymo ir veiksmų, kurie objektyviai silpnintų Vyriausybės stabilumą ar Lietuvos nacionalinius interesus.

2. Susitariančiosios šalys įsipareigoja remti koalicinę Vyriausybę, veikti pagal šį susitarimą, jo priedus ir Seimo patvirtintą Vyriausybės programą. Ši sutartis yra politinis koalicijos partnerių įsipareigojimas, kuriuo detalizuojamas bendras darbas, tačiau ji negali būti aiškinama taip, kad pakeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar įstatymuose nustatytą kompetencijų sistemą.

3. Susitariančiosios šalys remia Vyriausybės programoje numatytų būtinų projektų kokybišką ir spartų įgyvendinimą, nuolat konsultuojasi dėl esminių vidaus, užsienio, saugumo, viešųjų finansų, socialinės politikos, ekonomikos, energetikos, žemės ūkio ir savivaldos klausimų bei neatidėliotinų veiksmų.

4. Susitariančiosios šalys įsipareigoja vykdyti centro kairės, socialiai orientuotą, finansiškai tvarią ir investicijoms palankią politiką. Socialinis teisingumas suprantamas ne kaip silpnos ekonomikos perskirstymas, o kaip augančios, skaidrios, produktyvios ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos pagrindu finansuojamos kokybiškos viešosios paslaugos, orus darbas, saugi senatvė, stiprios šeimos ir gyvybingi regionai.

5. Susitariančiosios šalys formuoja Vyriausybę bendru sutarimu, remdamosi rinkimuose iškovotų mandatų proporcijomis, politine atsakomybe už atskiras valstybės valdymo sritis ir taikydamos profesionalumo, kompetencijos, reputacinio tinkamumo, skaidrumo bei interesų konfliktų prevencijos kriterijus.

6. Susitariančiosios šalys formuoja Seimo, Seimo komitetų, pakomitečių, nuolatinių komisijų ir parlamentinių delegacijų vadovybę bendru sutarimu, remdamosi rinkimuose iškovotų mandatų proporcijomis, profesionalumo ir kompetencijos kriterijais, Seimo statuto nustatyta tvarka ir poreikiu užtikrinti sklandų Vyriausybės programos įgyvendinimą Seime.

7. Su pagal šioje sutartyje ir Vyriausybės programoje numatytus veiklos prioritetus rengiamais esminiais Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektais susitariančiosios šalys supažindinamos iki jų oficialaus svarstymo. Esminiais laikomi sprendimai, turintys reikšmingą įtaką valstybės biudžetui, mokesčių sistemai, socialinio draudimo sistemai, krašto apsaugai, užsienio politikai, energetiniam saugumui, savivaldos finansams, šalies ekonomikos augimo perspektyvai, švietimo, sveikatos ar viešojo administravimo reformoms.

8. Koalicijos narių pasiūlymai, neapimantys Koalicinės sutarties ir Vyriausybės programoje suderintų įsipareigojimų, kurie turi įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, valstybės skolai, savivaldybių skolos rodikliams, šešėlinei ekonomikai, socialinio draudimo fondui ar kitiems viešųjų finansų tvarumo rodikliams, teikiami tik atlikus pirminį poveikio vertinimą, informavus atsakingus Vyriausybės narius ir pristačius juos Koalicinėje taryboje.

9. Susitariančiosios šalys remia Vyriausybės programą ir šią sutartį atitinkančius teisės aktų projektus, svarstomus Seime ir Vyriausybėje, kai jie yra pristatyti Koalicinėje taryboje ir dėl jų nėra pareikšta esminių motyvuotų prieštaravimų. Esminiai prieštaravimai turi būti formuluojami raštu, nurodant teisinius, finansinius arba politinius argumentus.

10. Vyriausybės ir Seimo pareigybių pasiskirstymas tarp susitariančiųjų šalių įtvirtinamas šios sutarties priedu Nr. 1. Atsakomybės sričių Vyriausybėje ir Seimo komitetuose pasiskirstymas įtvirtinamas šios sutarties priedu Nr. 3.

11. Bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi Generalinė prokuratūra, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, nesudarant tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Ši nuostata taikoma be politinių išlygų, nes koalicijos patikimumas negali būti statomas ant imuniteto gynybos.

12. Koalicijos partneriai sutaria, kad atskirų frakcijų rinkimų programų ar derybinių dokumentų nuostatos, kurios nėra įtrauktos į šią sutartį, Vyriausybės programą arba Koalicinės tarybos patvirtintą įgyvendinimo susitarimą, nelaikomos bendru koalicijos įsipareigojimu.

