„Lietuva pasiūlė, šiek tiek padarė nuolaidą, ir šiuo metu yra laukiama atsakymo iš Kinijos“, – „Žinių radijui“ teigė parlamentaras.
Pasak jo, po diplomatinių santykių krizės Lietuva sutiko grįžti prie anksčiau Kinijos siūlyto modelio – steigti laikinųjų reikalų patikėtinių biurą.
„Mes žinome, kad Kinijos ambasada išvažiavo iš Lietuvos, kadangi siūlė įsteigti laikinųjų reikalų patikėtinių biurą, bet mes atsisakėme. (...) Dabar Lietuva yra pasiūliusi, kad dabartiniame etape sutinka įsteigti tą laikinųjų reikalų patikėtinių biurą“, – sakė R. Motuzas.
Ekspertai įžvelgia Šiaurės Korėjos naudą Kinijai: laiko strategine partnere JAV įtakos regione apribojimui
Anot socialdemokrato, diplomatiniu lygmeniu vyksta ir daugiau kontaktų. Parlamentaro teigimu, artimiausiu metu Lietuvoje turėtų apsilankyti aukšto rango Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, su kuriuo būtų tęsiamos diskusijos dėl abiejų šalių atstovavimo.
„Toliau bus tęsiamos derybos dėl mūsų atstovavimo, dėl Kinijos atstovybės (...) pagal abipusį principą“, – kalbėjo jis.
R. Motuzo teigimu, pastaruoju metu pasiekta ir praktinių susitarimų konsulinėje srityje. Pasak jo, Kinijos piliečiai vizas kelionėms į Lietuvą jau gali gauti Kinijoje per kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovybes.
Parlamentaras tai taip pat įvardijo kaip Lietuvos žingsnį santykių su Pekinu normalizavimo link.
Susiję straipsniai
„Mes irgi padarėme nuolaidą“, – sakė jis.
Anot R. Motuzo, šiuo metu prekybos santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos yra sugrįžę į maždaug tokį lygį, koks buvo iki Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – Europos Sąjunga (ES) teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo.