„Aš su premjere, vis dar tebeinančia pareigas, kalbėjau, kad yra keli scenarijai, galimybės politinei veiklai ir ambicijoms bei darbui Seime, komitetuose, (ministrų – ELTA) kabinete. Čia apsisprendimo laisvė“, – interviu „Delfi“ teigė M. Sinkevičius.
„Aš manau, kad stengsiuosi maksimaliai išpildyti jos preferencijas“, – teigė jis.
Politiniuose kuluaruose svarstoma, kad I. Ruginienė galėtų grįžti dirbti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuriai vadovavo prieš tapdama ministre pirmininke. Vis tik M. Sinkevičius kol kas neatsako, ar taip ir bus.
Susiję straipsniai
„Aš neatmetu jokio scenarijaus, bet kadangi visi scenarijai, kuriuos išvardinau yra galimi, tai tiesiog nereikėtų spekuliuoti, kuris bus pasirinktas“, – sakė socdemų lyderis.
Nors neatsako, ar I. Ruginienė galėtų būti jo dešinioji ranka naujai suformuotoje Vyriausybėje, M. Sinkevičius ją vadina artima bendražyge.
„Aš gal tokiomis kategorijomis nevertinčiau – kas dešinioji, kas kairioji (ranka – ELTA) ir kiek čia tų rankų bus, nes daug tų rankų bus. Ji tikrai yra artima mano bendražygė, su kuria darbuojamės kurį laiką. Tikrai manau, kad mūsų santykiai yra geri ir net po pokyčių, kurie galimai įvyks (…), aš tikiuosi, kad tie santykiai išliks tokie pat kokybiški ir tikrai produktyvūs“, – teigė politikas.
Nusprendė tapti premjeru
Kaip skelbta, antradienį M. Sinkevičius paskelbė, kad imsis atsakomybės vadovauti Vyriausybei. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
Vyriausybės vadovo poste jis pakeis dabartinę premjerę I. Ruginienę. Į šias pareigas socialdemokratė buvo paskirta pernai rugpjūtį. Jos vadovaujama Vyriausybė Seime prisiekė praėjusių metų rugsėjį.
Birželio pradžioje LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą, iš jos pašalinant „Nemuno aušrą“ ir pradedant konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Praėjusią savaitę koalicijos derybas pradėjusių partijų lyderiai ir derybininkai pirmadienį sutarė dėl ministerijų. Į koaliciją pakviestai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ naujai formuojamoje Vyriausybėje priskirtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos ministerijos.
Valdančioji LSDP ir toliau vadovaus devynioms ministerijoms, o Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija išlaiko dviejų ministerijų kuravimą.
Tiesa, kol kas nėra aišku dėl galimų ministrų pavardžių.
Šią savaitę pasirašyti planuojama ir koalicinę sutartį. Joje nurodytas įsipareigojimas įgyvendinti Seimo patvirtintą XXI Vyriausybės programą, kas indikuoja, kad bus naujas ministrų kabinetas, mat dabar dirba XX Vyriausybė. Koalicinėje sutartyje taip pat numatyta, kad premjerą ir Seimo pirmininką deleguoja socialdemokratai, tačiau konkrečios pavardės kol kas nėra įvardytos.
ELTA primena, kad įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo.
M. Sinkevičius neatskleidžia, koks bus K. Budrio likimas: svarbu turinys, o ne kas už jo stovi
Apie sprendimą imtis premjero pareigų pranešęs socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius neatskleidžia, koks bus užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio likimas naujai formuojamoje Vyriausybėje.
„Mes vis tik mėgstame viską suvesti, kas lengviausia, į asmenybę. Bet man svarbu turinys, ne tik, kas už to turinio stovi“, – antradienį „Delfi“ laidoje teigė M. Sinkevičius.
Socialdemokratų lyderis nurodė, kad pakalbės su K. Budriu ir išsiaiškins, ar šis atitinka keliamus lūkesčius.
Visgi, klausiamas, ar dabartinis užsienio ministras yra geriausia, ką gali turėti Vyriausybė, M. Sinkevičius teigė, kad taip pasakyti negali.
„Aš dar negaliu taip pasakyti. Aš galiu pasakyti, kad natūralu – ir noriu tikėti, kad visiems tai suprantama – jog ministras pirmininkas formuodamas Vyriausybę kaip komandą, turi pasirinkti tuos asmenis, su kuriais jam komfortiška dirbti, lengva pareikalauti atsakomybės ir lengva susitarti, kada ir kokiais greičiais bus realizuota bendra in corpore Vyriausybės programa“, – kalbėjo socialdemokratų pirmininkas.
Teigia, kad su prezidentu sieks konsensuso
Kalbėdamas apie prezidento Gitano Nausėdos vaidmenį formuojant tiek ankstesnę, tiek būsimą koaliciją, M. Sinkevičius nurodė, jog su prezidentūra bus ieškoma konsensuso.
