„Pagal gautą informaciją, galimi pažeidimai galėjo būti susiję ne tik su formaliu atrankų organizavimu, bet ir su konkrečių procedūrų eiga: atrankų paskelbimo ir viešinimo reikalavimų laikymusi, atrankos ar konkurso sąlygų formulavimu, galimai nepagrįstu išimčių taikymu priimant asmenis į pareigas be atrankos ar konkurso, atrankos komisijų sudarymu, komisijų narių nešališkumo ir galimų interesų konfliktų deklaravimu, pretendentų individualaus vertinimo objektyvumu, vertinimo rezultatų pagrindimu, atrankų rezultatų protokolavimu, garso įrašų ar kitų atrankos eigą patvirtinančių duomenų išsaugojimu, taip pat galutinių sprendimų dėl kandidatų priėmimo į pareigas pagrįstumu“, – teigiama STT rašte, su kuriuo susipažino ELTA.
Tarnyba papildomai atkreipia dėmesį, kad Seimo kanceliarijoje galimai piktnaudžiauta išimtimi, leidžiančia be jokio konkurso įdarbinti žmones trumpam laikui – iki 6 mėnesių.
„Pagal gautą informaciją, ši išimtis galimai galėjo būti taikoma ne vien laikiniems ir objektyviai pagrįstiems personalo poreikiams užtikrinti, bet ir kaip būdas priimti asmenis į pareigas be įprastų atrankos procedūrų, o vėliau spręsti dėl jų tolesnio įdarbinimo ar priėmimo į kitas pareigas Seimo kanceliarijoje“, – teigiama teisėsaugos institucijos rašte.
G. Nausėdos kalboje pasigedo aštresnės kritikos valdantiesiems: save mato kaip ketvirtąjį koalicijos partnerį
„Taip pat gauta informacija apie galimus atvejus, kai asmenys, priimti į pareigas pagal darbo sutartis ar į kitas pareigas Seimo kanceliarijoje, galėjo būti susiję su viešųjų pirkimų procesais, vykdyti pirkimų iniciatorių, ekspertų ar kitas su pirkimų procedūromis susijusias funkcijas, tinkamai neįvertinus galimų jų interesų konfliktų ar kitų sąsajų“, – priduria STT.
STT ragina nepalikti spręsti šio klausimo vien Seimo kancleriui.
Susiję straipsniai
„Atsižvelgiant į tai, kad gauta informacija yra tiesiogiai susijusi su Seimo kanclerio kompetencijai priskirta personalo administravimo sritimi ir jo priimamais ar organizuojamais sprendimais, STT vertinimu, siekiant išvengti abejonių dėl vertinimo objektyvumo, nešališkumo ir nepriklausomumo regimybės, klausimas dėl šios informacijos įvertinimo neturėtų būti paliekamas vien Seimo kanclerio diskrecijai. Manytina, kad šiuo atveju tikslinga, jog dėl galimo vertinimo poreikio spręstų Lietuvos Respublikos Seimo valdyba pagal kompetenciją“, – tvirtinama rašte.
„Prašytume Seimo valdybos spręsti klausimą dėl Seimo kanceliarijos personalo atrankų, priėmimo į pareigas ir susijusių procedūrų vertinimo inicijavimo ar pavedimo jį atlikti, apimant laikotarpį nuo 2024 m. birželio mėn. iki šio rašto gavimo dienos, bei informuoti STT apie priimtus sprendimus ir veiksmus, kurių imtasi ar numatoma imtis“, – sakoma rašte.
Teigiama, kad tokios sąsajos gali kelti korupcijos, interesų konflikto ar neskaidraus sprendimų priėmimo riziką tais atvejais, kai įdarbinti asmenys dalyvauja ar galėjo dalyvauti pirkimų inicijavimo, techninių specifikacijų rengimo, pirkimo sąlygų formulavimo, tiekėjų pasiūlymų vertinimo, ekspertinio vertinimo, sprendimų dėl laimėtojų priėmimo ar sutarčių vykdymo priežiūros procesuose. Taip pat kai jie turi ar turėjo darbo, sutartinių, finansinių, asmeninių ar kitokio pobūdžio ryšių su viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiais ar dalyvavusiais tiekėjais, rangovais, subtiekėjais ar jų atstovais.
„Vertinant šias aplinkybes būtų tikslinga nustatyti, ar tokie ryšiai buvo tinkamai deklaruoti, ar buvo imtasi interesų konflikto prevencijos priemonių ir ar šios aplinkybės neturėjo įtakos viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumui, objektyvumui bei priimtų sprendimų pagrįstumui“, – apibendrina STT.
Seimo kanclerio pareigas šiuo metu eina Algirdas Stončaitis.
Apie STT pateiktą raštą Seimo valdybai pirmasis pranešė naujienų portalas „15min“.



