„Valstiečiai nepritars, aš manau, visiems šitiems dalykams ir nebalsuos. Bet kolegos iš lenkų Krikščioniškų šeimų sąjungos žino mūsų šitą nuostatą“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Veryga.
Jo teigimu, rašyba ir kalbos išsaugojimo klausimai yra tie, kuriais „valstiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovų nuomonės frakcijoje išsiskiria.
„Mes labai gerai sutariame absoliučia dauguma klausimų, bet rašyba, kalbos išsaugojimas – čia, aišku, mūsų nuomonės skiriasi“, – nurodė LVŽS lyderis.
Susiję straipsniai
„Pajuokaudamas pasakysiu, kad jeigu mes visur turėtume vienodą nuomonę, mes būtume viena partija, ko gero. Bet taip nėra – visgi mes esame dviejų partijų atstovai, kurie esame frakcijoje“, – pabrėžė A. Veryga.
ELTA primena, kad šiemet, balandžio 13 d., Teisingumo ministerija įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis numatyta, jog ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu, jo paties bei jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.
Tiesa, siūlomos pataisos įtvirtintų, jog lotyniško pagrindo rašmenys – tai lotyniškos abėcėlės rašmenys, jų modifikuotos formos ir rašmenys su diakritiniais ženklais.
Tačiau vėliau šias pataisas įvertinusi Lietuvių kalbos instituto mokslo taryba pateikė išvadą, jog tokiu būdu ne tik į dokumentus, bet ir į visą raštvedybą ateitų apie 120 svetimų rašmenų su modifikuotomis formomis ir diakritiniais ženklais, kuriuos rašyti reikėtų pagal kitų kalbų rašybos taisykles.
Kaip buvo skelbta, Seimas 2022 m. pradžioje įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Įstatymas numato, kad dokumentuose gali būti įrašytos W, X, Q raidės.