13. Koalicija įsipareigoja užtikrinti Lietuvos gynybinį atsparumą, stiprinti kolektyvinės gynybos pajėgumus, civilinę saugą, kibernetinį atsparumą ir atsakingai valdyti gynybai skirtus išteklius. Skirti ne mažesnį nei 5 proc. gynybos finansavimą, taip pat užtikrinti nuoseklų finansavimą civilinės saugos ir kitoms valstybės atsparumo stiprinimo reikmėms.

Skubiai įveiklinti oro pavojaus atpažinimo ir gynybos, ypač prieš bepiločius orlaivius, sistemą; išvystyti gyventojų perspėjimo sistemas; tęsti karinių pajėgumų modernizacijos projektus, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos stiprinimui, Baltijos gynybos linijos vystymui, Vokietijos brigados priėmimui ir aprūpinimui iki 2027 m. Užtikrinti, kad iki 2030 m. Lietuvos nacionalinė divizija pasiektų pilną operacinį pajėgumą ir gebėtų veikti integruotai su sąjungininkų pajėgomis pagal NATO standartus ir gynybinius planus.

Sieksime ilgalaikio ir nepertraukiamo JAV karinių pajėgumų buvimo Lietuvoje, laikydami JAV buvimą esminiu atgrasymo prioritetu. Bendradarbiausime su NATO sąjungininkais, stiprindami kolektyvinės gynybos pajėgumus, aktyviai dalyvaudami sąjunginių pratybų planavime ir pajėgų integracijos procesuose. Visokeriopai remsime Ukrainą, sieksime jos pergalės, atstatymo ir integracijos į Europos Sąjungą bei NATO.

Užtikrinti skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų panaudojimą, aiškius atskaitomybės mechanizmus ir veiksmingą parlamentinę kontrolę. Sukurti veikiančią visuotinės gynybos sistemą, apimančią civilinės gynybos, mobilizacijos ir visuomenės atsparumo komponentus, parengtus pagal šiuolaikinių hibridinių grėsmių scenarijus. Skatinsime vaikų ir jaunimo patriotinį ugdymą, pilietinį pasipriešinimą ir pasirengimą veikti ekstremalių situacijų metu, organizuodami pradinio karinio rengimo programas ugdymo įstaigose. Ypatingą dėmesį skirti slėptuvių kiekiui ir kokybei, piliečių rengimui ir atsparumui krizių atvejais. Užtikrinti kritinės infrastruktūros objektų nuolatinę fizinę apsaugą.

Stiprinti Lietuvos gynybos pramonę ir jos konkurencingumą, taikydami lengvatines finansavimo priemones, eksporto paramos mechanizmus ir finansuodami gynybos technologijų mokslinius tyrimus.

14. Stiprinsime kibernetinį saugumą: parengsime valstybinių registrų ir ypatingos svarbos informacinių sistemų auditų planą, pirmiausia tikrinsime didžiausios rizikos sistemas, nustatysime aiškią incidentų valdymo, reagavimo ir visuomenės informavimo tvarką, kursime viešojo ir privataus sektorių kibernetinio reagavimo rezervą. Numatysime ir įgyvendinsime technines priemones, padedančias apsaugoti valstybės informacinėse sistemose laikomus duomenis nuo netyčinio ar neteisėto duomenų sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo ar kitokio neleistino tvarkymo. Griežtinsime asmeninę atsakomybę – duomenų saugos reikalavimų nesilaikymas, tyčinis ar aplaidus, užtraukia teisės aktų nustatytas drausmines, administracines ar baudžiamąsias sankcijas.

Sustiprinsime visų valstybės IT sistemų saugumą ir įtvirtinsime visuomenės informavimo apie incidentus tvarką. Užtikrinti techninę valstybės informacinių sistemų apsaugą, privalomą personalo kibernetinio saugumo mokymą ir griežtą asmeninę atsakomybę – duomenų saugos reikalavimų nesilaikymas, tyčinis ar aplaidus, užtraukia teisės aktų nustatytas drausmines, administracines ar baudžiamąsias sankcijas. Peržiūrėsime valstybės registrų teikiamas komercines paslaugas.

15. Įgyvendinsime konkurencingumo ir produktyvumo didinimo politiką, orientuotą į pažangiosios gamybos, inovacijų, MTEPI, eksporto, investicijų, energetinio savarankiškumo ir prieigos prie kapitalo stiprinimą, siekdami spartesnio ekonomikos augimo, aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo ir Lietuvos tapimo viena konkurencingiausių bei produktyviausių regiono ekonomikų. Skatinsime nacionalinio verslo plėtrą visoje Lietuvoje, gerinsime šalies investicinį klimatą, mažinsime administracinę bei teisinio reguliavimo naštą gyventojams, vietos verslui ir užsienio investuotojams. Šiuo tikslu Vyriausybė parengs ir pateiks teisės aktų pakeitimus, numatančius pelno mokesčio sistemos pertvarką, siekiant sudaryti galimybes neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Maksimaliai trumpinsime investuotojų įsikūrimo, užtikrinsime finansinę paramą investicijų pritraukimui, supaprastinsime pramoninių teritorijų planavimo, žemės paskirties keitimo, statybos leidimų ir gamybinių objektų pridavimo procedūras socialiai reikšmingiems ir aukštos pridėtinės vertės projektams. Skatinsime gamybines investicijas regionuose konsoliduodami valstybės valdomus laisvus žemės sklypus ir išpirkdami reikalingus privačius sklypus, padėsime savivaldybėms išvystyti infrastruktūrą, plėsime nacionalinio plėtros banko funkcijas, užtikrinsime geresnę prieigą prie kapitalo smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Parengsime ir įtvirtinsime Nacionalinę strategiją dėl Lietuvos konkurencingumo skatinimo. Priimsime strateginius sprendimus dėl valstybės civilinės ir karinės infrastruktūros sinergijos siekiant užtikrinti konkurencingumą ir investicijų pritraukimą. Skirti dalį BVP gynybai numatomo finansavimo gynybos ir dvejopos paskirties nacionalinės pramonės skatinimui, technologinio savarankiškumo plėtrai, inovacijų bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros Lietuvoje stiprinimui, kuriant aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

Ekonomikos transformaciją siesime su dirbtinio intelekto, skaitmeninimo, gynybos pramonės, gyvybės mokslų, puslaidininkių, optoelektronikos, žiedinės ekonomikos ir pramonės modernizavimo projektais. Užtikrinsime dirbtinio intelekto gamyklos „LitAI“ projekto įgyvendinimą tik tokia apimtimi ir tokiu modeliu, kuris turi aiškų finansavimą, valdymo struktūrą, nekuria perteklinės biurokratijos ir duoda naudą viešajam bei privačiam sektoriui. Mažinsime skaitmeninę atskirtį; parengsime ir įgyvendinsime strategiją, užtikrinančią grynųjų pinigų prieinamumą ir bankų veiklos stabilumą įvairių krizių sąlygomis. Modernizuosime viešųjų pirkimų politiką, kad kiekvienas viešasis euras sukurtų didžiausią pridėtinę vertę ekonomikai. Sukursime teisinę ir skatinimo priemonių sistemą, siekiant spręsti darbo rinkos problematiką Lietuvoje.

16. Gerinsime sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje. Peržiūrėsime vaiko išmokų sistemą ir ją pertvarkysime taip, kad gimus vaikui, šeimos neprarastų prieš tai turėtų pajamų. Demografinę situaciją spręsime kompleksinėmis priemonėmis: didinsime paramą šeimoms, plėsime vaikų priežiūros prieinamumą, stiprinsime neformalųjį ugdymą, vaiko dienos centrus, visos dienos mokyklą ir šeimai reikalingų paslaugų tinklą regionuose. Iki 2027 m. pabaigos sieksime įvesti nemokamą visų pradinių klasių mokinių maitinimą (prioritetą teikdami sveikam maitinimui), etapais didinsime neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, susiedami jį su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir tikslinių dotacijų savivaldybėms modeliu. Didinsime vaikų užimtumo priemonių kiekį, įvairovę ir prieinamumą. Įtvirtinsime lankstesnį vaiko priežiūros atostogų panaudojimo modelį, sudarant galimybę dalį nepanaudotų dienų panaudoti vėliau, neilgindami bendros išmokų sistemos trukmės ir nepažeisdami socialinio draudimo tvarumo. Iki 2028 m. parengsime visuotinės ikimokyklinio ugdymo prieigos nuo 18 mėnesių modelį, aiškiai įvertinę savivaldybių infrastruktūrą, pedagogų poreikį ir finansavimą. Pertvarkysime paramos būstui programas, kad jos pasiektų labiausiai paramos reikalingas šeimas ir nekeltų įtampos visuomenėje, kai dėl ribotų lėšų nepatenkinami visų lūkesčiai; sukursime nacionalinio būsto fondo modelį, kurio pagalba būtų teikiama finansinė parama šeimoms, norinčioms įsigyti būstą, sutelkiant valstybės, savivaldybių ir privačias lėšas.

17. Pažabosime kainų poveikį žmonių gyvenimui didindami jų pajamas, skatindami darbą ir stiprindami socialinį saugumą. Užtikrinsime viešojo ir privataus sektorių atlyginimų augimą, mažinsime skurdą ir pajamų nelygybę, stiprinsime socialinį dialogą, kolektyvines derybas ir darbuotojų teisių apsaugą. Socialinės apsaugos ir mokesčių sistema turi kurti aiškias paskatas dirbti, didinti pajamas, kelti kvalifikaciją ir kurti darbo vietas, kartu išlaikydama veiksmingą paramą pažeidžiamiausiems gyventojams. Dirbantis žmogus neturi būti blogesnėje padėtyje nei nedirbantis. Spartinsime pensijų indeksavimą, sieksime grąžinti pensijų dydžio priklausomybę nuo draudiminio stažo, sieksime platesnio politinio susitarimo dėl orios senatvės dabartiniams ir būsimiems pensininkams užtikrinimo. Reformuosime išankstinių pensijų sistemą iki 2026 m. pabaigos įstatymu užtikrinsime, kad išankstinę pensiją pasirinkę asmenys galėtų gauti visą pensijos išmoką tuomet, kai jų atskaitymų suma susilygina su išankstinės pensijos laikotarpiu išmokėta suma. Atliksime sisteminę viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio reguliavimo peržiūrą, įtraukdami Vyriausybės, savivaldybių ir Seimui pavaldžias įstaigas.

18. Užtikrinsime lygias galimybes gauti kokybišką švietimą ir stabiliai veikiančią sporto sistemą. Sureguliuosime nevalstybinių ugdymo įstaigų veiklą, taikydami joms tuos pačius kokybės, atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimus kaip valstybės finansuojamoms įstaigoms. Mažinsime mokytojų trūkumą, vykdysime valstybės vardu duotus įsipareigojimus kelti pedagogų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas, peržiūrėsime mokytojų darbo krūvį, mažinsime perteklinę administracinę naštą ir didinsime laiką, skirtą tiesioginiam darbui su mokiniais, stiprinsime mentorystę pradedantiems mokytojams ir kursime karjeros modelį, leidžiantį augti nepaliekant darbo klasėje. Nuosekliai plėtosime visos dienos mokyklos modelį, pirmiausia pradinį ugdymą vykdančiose mokyklose. Stiprinsime psichologinės, specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės ir karjeros pagalbos specialistų tinklą, nustatydami realesnes paslaugų prieinamumo normas. Peržiūrėsime specialistų darbo apmokėjimo modelį, kad mokyklos galėtų pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus. Sukursime ilgalaikę brandos egzaminų sistemos viziją, sukuriant vieningus mokinių pasiekimų vertinimo standartus, kurie labiau įgalintų aukštųjų mokyklų vaidmenį studentų atrankos procese, pradėsime alternatyvių mokinių pasiekimų vertinimo modelių pilotus ir sieksime stabilumo mokiniams bei mokytojams. Skatinsime jaunimo pilietinį aktyvumą ir lyderystę. Sporto politikoje prioritetu laikysime institucinio stabilumo, finansavimo skaidrumo, aukšto meistriškumo sportininkų socialinių garantijų, vaikų fizinio aktyvumo ir regioninių sporto paslaugų prieinamumo užtikrinimą, vengdami nepamatuotų pertvarkų.

19. Ilginsime vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę. Didinsime valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, užtikrinsime deramą sveikatos priežiūros tinklą regionuose, reikšmingai didinsime slaugytojų ir jų padejėjų darbo užmokestį ir mažinsime eiles gydymo įstaigose. Tobulinsime e. sveikatos sistemą taip, kad skaitmeniniai sprendimai realiai padėtų valdyti pacientų srautus, užtikrintų savalaikį patekimą pas gydytojus, mažintų medikų administracinę naštą ir leistų naudoti duomenis sveikatos sistemos valdymui. Investuosime į prevencinių, profilaktinių, reabilitacijos, psichikos sveikatos, priklausomybių prevencijos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą. Stiprinsime šeimoms bei gimdyvėms svarbias gimdymo ir pogimdyminės priežiūros paslaugas. Užtikrinsime asmenų su negalia ir senyvo amžiaus asmenų ilgalaikę priežiūrą, susiedami socialines ir sveikatos paslaugas. Didinsime inovatyvių vaistų prieinamumą onkologiniams pacientams ir pacientams, sergantiems retomis ligomis, tačiau vaistų politikos pokyčius grįsime skaidriais įrodymais, biudžeto galimybėmis ir pacientų organizacijų įtraukimu pagrįstais sprendimais.

