G. Nausėda užsienio žiniasklaidai atskleidė, ko tikisi iš naujos koalicijos (3)

„Visada turiu pozityvių lūkesčių. Tačiau kartais dienos pabaigoje matome, kad lūkesčiai skiriasi nuo rezultatų, pirminių lūkesčių“, – paklaustas, ko tikisi iš naujos Vyriausybės, interviu JAV verslo ir ekonomikos naujienų portalui „Bloomberg“ sakė G. Nausėda.

Visgi prezidentas nurodė manantis, kad nauja valdančioji koalicija bus stabilesnė.

„Manau, kad ši koalicija bus stabilesnė, nes vienas partneris, kuris buvo, sakykime, šiek tiek kontroversiškas, buvo pakeistas kitu. Ir tikiuosi, kad jie išlaikys stabilią ekonominę politiką. Kas ypatingai svarbu – užsienio politika turi būti paremta principais, kurie visada buvo labai svarbūs Lietuvai“, – pažymėjo G. Nausėda.

Tarp tų principų jis minėjo paramą Ukrainai, aktyvią politiką Europos Sąjungoje, saugumą ir gynybą bei įsipareigojimus NATO.

„Tikiuosi, kad šie prioritetai išliks. Matysime, kokie bus rezultatai, nes kiti parlamento rinkimai vyks 2028 metais“, – „Bloomberg“ kalbėjo G. Nausėda.

ELTA primena, kad ketvirtadienį naujosios valdančiosios daugumos partneriai pasirašė koalicinę sutartį. Dokumentą savo parašais patvirtino Seimo frakcijų seniūnai – socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos vadovas Jaroslavas Narkevičius ir demokratų frakcijai vadovaujantis Lukas Savickas.

Tarp svarbiausių darbų – įsipareigojimas užtikrinti Lietuvos gynybinį atsparumą, stiprinti kolektyvinės gynybos pajėgumus, civilinę saugą, kibernetinį atsparumą ir atsakingai valdyti gynybai skirtus išteklius. Be to, planuojama išlaikyti ne mažesnį nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą.

Šeimos politikos srityje ketinama gerinti sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus. Tarp įsipareigojimų – peržiūrėti vaiko išmokų sistemą, didinti paramą šeimoms, plėsti vaikų priežiūros prieinamumą, stiprinti neformalųjį ugdymą, vaiko dienos centrus, visos dienos mokyklą ir šeimai reikalingų paslaugų tinklą regionuose, iki 2027 m. pabaigos siekti įvesti nemokamą visų pradinių klasių mokinių ir kt.

Koalicijos sutartyje taip pat žadama sumažinti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant pajamas, skatinant darbą ir stiprinant socialinį saugumą. Taip pat ketinama užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką švietimą ir stabiliai veikiančią sporto sistemą, ilginti vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę, gerinti susisiekimo infrastruktūros būklę ir kurti darnų susisiekimą visoje Lietuvoje.

Galiausiai, tarp prioritetų užsienio politikos lauke – parama Ukrainai, NATO vienybės klausimas, strateginės partnerystės su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Vokietija, Lenkija, Šiaurės ir Baltijos šalimis stiprinimas. Taip pat nurodoma, kad bus siekiama santykių su Kinija normalizavimo.

XXI Vyriausybę turėtų formuoti premjero posto siekiantis Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Tuo metu Seimui ir toliau turėtų vadovauti socialdemokratas Juozas Olekas.

Praėjusią savaitę koalicijos derybas pradėjusių partijų lyderiai ir derybininkai sutarė dėl ministerijų. Į koaliciją pakviestai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ naujai formuojamoje Vyriausybėje priskirtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos ministerijos.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) toliau vadovaus devynioms ministerijoms, o Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija išlaiko dviejų ministerijų – Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo – kuravimą.

Kaip skelbta, birželio pradžioje LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą, iš jos pašalinant „Nemuno aušrą“ ir pradedant konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Šiuo metu dabartinė valdančioji dauguma Seime turi 80 atstovų. Jei bus sudaryta nauja koalicija, ji turėtų šiek tiek mažiau – 75 balsus.

Įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo.

