Iš Vokietijos gynybos ministro lūpų – žinia Pabradėje: įvertino brigados situaciją

Visgi, jis tikina, kad ir toliau remiamasi savanoriškumo principu, o jeigu prireiks – bus ieškoma alternatyvų.

„Mūsų personalas auga. Iki 2027 m. pabaigos apie 5 tūkst. moterų ir vyrų skirta infrastruktūra Lietuvoje ir toliau bus plečiama kaip planuojama. Viskas vyksta pagal planą. Šiuo metu Lietuvoje yra dislokuota apie 90 proc. reikalingų pajėgų – visi jie savanoriai“, – pirmadienį Pabradėje žurnalistams teigė B. Pistorius.

„Žinoma, yra tam tikrų spragų, pavyzdžiui, dėl IT ekspertų, logistikos, personalo ekspertų ir ne tik. Bet tas pats yra ir namuose. Mes ir toliau remiamės savanoriškumu ir stengiamės suteikti geriausias sąlygas jų šeimų nariams. Kai būsime išnaudoję visas turimas priemones, pradėsime dairytis alternatyvų, nes vienas dalykas yra aiškus – operacinis pasirengimas yra prioritetas“, – pabrėžė jis.

Vokietijos gynybos ministras teigė negalintis įvardyti konkretaus savanorių skaičiaus.

„Bet vienas dalykas yra aiškus – pasirengimas yra pagrindinis prioritetas. Kiekvienas karys, kiekviena moteris ir vyras Bundesvere žino, kad galų gale viskas yra apie atvykimą čia. Mes vis dar darome viską, kad pasiektume tikslus savanorystės principu, kad visi, kurie čia atvyksta, tai padarytų savo paties sprendimu“, – sakė jis.

„Bet kai kurie čia atvyks ne dėl to, kad jie norėjo čia atvykti. Bet vis dėlto, tai nėra įprasta Vokietijos Bundesvere. Mes pamatysime, kas įvyks per artimiausius mėnesius“, – pridūrė B. Pistorius.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Pabradės poligone pabrėžė, kad Europa prisiima vis daugiau atsakomybės už savo gynybą ir saugumą, tačiau žemyno šalims, įskaitant Lietuvą, reikia dar labiau stiprinti gynybos pramonę.

„Jungtinės Valstijos daugelį kartų sakė, kad Europa turi stoti į priekį ir prisiimti daugiau atsakomybės. Aš manau, kad mes tai ir darome dabar. Taip, gali būti tarpų, tačiau mes, Europa, juos užpildysime kartu“, – pirmadienį Pabradės poligone žurnalistams sakė R. Kaunas.

„Tiesa, kas dabar yra svarbiausia, tai gynybos pramonė. Mes turime pinigų, valios, turime ir reikalingus karinius taikinius. Dabar turime žengti į priekį gynybos pramonėje – gaminti daugiau ir tai daryti laiku“, – tikino Lietuvos krašto apsaugos vadovas.

Robertas Kaunas sako, jog Lietuva padarys viską, kad sukurtų geriausias gyvenimo ir treniravimosi sąlygas Vokietijos kariams.

„Lietuva daro viską, kas reikalinga, kad sukurtų sąlygas kaip treniravimosi teritorijas, karinį miestelį Vokietijos brigadai, mes darysime viską, kas reikalinga, kad dirbtume kartu šio regiono ir Europos saugumo klausimu“, – tvirtino R. Kaunas.

„Lietuvoje šie kariai sustiprins savo profesionalumą. Todėl tikiu, kad šita jungtinė kombinacija pritrauks daugiau savanorių“, – pridūrė jis.

Tuo metu Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Christianas Freudingas akcentavo, kad pažadas bus įvykdytas.

„Mes prižadėjome savo partneriams atvykti čia iki 2027 m. pabaigos. Mes tai padarysime ir mūsų partneriai gali mumis pasikliauti“, – sakė jis.

„Mes užtvirtinsime, kad jie (Vokietijos kariai – ELTA) atsidurtų misijoje tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje ir kad operaciškai būsime pasiruošę iki 2027 m. pabaigos“, – pažymėjo karininkas.

Vokietijai ir Lenkijai praėjusią savaitę pasirašius karinio bendradarbiavimo susitarimą, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nemano, kad Lietuvai reikia analogiško dokumento. Jo teigimu, treniravimasis su Vokietijos brigados kariais yra svarbiausia.

„Svarbiausias dalykas nėra susitarimai – svarbiausia yra treniruotis kartu. Treniruotis ir likti ant Lietuvos žemės“, – pirmadienį žurnalistams teigė R. Kaunas.

Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius teigė, jog tai, kad Vokietijos brigada yra dislokuojama Lietuvoje, yra geriausias dvišalio bendradarbiavimo įrodymas.

„Kas įrodo dvišalį bendradarbiavimą tarp Vokietijos ir Lietuvos geriau nei Vokietijos brigada čia, Lietuvoje, kuri bus pasirengusi kovoti iki 2027-ųjų pabaigos? Todėl aš nematau poreikio papildomam susitarimui, kalbant apie saugumą ir kolektyvinę gynybą“, – nurodė B. Pistorius.

Kaip skelbta, praėjusią savaitę Vokietijos naujienų agentūra DPA pranešė apie pasirašytą Vokietijos ir Lenkijos susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti karinį šių šalių bendradarbiavimą.

Šį susitarimą pasirašė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas bei Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius.

Vokietijos vyriausybė pažymėjo, kad susitarimas pabrėžia abiejų šalių įsipareigojimą teikti savitarpio pagalbą Europos Sąjungos ir NATO struktūrose.

Savo ruožtu Lenkijos gynybos ministerija ypač akcentavo karinės logistikos ir infrastruktūros, bendradarbiavimo Baltijos jūros regione ir kibernetinio saugumo sritis.

Berlynas ir Varšuva taip pat siekia glaudžiau bendradarbiauti karinių pajėgumų ir gynybos pramonės srityse bei plėsti bendras karines pratybas.