20. Gerinsime susisiekimo infrastruktūros būklę ir kursime darnų susisiekimą visoje Lietuvoje. Pertvarkysime kelių priežiūros ir plėtros finansavimo modelį, įskaitant didesnės procentinės dalies nuo surenkamo akcizo už degalus skyrimą, didinsime dėmesį per gyvenvietes einančių žvyrkelių asfaltavimui, tiltų ir viadukų remontui, vietinės ir valstybinės reikšmės kelių remontui skiriamų lėšų balansui. Plėsime tarpmiestinių autobusų ir geležinkelio maršrutų tinklą, parejngsime nacionalinę regionų susisiekimo gerinimo programą, sujungiančią kelių infrastruktūrą, viešąjį transportą, socialinį taksi, pavėžėjimą pažeidžiamoms grupėms ir darbo vietų pasiekiamumą. Skatinsime hibridinį ir nuotolinį darbą kaip vieną iš mobilumo politikos priemonių, kai tai leidžia darbo pobūdis. Užtikrinsime visavertę asmenų su negalia integraciją per pavėžėjimo paslaugų, specializuotų transporto priemonių ir infrastruktūros pritaikymo finansavimo modelius. Stiprinsime pašto paslaugų prieinamumą regionuose. Diegsime išmaniąsias technologijas susisiekimo sektoriuje.

21. Investuosime į tvarią energetiką ir vartotojų apsaugą. Sieksime, kad 2028 m. Lietuvoje būtų pagaminama daugiau elektros energijos nei suvartojama, kartu užtikrinant konkurencingą elektros ir šildymo kainą gyventojams bei verslui. Plėtosime atsinaujinančius energijos išteklius, energijos kaupimo pajėgumus, elektros perdavimo ir skirstymo tinklus, energetikos infrastruktūros apsaugą ir savivaldybių įsitraukimą į energetikos projektus. Ginsime vartotojus nuo manipuliavimo paslaugų kainomis, didinsime elektros kainodaros skaidrumą, įpareigosime tiekėjus suprantamai pateikti galutinę kainodarą, peržiūrėsime nepagrįstų fiksuotų mokesčių taikymą ir stiprinsime mažai elektros suvartojančių bei gaminančių vartotojų apsaugą. Suteiksime daugiau galių valstybiniam energetikos reguliuotojui tiek, kiek tai dera su ES teisės reikalavimais ir rinkos stabilumu. Vykdysime spartesnę daugiabučių renovaciją, modernizuosime šilumos sistemas ir remsime Europos Sąjungos atsinaujinančios energetikos technologijų plėtrą. Užtikrinsime aktyvų Lietuvos dalyvavimą ES energetikos politikos formavime bei efektyvią integraciją į Europos energetikos rinką. Užtikrinsime konkurencingas ir prognozuojamas elektros energijos kainas Lietuvos ne buitiniams vartotojams, plėtodami ilgalaikius kainų stabilizavimo mechanizmus.

22. Stiprinsime viešąją tvarką, teisingumą ir žmogaus teisių apsaugą. Didinsime teisėsaugos pareigūnų skaičių regionuose, investuosime į jų darbo sąlygų gerinimą, kvalifikacijos kėlimą ir socialines garantijas. Kovosime su korupcija, mokesčių vengimu, šešėline ekonomika, neskaidriais viešaisiais pirkimais ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Gerinsime teisinės pagalbos prieinamumą, spręsime bausmių proporcingumo problemą baudžiamojoje teisėje, stiprinsime pranešėjų apsaugą ir kriminalinės žvalgybos subjektų kontrolę, užtikrinant asmens teises ir laisves. Skaitmeninsime viešųjų pirkimų procesus, automatizuosime dalį procedūrų, peržiūrėsime Viešųjų pirkimų tarnybos ir CPO funkcijas, kad reguliavimas būtų aiškus, procesai efektyvūs, o skaidrumas nebūtų pakeistas vien formalia biurokratija. Migracijos politika bus atsakinga ir valdoma: pritrauksime talentus ir ekonomikai reikalingus darbuotojus, užtikrinsime lietuvių kalbos mokymą, integraciją ir nacionalinio saugumo saugiklius, kartu užkardydami nevaldomą migraciją ir tautinės nesantaikos kurstymą. Tobulinsime užimtumo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant bedarbių integravimui į darbo rinką,  aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimui, peržiūrint Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų kokybę bei perduodant dalį funkcijų savivaldybėms ir verslui. Užtikrinsime, kad studentų praktika viešajame sektoriuje būtų apmokama, taip pat įteisinti studentų praktikos darbo sutarties rūšį.