JAV ir Iranui sudarius pasirašius memorandumą dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos, prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad tai padės užtikrinti stabilumą regione, tačiau ilguoju laikotarpiu ragina valstybes mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

„Turime paremti JAV pastangas rasti diplomatinį sprendimą, tikiuosi, kad esame tokiame taške, kai galėsime rasti tvarų sprendimą ir užtikrinti laisvą judėjimą Hormuzo sąsiauryje, (…) Europai labai svarbu, kad šis regionas būtų stabilus, jūrinis eismas būtų stabilus, nes (…) tai turi didelę įtaką naftos kainoms ir infliacijai“, – interviu portalui „Bloomberg“ kalbėjo G. Nausėda.

„Yra ir kita pamoka, kurią turime šioje situacijoje išmokti – ilguoju ar vidutiniu laikotarpiu turime atsisakyti iškastinio kuro. Lietuva labai sėkmingai vysto energetiką, kuri yra paremta atsinaujinančių išteklių plėtra“, – tikino jis.

Anot prezidento, Lietuva iš atsinaujinančių šaltinių pasigamina 73 proc. savo elektros poreikio, visą jį padengti planuoja jau 2028 m.

Seimas anksčiau birželį leido į operacijas Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie turėtų dalyvauti išminavimo misijose.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva prie misijos yra pasiruošusi prisijungti bet kuriuo metu.

„Nuo pat pradžių siuntėme stiprų signalą JAV ir mūsų partneriams, (…) kad mes pasirengę dalyvauti ir esame pasirengę dalyvauti su labai konkrečiais išminavimo pajėgumais. Esame politiškai įsipareigoję, priėmėme visus reikalingus sprendimus, mes esame pasiruošę ir laukiame signalo“, – tikino jis.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costa bandžius užmegzti diplomatinį kontaktą su Rusija dėl galimų taikos derybų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokiems veiksmas dar ne laikas. Jo teigimu, tinkamas laikas deryboms bus tada, kai Rusija supras, jog besiderint ji turės kažką paaukoti.

„Visada sakau, kad tinkama akimirka tokiai veiklai (diplomatinių ryšių mezgimui – ELTA) bus tada, kai Rusija supras, jog ji privalo kai kuriais klausimais nusileisti. Jei jie parodytų bent truputį noro ar pozityvių signalų, kad nori pradėti derėtis dėl taikos, tada gal būtų galima jau pradėti megzti tą kontaktą“, – interviu JAV verslo ir ekonomikos naujienų portalui „Bloomberg“ kalbėjo G. Nausėda.

Europos Sąjunga (ES) tuo metu, anot Lietuvos vadovo, privalo išmokti laikytis vientisos nuomonės ir kalbėti vienu balsu apie Rusiją.

„Kitas itin svarbus faktorius – ar ES kalba vienu balsu? Buvo daug skirtingų šalių narių lyderių bandymų pradėti kalbas su (Vladimiru – ELTA) Putinu ir nė vienam nepavyko, todėl dabar mes turime pasimokyti iš praeities klaidų ir kalbėti vienu balsu, nes tai būtų gerokai naudingiau visai Bendrijai“, – tikino prezidentas.

Anot jo, Rusijos prezidentas V. Putinas nėra davęs jokių signalų, kad nori derėtis dėl taikos ir prie to stalo matyti Europos atstovą.

„Nemanau, kad dabar yra laikas pradėti derybas su Putinu, nes jis nenori mūsų matyti prie stalo. Putinas gerbia galią, jis gerbia ir bijo JAV, tačiau, ar jis taip pat jaučiasi apie ES – aš abejoju“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Taip, mes įvedėme 20 skirtingų sankcijų paketų, turime tam tikrų būdų daryti žalą Rusijos ekonomikai, bet ar to užtenka, kad Putinas norėtų mus matyti prie stalo? Aš turiu abejonių“, – pakartojo Lietuvos prezidentas.

Anksčiau skelbta, jog ES pareigūnas patvirtino žiniasklaidos pranešimus, kad pastarosiomis savaitėmis būta trumpų ryšių diplomatiniu lygmeniu, siekiant užmegzti bendravimą su Maskva, tačiau jokios esminės derybos nevyko.

Briuselio ir Maskvos diplomatiniai santykiai labai įtempti dar nuo 2014 m., kai Rusija pirmą kartą okupavo dalį Ukrainos teritorijos, o Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją, jie buvo įšaldyti.

Pasak vieno ES pareigūno, tikslas yra būti pasirengusiems, kai ateis tinkamas laikas, ginti ES interesus. Jo teigimu, kalba eina apie trumpus kontaktus be jokių esminių apsikeitimų informacija ir derybų, diplomatai atlieka diplomatinį darbą.

