Tuo metu iš koalicijos išprašytos „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis stebėjosi – esą dalį pranešimo rašė dirbtinis intelektas, mat jame „daugiau pasakų, o ne faktų“.
Apskritai, anot jo, pranešimas skambėjo tarsi „ašarų pakalnė“ – „aušriečio“ teigimu, prezidentas daug skundėsi, kad negali įgyvendinti įvairių sprendimų.
„Pranešimas toks, sakyčiau... Labai pajuokavau viduje su frakcija ir užsirašiau – prarasti septyni metai Lietuvos prezidento valdymo. Visas pranešimas – tokia savotiška ašarų pakalnė, kaip viskas sunku, kaip nieko negaliu padaryti, kaip norėčiau daryti, bet nieko negaliu padaryti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Žemaitaitis, rankose laikydamas keletą popieriaus lapų, ant kurių užsirašė pastabas iš metinio pranešimo.
Apie gyvenimą arti karo kalbėjęs G. Nausėda akcentuoja: taika nebėra savaime suprantama
„Dešimt minučių skyrėme gynybai, vardijant skaičius, bet nei vieno skaičiaus nekalbama apie švietimą, apie sveikatos apsaugą, nekalbama apie socialinę apsaugą. Tai jeigu mes kalbame apie gerovės Lietuvą, tai kur mes tą gerovės Lietuvą kuriame?“ – retoriškai klausė jis.
Susiję straipsniai
R. Žemaitaičio teigimu, tokie prezidento žodžiai – natūralūs. Tik, Seimo nario teigimu, teisybės juose yra mažai.
„Natūralu, kad jis turi mostelėti kritikos. Kritikos mostelėjo visiems buvusiems koalicijos partneriams. Tai tiek socialdemokratų buvusiam premjerui, tiek Sauliui Skverneliui, tiek „Nemuno aušrai“. Bet, matyt, su pranešimu šiek tiek padirbėjo dirbtinis intelektas pas prezidentą, nes daugiau buvo pasakų, o ne faktų“, – dėstė jis, pastebėdamas, kad G. Nausėda pernelyg drąsiai pasisakė apie milžiniško masto korupcijos bylą Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
J. Olekas sureagavo į pastabas „socdemams“: mes girdime, ką sako prezidentas
Metiniame pranešime prezidentas G. Nausėda sureagavo į pastarųjų savaičių socialdemokratų sprendimus atsisveikinti su „Nemuno aušra“ ir formuoti naują valdančiąją daugumą. Prezidento įsitikinimu, tam „socdemams“ prireikė per daug laiko.
„Per daug buvo peržengtų raudonų linijų, per daug lašų kantrybės taurėje, per daug dėmesio visuomenės skaldytojams“, – kalbėjo šalies vadovas.
Ar pastabos socialdemokratams pelnytos? Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako: „Geriau vėliau negu niekad“.
Metiniame G. Nausėdos pranešime – būsimas premjeras, Ž. Pinskuvienė ir iškalbingos prezidento veido išraiškos
„Matyt, galbūt galėjo anksčiau, galėjo vėliau. Bet yra taip, kaip yra dabar. Mes girdime, ką sako prezidentas, ir darome tuos darbus, kurie yra reikalingi Lietuvai – ir kuriuos prezidentas pabrėžė savo metiniame pasisakyme“, – kalbėjo parlamento vadovas.
„Man atrodo, kad labai išsamus buvo prezidento komentaras dėl visų įvykių, kurie vyko šiais metais. Ir labai aiškios kryptys – tą, ką mes pabrėžiame: pirmiausiai, saugumas, demografinė situacija, ekonominis augimas. Kiek aš dabar girdžiu, žinau, kas darosi derantis koalicijai, tai būtent šiems klausimams skiriamas pagrindinis dėmesys. Tai manau, kad galėsime tikrai suvienyti ir daugumos, prezidento ir opozicijos jėgas“, – pridūrė J. Olekas.
L. Kasčiūnas siunčia raginimą G. Nausėdai: norėtųsi stipresnių prezidento žodžių
Tuo metu opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė manantis, kad G. Nausėda išlieka švelnesnis dabartinei valdančiajai daugumai – jo teigimu, kritika, kuri pasipildavo metiniuose pranešimuose, skaitytuose praėjusią kadenciją, buvo aštresnė.
