Paprastai šalies vadovo pranešimai rengiami iš anksto, įtraukiant svarbiausius patarėjus, bet šįkart teko atsižvelgti į vos prieš dešimt dienų paskelbtą socialdemokratų sprendimą nutraukti koalicijos sutartį su „Nemuno aušra“ ir sudaryti naują Vyriausybę.
Šalies vadovas pasidžiaugė tokiu seniai jo skatintu pokyčiu, net pareiškė, kad tam prireikė per daug laiko, per daug buvo peržengta raudonųjų linijų ir per daug prikapsėjo lašų kantrybės taurėje.
Neutraliau jis įvertino socialdemokratų lyderio M.Sinkevičiaus sprendimą ryžtis vadovauti Vyriausybei, apie kurį šis paskelbė likus vos 20 minučių iki metinio pranešimo pradžios.
G. Nausėdos kalboje pasigedo aštresnės kritikos valdantiesiems: save mato kaip ketvirtąjį koalicijos partnerį
Suprantama, per šį laiką prezidentas į savo kalbą negalėjo nieko naujo įrašyti, vadinasi, tai su juo jau buvo aptarta anksčiau.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvai reikia tokios Vyriausybės, kuri gebėtų konstruktyviai bendradarbiauti su visomis politinėmis jėgomis, o premjero poste svarbu atsakomybė priimant sprendimus, o ne reitingai ar žiniasklaidos palankumas.
Susiję straipsniai
Šįkart G.Nausėda, ir šiaip vengiantis aštrios retorikos, skirtingai negu jo pirmtakė D.Grybauskaitė, kalbėjo itin atsargiai ir diplomatiškai, retai minėdamas konkrečias pavardes ir partijas, o jo atviros kritikos daugiausia teko iš valdžios šalinamai „Nemuno aušrai“.
Apie šios partijos ir Lietuvos interesų nesuderinamumą jis užsiminė net keliskart, o pirmiausia pareiškė, kad balsavusieji prieš Lietuvos saugumui labai svarbų Kapčiamiesčio poligoną (tarp aušriečių jų būta daugiausia) kenkė valstybei.
Ypač aštriai prezidentas atsiliepė apie aušriečių siekius vadovauti energetikos politikai, deleguojant į ją kuruojančio ministro postą savo atstovą, o tai esą būtų grėsę savanaudiškų interesų įsiviešpatavimu šioje milžiniškų finansinių srautų srityje.
G.Nausėda ir sau priskyrė nuopelnus, kad šiam iššūkiui pavyko užkirsti kelią įtikinant socialdemokratus neatiduoti aušriečiams energetikos ir ministru skirti Ž.Vaičiūną.
Dabar šis postas pažadėtas demokratams, o pagyros Ž.Vaičiūnui gali reikšti ir apgailestavimą, kad šio ministro ketinama atsisakyti.
Atsižvelgdamas į didžiulį visuomenės pasipiktinimą prezidentas metiniame pranešime neišvengiamai turėjo iškaršti kailį į korupcijos skandalus įkliuvusiems ir kitų partijų įtakingiems politikams.
Jis vardijo buvusį premjerą socialdemokratą G.Palucką, ne tiktai Vyriausybei vadovavusį, bet ir neseniai Seimo pirmininku buvusį Demokratų sąjungos įkūrėją S.Skvernelį, nepamiršdamas ir buvusio konservatorių žemės ūkio ministro K.Starkevičiaus, kuris prisipažino ėmęs kyšį.
Kartu buvo giriama teisėsauga, kad nepaiso jokių postų.
Pakomentavo prezidentas ir duomenų iš Registrų centro vagystę, primindamas, ką sakė ir anksčiau, – kenkėjiška veikla nebuvo laiku sustabdyta, o dar didesnis pavojus gyventojams sukeltas dėl pernelyg lėtos institucijų reakcijos.
Bet, ko gero, daugiau dėmesio vertos G.Nausėdos pastabos dėl LRT įstatymo. Šalies vadovo nuomone, ilgai trukęs įstatymo pataisų svarstymas tik sukėlė dar didesnį visuomenės nepasitikėjimą ir nebuvo naudingas.
Negana to, prezidentas pareiškė, kad žodžio laisvės principai dabar šiek tiek suteršti ir prarado savo prigimtinį spindesį.
Pripažinęs, kad nė viena aršiai dėl LRT kovojusi šalis negali jaustis nugalėjusi, G.Nausėda sakė, jog peštynės įgydavo net tragikomedijos atspalvį.
Prezidentas dar priminė ir viešai parodytą vidurinį pirštą, nors ir neminėjo tai padariusios LRT žurnalistės. Bet galima suprasti, kad jis nebuvo pataisų kritikų pusėje.
Aiški prezidento pozicija ir dėl demografijos problemų, migracijos pavojų. G.Nausėda pareiškė, kad „Lietuva turi išlikti lietuviška“, sukritikavęs ankstesnę konservatorių Vyriausybę, kad ji, užuot skatinusi gimstamumą, atkėlė vartus ekonominiams migrantams.
Pakartojo jis siūlymus dėl lengvatų šeimoms, būsto politikos. Švietimo, sveikatos, socialinė ir net ekonominė politika, inovatyvių technologijų plėtra pirmiausia turi tarnauti tam, kad Lietuva netaptų nykstančios tautos šalimi.
Vis dėlto šioms vidaus politikos ir skandalų temoms šalies vadovas skyrė tik mažesnę dalį metinio pranešimo, kaip ir buvo galima tikėtis, daugiausia jis kalbėjo apie gynybos ir užsienio politikos reikalus, apie Lietuvos pasirengimą dabar ypač grėsmingiems saugumo iššūkiams.
Savo metinį pranešimą prezidentas ir pradėjo dramatišku pasakojimu apie Lietuvoje pirmą kartą paskelbtą oro pavojų, kai jam ir kitiems vadovams teko slėptis priedangose.
Tačiau jokių užuominų dėl galimai suklaidintų ukrainiečių dronų nebuvo, neužsiminta, kad Kijevo būtų prašyta atsargiau atakuoti rusų Baltijos jūros uostus.
Priešingai, ne kartą buvo reiškiama parama Ukrainai, pabrėžiama jos oro gynybos patirtis ir bendradarbiavimo su šia šalimi svarba.
Apibendrinant galima sakyti, kad užsienio politikos ir saugumo klausimais G.Nausėda kalbėjo labai diplomatiškai, kliovėsi NATO 5-uoju straipsniu ir JAV pasiryžimu ginti Europą, bet nesivėlė į ginčus dėl Vašingtono politikos ir kartu atidavė pagarbos duoklę visiems Lietuvos kaimynams.