Kai kurie ES lyderiai taip pat leido suprasti, kad A. Costa „yra natūralus ES interesų atstovas“.

Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas nesutiko su tokiais veiksmais, teigdamas, jog V. Putinas nėra parodęs jokio noro pradėti rimtas derybas. Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir Austrijos kancleris Christianas Stockeris tuo metu teigė esantys atviri pradėti dialogą su Rusija taikos deryboms.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva norėtų normalizuoti politinius santykius su Kinija. Anot jo, per artimiausią pusmetį tikimasi sulaukti rezultatų dėl diplomatinių atstovybių Vilniuje ir Pekine.

„Norėtume normalizuoti politinius santykius su Kinija, kadangi jie buvo nutraukti prieš keletą metų“, – interviu portalui „Bloomberg“ teigė G. Nausėda.

Prezidentas paminėjo, kad šiuo metu vyksta dvišalės diskusijos dėl diplomatinių atstovybių Pekine bei Vilniuje.

„Nėra normalu neturėti abiejų šalių diplomatinių atstovybių Pekine ar Vilniuje. Šiuo metu esame procese ir, tikiuosi, pasieksime rezultatų per artimiausius šešis mėnesius“, – nurodė šalies vadovas.

ELTA primena, kad šią savaitę Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas pranešė apie Lietuvos pasiūlymą Kinijai atidaryti laikinojo reikalų patikėtinio biurą Vilniuje. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys parlamentaro žodžių sakė nepatvirtinsiantis.

„Apie mūsų veiksmus, kuriuos darome, komitetą informuojame, tai, kas yra iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pusės. Pats informuoju prezidentą, tiek ministrę pirmininkę, su Seimo pirmininku apie tai kalbame“, – ketvirtadienį teigė jis.

Tokį kelią atkurti diplomatinį atstovavimą kritikuoja dalis opozicijos. Tarkime, Seimo URK vicepirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis tai vertina kaip nuolaidą Pekinui. Be to, akcentuoja, kad šis klausimas nebuvo aptartas komitete.

Reikia siekti mažesnės priklausomybės nuo Kinijos

Interviu „Bloomberg“ G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Lietuva privalo didinti savo konkurencingumą pasaulio rinkoje bei ieškoti naujų prekybos partnerių.

„Ieškant prekybos rinkų, turime gręžtis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų panašiai mąstančių šalių link. Ir, žinoma, patys turime padaryti daug, kad taptume konkurencingi“, – sakė prezidentas.

„Lietuvai svarbu rasti sprendimus, kurie vestų prie mažesnės Europos Sąjungos (ES) priklausomybės nuo Kinijos“, – akcentavo jis.

Santykiai pašlijo 2021 m.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.

Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.

Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.

Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.

Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Vašingtonas siunčia labai pozityvius signalus dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių tolesnio buvimo Lietuvoje.

„Sulaukiame labai pozityvių signalų iš Vašingtono. Tie signalai rodo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) vertina Lietuvą kaip labai patikimą sąjungininkę ir pripažįsta mūsų pastangas didinti gynybos išlaidas“, – interviu portalui „Bloomber“ sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, biudžeto dalis, kurią skiriame šalies gynybai, rodo, jog Lietuva savo atsakomybes prisiima atsakingai.

G. Nausėda tikisi jau artimiausiu metu sulaukti žinios, kokį sprendimą dėl JAV karinių dalinių buvimo Lietuvoje priims Vašingtonas.

„Šiemet išleisime 5,4 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto gynybai. Jiems tai, tikriausiai, galėtų būti indikatorius, kuris leistų amerikiečių kariams likti Lietuvos teritorijoje. Tikiuosi, kad naujienų sulauksime artimiausiomis savaitėmis“, – nurodė G. Nausėda.

Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika.

Nepaisant to, kad per tūkstantis JAV karių išvyksta iš Lietuvos, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, kad pagrindo visuomenei nerimauti nėra. Jo teigimu, Lietuvos pastangos diplomatiniu ir kariniu lygmenimis duoda rezultatų, todėl pozityvūs signalai dėl amerikiečių karinio buvimo šalyje išlieka.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau teigė turįs sąjungininkų patikinimą, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji. Vis tik ministras teigė nenorintis spėlioti, ar JAV priims sprendimą jau birželio mėnesį. Pasak jo, Lietuva, esant poreikiui, galėtų priimti ir daugiau kaip 1,5 tūkst. JAV karių.

Kaip skelbė ELTA, Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.

JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.

Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.