23. Įgyvendindami ES teisės pasilikti strategiją, kursime gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį. Žemės ūkis – strateginė ir nacionaliniam saugumui svarbi ūkio šaka, nes maisto gamyba, vietos produkcija, regionų gyvybingumas ir žemdirbių ekonominis stabilumas yra valstybės atsparumo dalis. Mažinsime biurokratinę naštą ūkininkams, atsisakysime perteklinių reikalavimų, popierinių mokymų ir dubliuojamų procedūrų. Skatinsime žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštesnės pridėtinės vertės produktus, stiprinsime trumpąsias maisto tiekimo grandines, didinsime vietos produkcijos patekimą į viešąjį maitinimą ir vartotojus. Peržiūrėsime pieno sektoriaus reguliavimą, siekdami teisingesnio vertės pasiskirstymo tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybos tinklų. Didinsime skaidrumą bei stiprinsime smulkiųjų ir vidutinių ūkių padėtį. Sieksime tiesioginių išmokų suvienodinimo ES lygiu ir teisingesnio paskirstymo šalies viduje smulkių, vidutinių ir jaunųjų ūkininkų naudai, laikantis ES teisės ir bendrosios žemės ūkio politikos taisyklių.

24. Tausosime aplinką, miškus ir išteklius, derindami ekologinius, socialinius ir ekonominius interesus. Sukursime Lietuvos miškų strategiją, didinsime Lietuvos miškingumą, skatinsime gamtai artimos miškininkystės principus, ribosime plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir jautriausiose teritorijose, kartu numatydami sąžiningą kompensavimo ar išpirkimo mechanizmą privačių miškų savininkams. Reikšmingai padidinsime tvarios miškininkystės apimtis valstybiniuose miškuose. Plėtosime nemedieninę ir žiedinę ekonomiką, ekotechnologijas, biologinės įvairovės apsaugą, taršos mažinimą ir visuomenės įtrauktį. Renovacija ir municipalinio būsto plėtra taps viena iš ekonomikos, energinio efektyvumo ir socialinės politikos jungčių ir variklių. Spartinsime renovacijos procesą, teikiant žmonėms realias konsultacijas proceso metu. Modernizuosime atliekų tvarkymo sistemą, plėsime taros depozito sistemos taikymo galimybes, kursime baterijų ir elektronikos antrinio panaudojimo ir perdirbimo sistemą, mažindami atliekų gaisrų, taršos ir nelegalaus atliekų judėjimo rizikas.

25. Puoselėsime atvirą, demokratinę visuomenę, kultūrą ir pilietinę tapatybę. Kultūrą laikysime nacionalinio saugumo ir visuomenės atsparumo dalimi, ypač informacinio karo, dezinformacijos ir istorijos klastojimo sąlygomis. Stiprinsime lietuviškos kultūros, lituanistikos, istorinės atminties, dokumentikos, istorinių filmų, edukacinių projektų, etnokultūros, nematerialaus kultūros paveldo, tautodailės ir pilietiškumo sklaidą. Kelsime kultūros darbuotojų prestižą ir nuosekliai didinsime jų darbo užmokestį, tobulinsime menininkų ir meno kūrėjų socialinių garantijų sistemą, stipendijų ir rezidencijų programas. Supaprastinsime kultūros paveldo tvarkybos procedūras, svarstysime mokestines paskatas paveldo objektų savininkams, stiprinsime valstybės ir savivaldybių partnerystės modelius, parengsime sakralinio paveldo išsaugojimo priemones. Sukursime ilgalaikę regioninės kultūros stiprinimo programą, užtikrinsime profesionalaus meno sklaidą regionuose, kultūros centrų modernizavimą ir galimybes senjorams bei socialiai jautrioms grupėms naudotis kultūros paslaugomis, plečiant “Kultūros paso” paslaugų gavėjų ratą. Tuo pat metu laikysimės atviros demokratinės visuomenės principo: kovosime su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokia diskriminacija, stiprinsime žodžio laisvę, nuomonių įvairovę ir skaidrią visuomenės informavimo priemonių paramos sistemą.

26. Stiprinsime regionus, savivaldą, viešąjį administravimą ir skaitmeninę valstybę. Užbaigsime žemės grąžinimo procesą Vilniuje ir kituose miestuose, sieksime mažinti savivaldybių prisidėjimo prie ES projektų intensyvumą iki 40 proc., pakeisime teisinį reglamentavimą taip, kad savivaldybių iš ILTE pasiskolintos lėšos prisidėjimui prie ES projektų nebūtų įskaičiuojamos į skolos rodiklius. Peržiūrėsime strateginio planavimo, veiklos ataskaitų ir biudžeto rengimo sistemą, mažindami administracinę naštą viešojo sektoriaus institucijoms. Valstybės valdymas turi būti orientuotas į rezultatų pasiekimą, o ne dokumentų rengimą. Atsisakysime perteklinių planavimo, atskaitomybės ir kontrolės procedūrų, kurios nesukuria papildomos vertės gyventojams ar verslui. Plėsime vieno langelio principu veikiančias paslaugas, įgyvendinsime vieno karto duomenų pateikimo taisyklę, užtikrinsime, kad institucijos keistųsi jau turimais duomenimis, laikydamosi duomenų apsaugos ir informacijos saugumo reikalavimų. Plėtosime dirbtinio intelekto naudojimą viešajame sektoriuje: iš anksto užpildytas formas, automatinius pranešimus, integracijas su registrais, savitarnos sistemas ir konsultavimo įrankius. Priežiūros institucijų veikloje prioritetu laikysime konsultavimą, prevenciją ir pagalbą verslui, tačiau ši nuostata negali būti naudojama kaip priedanga šiurkštiems, tyčiniams ar žalą sukeliantiems pažeidimams.