„Visiems yra akivaizdu, kad prezidentas vis dar save mato ketvirtuoju koalicijos partneriu. Mes, deja, turime su tuo susitaikyti. Taip yra. Jis yra rinkimų kampanijoje prisidėjęs prie to, kad mes turime dabar tokią koaliciją, kokią turime. Tai tam tikra prasme prezidentui būdinga šiek tiek būti stebėtoju. O kartais reikia būti procesuose ir pabandyti juos keisti“, – Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Kartais, kai matai procesus Lietuvoje – ypač kai matai, kaip dabar yra nevykusiai valdomos krizės, kai valstybė stagnacijoje, nekompetencijos krizėje – akivaizdu, kad norėtųsi stipresnių prezidento žodžių ir tokio pakankamai tvirto vertinimo“, – dėstė jis.
„To pritrūksta, nes akivaizdu, kad prezidentas yra arčiau šios valdančiosios koalicijos, negu opozicijos. Tas yra. Tikimės, kad prezidentas, galų gale, supras, kad ne viskas gerai ir į viską reikia galbūt kartais pasižiūrėti kitaip, kitomis akimis“, – linkėjo konservatorius.
Tiesa, metiniame pranešime G. Nausėda mestelėjo kritikos ir buvusiai Vyriausybei – konkrečiai, dėl migracijos politikos.
„Neturime prabangos išlipti iš važiuojančio automobilio ir metų metus neskubėdami ieškoti idealaus sprendimo. Jau matėme, kaip tai ketverius metus darė praėjusios Seimo kadencijos valdantieji, tuo pat metu įsileisdami vis daugiau ekonominių migrantų. Šiandien jie, viską pamiršę, kitus kaltina populizmu“, – kalbėjo prezidentas.
L. Kasčiūnas tikina, kad visada turėjo griežtesnį požiūrį šiuo klausimu, o per pastaruosius pusantrų metų TS-LKD teikė konkrečius siūlymus, kurie griežtintų migracijos tvarką.
„Jūs mano poziciją žinote – ji visą laiką buvo tvirta ir aiški. Aš buvau su šiek tiek ir atskirąja nuomone dėl tų migracijos srautų, kurie pasirodė tais metais. Bet, žinote, svariausia yra nestovėti vietoje. Jeigu yra padaryti negeri dalykai – juos galbūt ir pripažinti ir juos taisyti“, – nurodė konservatorius.
V. Čmilytė-Nielsen: prezidentas iki šiol šilkinėmis pirštinėmis glosto socialdemokratus
Tuo metu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pastebėjo ir pozityvių dalykų prezidento metiniame pranešime. Anot jos, tai buvo valstybiška kalba, išskirianti pagrindinius užsienio politikos, saugumo ir gynybos prioritetus.
„Vienas dalykas, kuris man nuskambėjo svariai – tai, kad autoritarams negali būti taikomos jokios išimtys. Manau, kad tai yra tam tikra raudona linija naujai Vyriausybei dėl santykių su Lukašenkos režimu“, – mintimis po metinio pranešimo dalijosi ji.
Vis tik, kaip ir L. Kasčiūnas, liberalė sutiko – kritika, adresuota socialdemokratams, buvo ganėtinai švelni. Be to, politikei keistas pasirodė prezidento pasiteisinimas dėl kultūros sektoriuje kilusių protestų, kai šią sritį prižiūrinti ministerija buvo deleguota „Nemuno aušrai“.
„Bet, žinoma, buvo dalių, kurios ir šiek tiek sukėlė šypseną – kaip kultūros ministro Ignoto sukeltas didesnis dėmesys kultūrai. Tai tikrai labai norėtųsi, kad kultūrai visada dėmesio užtektų, bet nebūtina tokių kraštutinių priemonių imtis. Ir gal tokie dalykai nesikartos.
Ir taip pat, mano vertinimu, socialdemokratų trečias premjeras per mažiau nei dvejus metus (...) yra, visgi, didelė, netgi sakytume, istorinė nesėkmė ir nepasirengimas valdyti valstybę, o prezidentas kaip ir sveikina tą situaciją ir šilkinėmis pirštinėmis glosto socialdemokratus iki šiol“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.