Po „socdemų“ kreipimosi – STT reakcija: tirs istoriją, susijusią su konservatoriumi G. Geču bei jo broliu (2)

Apie tai portalui Lrytas patvirtino STT atstovai.

„Patvirtiname, kad 2026–06–18 Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 str. 1 d., siekiant patikrinti aplinkybes ir informaciją, susijusią su garažų, sandėliavimo paskirties nekilnojamojo turto objektų pardavimu Palangoje“, – atsakyme raštu nurodė STT Komunikacijos skyrius.

Pareigūnų duomenimis, kol kas įtarimai niekam nėra pareikšti.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. – dėl galimo piktnaudžiavimo.

Į pareigūnus, o taip pat ir į Generalinę prokuratūra bei Seimo Antikorupcijos komisiją parlamentaras L. Šedvydis bei Palangos miesto tarybos narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kanclerė S. Tučkė kreipėsi dar gegužės pabaigoje.

Politikai prašė ištirti Palangoje projektuojamų statinių paskirties pakeitimo aplinkybes, susijusias su konservatoriumi Gediminu Geču bei jo broliu.

Tuomet „socdemų“ išplatintame pranešime spaudai nurodyta, kad kyla pagristų abejonių, ar Palangos miesto savivaldybės pareigūnai nepiktnaudžiavo tarnyba ir nevykdė korupcinio pobūdžio veiksmų.

Kaip pastebi į STT kreipęsi socialdemokratai, 2023 m. Palangos miesto savivaldybė gavo statytojo prašymą išduoti pažymą dėl naujai formuojamų NT objektų. Prašyme buvo nurodyta, kad objektai bus naudojami garažų, sandėliavimo ir administracinei paskirčiai.

„Tačiau įtarimų iškart turėjo sukelti tai, kad garažų paskirties pastatuose buvo formuojami dešimtys atskirų turtinių vienetų“, – rašoma gegužės pabaigoje išplatintame LSDP pranešime spaudai.

„Savivaldybės administracija išdavė pažymą. Tačiau netrukus Palangos miesto savivaldybės taryba statytojo prašymu pakeitė žemės sklypo naudojimo paskirtį į rekreacinę (poilsio). Viešoje erdvėje patalpos reklamuotos kaip poilsio ar gyvenamosios paskirties objektai“, – nurodoma pranešime.

Pasak L. Šedvyčio ir S. Tučkės, šioje istorijoje svarbi aplinkybė yra tai, kad su minėtu NT objektu susijusios UAB „Palangos loftai“ akcininkas yra Aurimas Gečas yra Palangos miesto savivaldybės tarybos nario G. Gečo brolis.

„Yra pagrindo manyti, kad dar pažymos išdavimo metu realus projekto tikslas galėjo būti ne deklaruojama garažų ar sandėliavimo funkcija, o poilsio paskirties apartamentų vystymas“, – tuomet tvirtino S. Tučkė.

„Savivaldybė nesiėmė veiksmų nustatyti, ar patalpos realiai bus naudojamos pagal deklaruotą paskirtį.

Vėliau, kai viešoje erdvėje jau buvo akivaizdžiai reklamuojamos poilsio paskirties patalpos, savivaldybė ir toliau nesiėmė aktyvių veiksmų: neatliko operatyvių patikrinimų, nesiėmė veiksmų dėl galimo neteisėto paskirties keitimo, neinicijavo procesų dėl galimų pažeidimų. Kyla klausimas, ar savivaldybės neveikimui galėjo turėti įtakos privatūs interesai, politiniai ryšiai ar galimai korupcinio pobūdžio susitarimai“, – savo ruožtu kėlė klausimus L. Šedvydis.

Gegužę pranešta, kad Seimo kontrolierių iniciatyva atliktas tyrimas parodė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2024 m. gavusi pranešimą dėl galimai neteisėtų statybų Palangoje, Medvalakio gatvėje, esančiame žemės sklype, atliko pastatų patikrinimą ir surašė savavališkos statybos aktą dėl įrengto baseino. Tačiau, kaip pastebėjo Seimo kontrolieriai, nebuvo vertinta, ar po atlikto remonto patalpų paskirtis iš garažų nebuvo pakeista į gyvenamąją. 

„Atsižvelgusi į tai, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė konstatavo, kad inspekcija valstybinę statybų priežiūrą vykdė atsainiai“, – teigiama gegužę išplatintame pranešime spaudai.

Tuo tarpu Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė, įvertinusi viešai prieinamą informaciją apie pastatuose įrengtas nuomojamas poilsio patalpas, kreipėsi į savivaldybę prašydama atlikti šių patalpų naudojimo patikrinimą. Nustatyta, kad savivaldybė ne tik neatliko patikrinimo, nurodydama, kad jis bus atliktas vėliau, bet ir nesiėmė vertinti, ar patalpose atliktiems remonto darbams turėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. 

Seimo kontrolierės konstatavo, kad tiek inspekcija, tiek savivaldybė, spręsdamos patalpų paskirties keitimo klausimą, joms įstatymų pavestas funkcijas vykdė ir toliau vykdo formaliai, taip pažeisdamos gero viešojo administravimo principą.