27. Vykdysime aktyvią, konstruktyvią, nuspėjamą ir konsensusu grįstą užsienio politiką. Užtikrinsime tvirtą paramą Ukrainai jos kovoje prieš rusijos agresiją ir jos integracijos kelyje į Europos Sąjungą bei NATO. Stiprinsime NATO vienybę, strateginę partnerystę su JAV, dvišalius Lietuvos ir JAV santykius ekonominiu, gynybos ir politiniu lygmenimis, taip pat partnerystę su Vokietija, Lenkija, Šiaurės ir Baltijos šalimis. 2027 m. Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai išnaudosime siekdami didesnės Europos geopolitinės galios, ES sprendimų priėmimo veiksmingumo, didesnio Europos valstybių indėlio į NATO kolektyvinį saugumą ir tvirtesnio abipuse nauda pagrįstо transatlantinio ryšio. Užsienio politikoje laikysimės Lietuvos suvereniteto, tarptautinių įsipareigojimų ir vertybinės pozicijos. Sieksime normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks yra kitose ES valstybėse narėse, tačiau tik abipusiškumo, Lietuvos suvereniteto, ES bendrosios pozicijos ir nacionalinio saugumo interesų pagrindu.

28. Prie šio susitarimo prisijungti gali ir kitos Seimo frakcijos bei pavieniai Lietuvos Respublikos Seimo nariai, pritarus sutartį pasirašiusioms šalims.

29. Susitariančiosios šalys gali priimti ir kitus susitarimus, pripažįstamus šio susitarimo sudėtine dalimi. Tokie susitarimai turi būti rašytiniai, suderinti Koalicinėje taryboje ir neprieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Vyriausybės programai ir viešųjų finansų tvarumo principui.

30. Vieno iš koalicijos partnerių galimi susitarimai su trečiąja šalimi neįpareigoja kitų koalicijos partnerių ir negali pažeisti šios sutarties. Apie tokius susitarimus kiti koalicijos partneriai turi būti informuoti kaip įmanoma greičiau ir išsamiau.

31. Šios sutarties nuostatos negali būti interpretuojamos taip, kad iš to kylantys veiksmai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, Europos Sąjungos teisę, tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus ar Seimo patvirtintą Vyriausybės programą.

32. Koalicijos darbui koordinuoti suformuojama Koalicinė taryba, į kurią įeina Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, partijų pirmininkai, penki Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovai, trys Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai ir du Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai. Koalicinė taryba posėdžiauja pagal patvirtintą Koalicinės tarybos veiklos reglamentą ne rečiau kaip kartą per dvi savaites, o ne parlamentinės sesijos metu – ne rečiau negu kartą per mėnesį.

33. Koalicinę tarybą šaukia Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas arba partijų pirmininkai.

34. Koalicijos partnerių sutartos ir šioje sutartyje bei Vyriausybės programoje suformuluotos priemonės turi koalicijos politinio įsipareigojimo galią.

35. Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento, jeigu jai pritaria susitariančiųjų šalių vadovaujantys organai arba jų įgalioti subjektai.

36. Ši Sutartis netenka galios, kai koalicijos partneriai bendru susitarimu susitaria ją pakeisti ar nutraukti. Jeigu vienas iš koalicijos partnerių inicijuoja šios Sutarties nutraukimą, jis privalo apie tai iš anksto informuoti kitus koalicijos partnerius.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, įgaliotos savo partijų vadovaujančių struktūrų, susitaria:

1. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija į Ministro Pirmininko pareigas siūlo

2. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija į Seimo Pirmininko pareigas siūlo

3. Į Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigybę savo atstovą siūlo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija.

4. Į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigybes tris atstovus siūlo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, vieną atstovą siūlo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.

5. Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičius ir kandidatūros Seimo statuto nustatyta tvarka aptariamos Koalicinėje taryboje.