„Jeigu ministras pirmininkas yra ministras pirmininkas, bet jam komandą kažkas deleguoja ir suveda (...) tai nežinau, ar korektiška to šedevro reikalauti. Aš manau, kad korektiška būtų pačiam susirinkti politinius aktorius ir jau tada kurti tą tragediją, komediją ar dramą. Matysime. Taip, Konstitucijos rėmuose prezidentas tame procese dalyvaus ir taip, manau, kad ieškosime sutarimo ir kažkokio konsensuso“, – sakė jis.
M. Sinkevičius taip pat pažymėjo, kad būtų logiška prezidentui išsakyti nuomonę, jeigu pasimatys, kad bendras darbas su K. Budriu neįmanomas. Socialdemokratas tvirtino tikintis, kad pokalbiai su šalies vadovu bus išsamūs.
„Tikėtina, kad tas pokalbis bus išsamus ir kažką sutarsime. Manau, kad nepradėsime nuo konfliktų, bet noriu tikėti, kad bus tas sutarimas valdžios šakų ir kad tas sutarimas nebus grįstas ambicijomis „čia mano, čia tavo, čia man patinka, čia man nepatinka“. Manau, kad turime ieškoti geriausio varianto Lietuvai ir galvoti ne apie asmenybes, o apie turinį, kurį tos asmenybės neša“, – sakė jis.
„Aš neisiu į kažkokį galynėjimąsi. Natūralu, jeigu būsiu nominuotas toms pareigoms (...) vyks politinės konsultacijos, pokalbiai, derybos. Tai, kad aš ateisiu ir sakysiu, kad man nesvarbu, kaip ta mano komanda atrodo, svarbu, kad aš tai komandai vadovausiu, taip nebus. Natūralu, kad aš turėsiu savo poziciją ir stengsiuosi ją argumentuotai pagrįsti, kodėl taip, o ne kitaip“, – tvirtino M. Sinkevičius.
Politiniuose kuluaruose kurį laiką svarstoma, jog socdemai nėra patenkinti užsienio reikalų ministru K. Budriu. Jam pastabų yra išsakę ir koalicijos partneriai, kurių teigimu, ministras vykdo savo, o ne Vyriausybės programą.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas anksčiau taip pat yra teigęs negalįs patikinti, jog K. Budrys užsienio reikalų ministro pareigose liks ir performavus valdančiąją daugumą.
Savo ruožtu G. Nausėda sako, jog užsienio reikalų ministras tinkamai atlieka savo darbą ir teigia nesuprantantis, kodėl kyla klausimų dėl asmens, kurį didžioji dalis visuomenės vertina teigiamai.
M. Sinkevičius žada aktyvumą užsienio politikoje: Kinijos klausimas vis dar yra neapibrėžtume
Prisiimti atsakomybę vadovauti Vyriausybei ketinantis socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tikina, kad jis būtų užsienio politikoje aktyvus premjeras.
„Manau, kad būsiu aktyvus užsienio politikos lauke. Man įdomu žinoti situaciją, kas vyksta, man įdomu žinoti ne tik tai, kas vyksta už Atlanto, bet ir kas vyksta tarp Europos Sąjungos (ES), NATO partnerių“, – interviu „Delfi“ teigė M. Sinkevičius.
Vis tik, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis pripažįsta, kad per artimiausius kelis mėnesius reikės atsakyti ir į klausimus dėl valstybės santykių su Kinija.
„Kinijos klausimas vis dar tokiame neapibrėžtume. Per artimiausius kelis mėnesius jis turės vienaip ar kitaip tam tikrų judesių. Pažiūrėsime, ar jie įvyks, ar jų bus atsisakyta“, – dėstė politikas.
„Vertindami ir priimdami įvairius užsienio politikos žingsnius pradedame ne manipuliuoti vertybiškai, bet pradedame skaičiuoti: investicijas ir naudas, ekonominį bendradarbiavimą, verslo poreikius atliepiamus, saugumo dedamąją. (...) Kai kurie namų darbai yra padaryti ir juos pasižiūrėjus kai kurie atsakymai susidėlioja net ir tiems, kurie labai vertybiškai, dogmatiškai kažką idealizuoja dabar, bet pasižiūrėjus tą turinį... bus įdomu“, – pabrėžė jis.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – Europos Sąjunga (ES) teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo.
ELTA primena, kad antradienį M. Sinkevičius paskelbė, kad imsis atsakomybės vadovauti Vyriausybei. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
Vyriausybės vadovo poste jis pakeistų dabartinę premjerę I. Ruginienę. Į šias pareigas socialdemokratė buvo paskirta pernai rugpjūtį. Jos vadovaujama Vyriausybė Seime prisiekė praėjusių metų rugsėjį.
Birželio pradžioje LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą, iš jos pašalinant „Nemuno aušrą“ ir pradedant konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.