„Prezidento retorika visiškai nepasikeitė. Kaip ir kažkada anksčiau, sako, kad visiškai patenkintas ministro darbu yra. Tai nereikia kažkaip vienos citatos išimti iš konteksto, tiesiog prezidentas ir toliau mano, kad K. Budrys galėtų ir toliau dirbti užsienio reikalų ministru ir jis būtų visiškai tinkamas toms pareigoms ir toliau“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Politiniuose kuluaruose taip pat svarstoma, kad K. Budrio vietą Užsienio reikalų ministerijoje (URM) galėtų užimti prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Tačiau A. Skaisgirytė ir toliau pabrėžia, kad svarstoma vienintelio K. Budrio kandidatūra.
„Politinio virsmo procese galima įvairias pavardes minėti ir patiems politikams nesinori apsiriboti tik vienu kandidatu. Norisi tų kandidatų turėti daugiau, lyg ir sukurti regimybę, kad yra renkamasi iš tų kandidatų. Rimtai svarstome tik vieną kandidatūrą – ir tai yra K. Budrio kandidatūra“, – akcentavo ji.
G. Nausėdai kelia šypseną, kad koalicijos klausimą keičia K. Budrio likimas: „Galbūt, tai yra priežastis“
Kinijos klausimas neturėtų pereiti į vidaus politikos lauką
Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, kad K. Budrio ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo ir susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.
Susiję straipsniai
Pasak A. Skaisgirytės, Kinijos klausimas šiame kontekste darbotvarkėje atsirado dėl to, kad „kažkas Lietuvoje yra labai suinteresuotas eskaluoti šitą temą nepelnytai ją sureikšmindamas“.
„Kinijos klausimas yra užsienio politikos darbotvarkėje. Būtų labai negerai, jeigu jis pereitų į vidaus politikos lauką, kaip dabar bandoma tą padaryti“, – sakė ji.
„Jeigu tai taps vidaus politikos problema, tai artėjant rinkimams (...) tas klausimas taps tikrai toksišku ir nė viena partija, matyt, nelaimės iš to klausimo kėlimo vidaus politikos lauke“, – pridūrė prezidento patarėja.
A. Skaisgirytės teigimu, „dramos čia nėra ir nereikia dirbtinai jos daryti“.
Neatsako, koks yra galutinis tikslas Kinijos klausimu
Klausiama, kokius rezultatus dėl santykių su Kinija turi pasiekti K. Budrys, kad prezidentas būtų patenkintas, A. Skaisgirytė teigė galutinio tikslo nesakysianti.
„Diplomatinis procesas yra procesas ir konkrečių susitarimų įvardijimas statytų Lietuvą į kampą. Sakytume, kad Kinija žino mūsų galutinį tikslą, tada turėtų instrumentą kažkaip reikalauti kažko, kad mes įgyvendintume savo galutinį tikslą“, – vardijo ji.
„Šito tikslo aš jums dabar taip tiesmukai nepasakysiu. Ne dėl to, kad nenorėčiau pasakyti, bet nenorėčiau suteikti instrumentų mūsų partneriams Kinijos liaudies respublikai ir Taivanui, kas turėtų būti padaryta, kad ministro K. Budrio darbas būtų įvertintas teigiamai“, – akcentavo A. Skaisgirytė.
Santykiai pašlijo 2021 m.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
A. Skaisgirytė: kol kas formalaus atsakymo dėl JAV karių dislokavimo Lietuvoje neturime
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad formalaus atsakymo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių dislokavimo Lietuvoje dar nėra. Jos teigimu, patikimai komunikuoti bus galima tik sulaukus oficialaus amerikiečių sprendimo.
„Kol kas formalaus atsakymo neturime. Vėlgi, kaip ir sakiau, truputį palaukime, turėkime kantrybės kol amerikiečiai priims sprendimus. Tada galėtume visiškai patikimai komunikuoti“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Skaisgirytė.
Kiek anksčiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė turįs informacijos, kad amerikiečių kariai Lietuvą turėtų pasiekti liepos mėnesį.
A. Skaisgirytės teigimu, išankstiniai pasisakymai būsimam JAV sprendimui iš esmės nekenkia, tačiau gali klaidinti visuomenę.
„Pakenkti gal esmingai ir nepakenktų, tačiau nereikia klaidinti visuomenės, jeigu nėra dar formalaus sprendimo“, – teigė šalies vadovo patarėja.
Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje iš Lietuvos pasitraukė per 1 tūkst. JAV karių su technika. Dar nežinoma, kas ir kada juos pakeis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė turįs patikinimą iš sąjungininkų, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.
Tuo metu šalies vadovas ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras praėjusią savaitę teigė, kad Vašingtonas siunčia labai pozityvius signalus dėl amerikiečių karių tolesnio buvimo Lietuvoje.
Apie tai, kad nauji JAV kariniai pajėgumai Lietuvą turėtų pasiekti liepos mėnesį, anksčiau sakė žinantis ir kitas Seimo NSGK narys socialdemokratas Tomas Martinaitis.
Kaip skelbė ELTA, Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.