6. Seimo komitetų, pakomitečių, nuolatinių komisijų ir parlamentinių delegacijų vadovybių pasiskirstymą, remdamasi rinkimuose iškovotų mandatų proporcijomis, profesionalumo ir kompetencijos kriterijais bei Seimo statuto nustatyta tvarka, bendru sutarimu nustato Koalicinė taryba.

7. Nustatoma tokia ministrų sudėtis Vyriausybėje: devynis ministrų siūlo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, tris ministrus siūlo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija, du ministrus siūlo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.

8. Ministrų kandidatūros aptariamos koalicijos partijų statutų nustatyta tvarka ir derinamos su Ministru Pirmininku. Nuomonių išsiskyrimo atveju ministrų kandidatūrų derinimo procesas aptariamas Koalicinėje taryboje.

1. Šioje sutartyje ir jos prieduose nustatyti įsipareigojimai yra privalomi visiems koalicinės daugumos frakcijų nariams, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams.

2. Jeigu Seimo narys, priklausantis koalicinei daugumai, nesutinka su Vyriausybės arba Seimo koalicijos frakcijos teikiamais bendrais pasiūlymais, jis turi teisę jų neremti dėl sąžinės, įsitikinimų ar esminio politinio nesutarimo, tačiau jis negali aktyviai trukdyti jų priimti, privalo apie tai iš anksto informuoti savo frakcijos seniūną ir, jei klausimas gali turėti esminę įtaką koalicijos stabilumui, Koalicinę tarybą.

3. Koalicinės daugumos frakcijų rinkimų programų įsipareigojimai, kurie nėra įtraukti į bendrą koalicijos sutartį, Vyriausybės programą ar Koalicinės tarybos patvirtintus papildomus susitarimus, gali būti vykdomi atskirai pačioms frakcijoms ieškant paramos Seime, tačiau negali būti pateikiami kaip bendras koalicijos įsipareigojimas.

4. Koalicijos narių pasiūlymai, turintys įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, valstybės skolai, šešėlinei ekonomikai, savivaldybių finansiniams rodikliams arba socialinio draudimo sistemai, teikiami tik suderinus su atsakingais Vyriausybės nariais ir pristačius Koalicinėje taryboje.

5. Koalicijos frakcijos įsipareigoja užtikrinti, kad jų nariai dalyvautų Seimo posėdžiuose ir balsavimuose dėl Vyriausybės programai bei šiai sutarčiai įgyvendinti reikalingų teisės aktų. Frakcijų seniūnai ne rečiau kaip kartą per mėnesį Koalicinėje taryboje aptaria lankomumo, balsavimo drausmės ir teisėkūros derinimo klausimus.

6. Šios sutarties priede Nr. 1 minimų pavardžių ar konkrečių kandidatūrų pasikeitimas savaime nereiškia koalicinės sutarties nutraukimo arba negaliojimo, jeigu dėl pakeitimo susitariama Koalicinėje taryboje ir laikomasi Konstitucijos bei įstatymų nustatytos tvarkos.

1. Koalicijos partneriai pripažįsta, kad atskirais pasaulėžiūriniais, šeimos politikos, bioetikos ir žmogaus teisių klausimais frakcijų narių pozicijos gali skirtis. Tokiais atvejais Koalicinė taryba iš anksto nustato, ar klausimas laikomas koaliciniu įsipareigojimu, ar sąžinės balsavimo klausimu.

2. Sąžinės balsavimo klausimais gali būti laikomi tik tie klausimai, kurie nėra tiesiogiai įtraukti į Seimo patvirtintą Vyriausybės programą, šią sutartį ar jos priedus kaip bendras koalicijos įsipareigojimas.

3. Partnerystės, civilinės sąjungos, vienos lyties asmenų santuokos, atskirų bioetikos, reprodukcinės sveikatos ir ugdymo turinio klausimų svarstymas negali būti naudojamas kaip pagrindas blokuoti Vyriausybės programoje numatytų socialinių, sveikatos, švietimo, žmogaus teisių, smurto prevencijos ar nediskriminavimo priemonių įgyvendinimą.

4. Ugdymo turinio, lytinio ugdymo, sveikatos raštingumo ir reprodukcinės sveikatos klausimais koalicijos partneriai siekia tėvų, mokyklų bendruomenių, sveikatos ekspertų ir švietimo specialistų dialogo, tačiau pripažįsta, kad valstybė privalo užtikrinti vaikų saugumą, sveikatą, mokslu grįstą prevenciją ir konstitucinį švietimo prieinamumą.

5. Jokia šio priedo nuostata negali būti aiškinama kaip leidžianti nevykdyti Europos Sąjungos teisės, tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų, Konstitucinio Teismo jurisprudencijos ar Seimo patvirtintos Vyriausybės programos.