Po perspėjimų dėl Rusijos – kariuomenės veiksmai Lietuvoje: prabilo apie V. Putino desperaciją (4)

R. Vaikšnoras teigė, kad desperacijoje esantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali imtis tam tikrų priemonių.

„Turime būti pasiruošę ir strateginiai objektai, ypatingai – energetikos, (...) jeigu išvestų iš rikiuotės arba būtų pažeisti, turbūt didžiausią įtaką padarytų visuomenei“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė R. Vaikšnoras.

Jis pridūrė, kad tokiu atveju galėtų kilti nepasitenkinimas. Tačiau valstybės institucijos, anot kariuomenės vado, tam ir yra, kad užtikrintų piliečiams stabilumą ir suteiktų saugumą.

„Buvo kreipęsis vidaus reikalų ministras ir kartu su Viešojo saugumo tarnyba (VST) kariuomenė yra skyrusi pajėgumus padėti tam tikrų strateginių objektų apsaugai sustiprinti. Kol VST, kaip sakant, sustiprins savo gebėjimą, nes jiems irgi personalo reikia papildomai turbūt kažkur sugeneruoti, tai mūsų viena iš pareigų, pagal įstatymus, padėti, kai yra prašoma“, – pažymėjo jis.

Pasak R. Vaikšnoro, pastarojo meto Rusijos retorika, nukreipta prieš Baltijos šalis ir Lenkiją, turbūt turi kažkokį tikslą.

„Nes kol kas tai tiktai žodžiai, tačiau šalia žodžių buvo ir šiandien dienai gal sunku pasakyti, kad sutapimai dėl tam tikrų incidentų oro erdvėje, įskridimai. Bet, žiūrėkite, mes gyvename jau turbūt ne pirmi metai tokioje artimoje aplinkoje, kaimynystėje su Rusija, kuri visą laiką stengiasi vienokia ar kitokia forma palaužti – ir ne vien tiktai Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją. Ir tos dezinformacijos kampanijos, kurios šiai dienai vyksta, paprasčiausiai nukreiptos sumenkinti turbūt tikėjimą tiek valdžios institucijomis, tiek kariuomene, tiek pakirsti žmonių pasitikėjimą valstybe“, – „Žinių radijui“ kalbėjo R. Vaikšnoras.

Kariuomenės vadas pažymėjo, kad tai – Rusijos propagandos įrankiai, kuriais siekiama nuodyti žmonių smegenis ir sėti baimę bei paniką.

„Įvairių kelių incidentų susijungimas į vieną, parodo, kad rusai niekada nesnaudė, nemiegojo turbūt. Nors mums galbūt atrodė, kad kažkuriuo momentu jie bandė eiti demokratijos keliu, tačiau jų tikslas yra skaldyti visuomenes ir mažinti pasitikėjimą“, – kalbėjo jis.

Esą yra įvairių pamąstymų, kodėl Rusija to ėmėsi. Analitikai, NATO specialistai, R. Vaikšnoro teigimu, mini, kad greičiausiai agresorei nesiseka kare su Ukraina, rusai praranda iniciatyvą, ukrainiečiai jiems „gerai išspardo užpakalius“.

„Matosi, kažkur V. Putinas desperacijoje. Mes kol kas galbūt nežinome, ką jis yra sugalvojęs, bet kad galbūt kažką rezga. Ir tie tokie signalai, kol kas – netiesioginiai, verčia mus būti budresnius“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo kariuomenės vadas.

Jis patikino, kad Lietuvos kariuomenė yra visada pasirengusi, turi nemažus pajėgumus, kurie kasdien budi ir pasiruošę padėti tiek krizės atveju, tiek jeigu būtų kažkokių kitų netikėtumų.

„Manyčiau, viskas labiau gal nukreipta į mūsų visuomenę, kad visuomenė neatsipalaiduotų, žinotų, kur mes esame, kokioje geografinėje padėtyje ir kas yra mūsų kaimynai“, – pažymėjo R. Vaikšnoras.

Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Reaguojant į tai, imtasi papildomų veiksmų svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti.

„Neatmestina, kad, siekdama didinti įtampą regione, Rusija gali planuoti piktavališkus veiksmus ar provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Atidžiai stebime situaciją, stipriname mūsų pasirengimą ir kritinės infrastruktūros objektų apsaugą“, – sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažymėjo, bus stiprinama tokių objektų, kaip tiltai, elektros pastotės, dujų tiekimo sistemos, ryšių mazgai, apsauga.

Anot VRM, sustiprintą strateginių objektų fizinę apsaugą užtikrins VST, o prireikus pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė.

Lietuva yra pasiruošusi siųsti paruoštas karių grupes į Hormuzo sąsiaurį, jei toks poreikis vis dar būtų, tikina kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

„Dėl Hormuzo planavimas vyksta, turime paruoštas (karių – ELTA) grupes, kurias buvome numatę. Tai dabar pasitikslinsime, nes dabar ką tik šviežiai viskas įvyko, ar dar yra poreikis. Nes jeigu dar minos plaukioja po vandeniu ar dar kažkur, reikia užtikrinti saugią laivybos navigaciją Hormuzo sąsiauryje“, – „Žinių radijui“ teigė R. Vaikšnoras.

„Tai Lietuva yra pasiruošusi prisidėti, ką mes ir konstatavome nuo pat pradžių“, – patikino kariuomenės vadas.

JAV ir Iranas po kelias savaites trukusių įtemptų derybų sekmadienį pasiekė bendrą susitarimą dėl karo užbaigimo. Susitarimo dalis, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, yra ir pasaulinei prekybai nafta bei gamtinėmis dujomis svarbaus Hormuzo sąsiaurio atvėrimas. Anot tarpininko Pakistano, sutarties pasirašymas numatytas penktadienį Ženevoje.

ELTA primena, kad Seimas praėjusią savaitę leido į operacijas Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė gegužę. Tiesa, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikino, kad Lietuvos kariai vykti į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų tik tuo atveju, jei būtų pasiekta taika tarp JAV ir Irano.

Kaip buvo skelbta, karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.

Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.

Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.

D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad vasaros pabaigoje arba rudenį Lietuva turėtų gauti dronams perimti skirtus bandomuosius interceptorių prototipus. Pasak jo, jeigu į šalies oro erdvę įskristų dar vienas bepilotis orlaivis, šios priemonės būtų panaudotos.

„Dronai prieš dronus“ arba tie vadinami interceptoriai, kuriais galėtume perimti ir neutralizuoti įskrendančius objektus – daugiau eina kalba apie „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius. Tai, deja, ne aš kontroliuoju patį įsigijimo procesą, bet yra planas, mano žiniomis, vasaros pabaigoje gauti tam tikrus prototipus bandymui. (...) Išsibandysime ir jie jau bus mūsų arsenale, kad jeigu įvyktų vienoks ar kitoks incidentas, mes galėtume juos naudoti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Vaikšnoras.

„Tikėtina, kad jau vasaros pabaigoje, gal rudens pradžioje, gal rudenį. Jeigu visi įsigijimų procesai įvyks taip, kaip yra suplanuoti, turėsime visas priemones“, – pridūrė jis.

Anot kariuomenės vado, šias priemones taip pat reikės integruoti į bendrą oro gynybos sistemą.

„Visi, kas atsakingi, dirba su tuo. Turime ukrainiečių ekspertų grupę, kuri atvykusi į Lietuvą. Tai visame sistemiškame požiūryje nuo detektavimo, identifikavimo ir sunaikinimo yra peržiūrimi visi procesai“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad pastarąjį kartą, gegužės 21 d., Utenos apskrityje buvo skelbtas oro pavojus. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus.

Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas ir Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.

Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.

„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.

Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.

Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse.