Antradienį Ingos Ruginienės Vyriausybei oficialiai tariamas „sudie“. Devynis mėnesius Vyriausybei vadovavusią socialdemokratę jau netrukus pakeis partijos lyderis, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Naujose ir ypač aukštose pareigose netikėtai atsidūrusi I. Ruginienė medaus mėnesio laikotarpio tikrai neturėjo – politikei teko slopinti dėl ekspremjero Gintauto Palucko kilusius gaisrus, kovoti su kontrabandinių balionų krize, teisintis dėl tuometinio koalicijos partnerio Remigijaus Žemaitaičio išsišokimų. O kur dar nuolatiniai baksnojimai ir abejonės dėl jos pačios gebėjimų.

I. Ruginienės Vyriausybės laikotarpį įvertino ir Lrytas kalbinti politologai. Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga jos vadovavimą vadina eksperimentu, premjerė esą neištesėjo ir duoto pažado, kad jos komandoje dirbs visiški savo srities profesionalai. Apskritai, svarstė S. Spurga, tiek I. Ruginienės, tiek ir G. Palucko Vyriausybės, atrodo, tiesiog plaukė pasroviui.

„Neturėjo aiškių idėjų, neturėjo savo veido“, – vertino politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:42853561]]

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius išskyrė kelis esminius bruožus, kaip gyventojai galėtų prisiminti I. Ruginienės Vyriausybės laikotarpį, tarp kurių – ir nemažai protestų. Visgi ir pačiam M. Sinkevičiui, sakė politologas, užėmus jos vietą tikrai nebus lengva.

„I. Ruginienei turbūt vienintelis pliusas tektų dėl to, kad jos namuose nebuvo dviejų neaiškiais būdais atsiradusių televizorių. Čia turbūt vienintelis privalumas“, – Lrytas sakė M. Baltrukevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:42876711]][[ge:lrytas:lrytas:42878722]][[ge:lrytas:lrytas:42895001]]

Šimtadienio nesulaukę ministrai, balionai ir LRT

I. Ruginienė ministrės pirmininkės poste nepraleido nė metų. Todėl, pasak VPAI asocijuotojo analitiko, labai natūralu, jog Vyriausybė nespėjo nuversti didelių kalnų.

„Manau, kad žmonės, kurie po dešimtmečio ar dar vėliau kalbės apie 2024–2028-ųjų metų įvykius, kartais jau net ir painiosis, kurie įvykiai prie kurios Vyriausybės buvo, kai tos kaitos gana didelės“, – svarstė M. Baltrukevičius.

Pasak politologo, jeigu G. Palucko Vyriausybė spėjo įgyvendinti tokius didelius sprendimus kaip mokesčių ir antrosios pensijų pakopos reformos, tai čia tas fonas buvo kitoks.

„Jeigu jau ieškotume sprendimų, kurie potencialiai yra priimti ilgam laikui ir kur tikrai yra daug ką keičiantys, tai pirmiausia turbūt būtų sveikatos sritis, sprendimai dėl privataus ir valstybinio sektorių santykio.

Aišku, čia skonio reikalas, kas yra gerai Lietuvai, o kas blogai, bet tai yra vis tiek tas sprendimas, apie kurį politikai turi savo nuomonę, kuris kėlė nemažai aistrų.

Kai kurie sakys, kad čia nuostabus darbas, kai kurie sakys, kad čia blogiausia, kas galėjo atsitikti, bet turbūt čia buvo toks kertinis dalykas, kas per šį laikotarpį įvyko, jeigu jau grynai kalbėtume apie teisėkūrą, teisinį reguliavimą“, – aiškino M. Baltrukevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:42912724]]

Taip pat, anot jo, reikėtų išskirti ir gynybos biudžetą, nepaisant to, kad turbūt bet kuri kita Vyriausybė dabartinėmis aplinkybėmis būtų jį priėmusi.

„Bet realiai galima sakyti, kad rekordinis gynybos biudžetas yra prie I. Ruginienės Vyriausybės, nors kai aplinkybės tokios savotiškos, ir D. Šakalienės patraukimas iš posto, tai dėl to turbūt irgi galėtų būti dideli debatai, kiek tai yra atsitiktinumas, o kiek – nuoširdus ir kryptingas siekimas, kad tikrai tas finansavimas būtų tokio ambicingo lygio“, – kalbėjo politologas.

Visgi labiausiai, tęsė jis, šią Vyriausybę prisiminsime kaip tą, kurioje du ministrai nesulaukė šimtadienio, taip pat jai prilips ir LRT pataisų klausimas.

„Žmonės prisimins, kad prie I. Ruginienės tai vyko. Žinoma, čia ne tiek pačios Vyriausybės didelis vaidmuo, bet vis tiek šiuo atveju galima sakyti, kad laike sutampa. (...)

Turbūt protestai bus viena iš pagrindinių asociacijų su I. Ruginienės premjeravimu, skandalai, „Nemuno aušros“ retorika, ir lieka Registrų centro istorija, kuri, manau, ir yra vienas iš tų kertinių faktorių, kodėl I. Ruginienė galiausiai neteko pareigų.

M. Sinkevičius pats pripažino, kad tikrai jautė spaudimą imtis atsakomybės ir užimti premjero postą, ir manau, kad tas spaudimas ypač sustiprėjo Registrų centro istorijoje, kai iš esmės galbūt būtų galima sakyti, kad jeigu I. Ruginienė būtų priėmusi teisingus sprendimus, gal kaip tik čia galėjo būti jos žvaigždžių valanda, kai premjerė gauna informaciją, iš karto reaguoja, imasi rimtai spręsti situaciją ir matome tvirtą premjerę.

Dabar matėme premjerę, kuri sau kuo ramiausiai tylėjo“, – komentavo M. Baltrukevičius.

Taip pat, politologo teigimu, tai buvo premjerė, kuri vis dėlto mokėsi. Ir to rezultatus buvo galima jausti.

[[ge:lrytas:lrytas:42912710]]

„Jau į jos premjeravimo pabaigą ir komunikacinių liapsusų mažiau buvo, ir negali sakyti, kad I. Ruginienė per visus šiuos mėnesius liko visiškai lygiai tokia pati politikė.

Bet aišku, kad tas tempas nebuvo pakankamai geras. Ji per greitai atsidūrė tose pareigose, kuriose atsidūrė, ir aš visgi likčiau prie tos pozicijos, kad jeigu ji šiuo metu vis dar būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrė, mes turbūt ją vertintume kaip labai perspektyvią socialdemokratų politikę, tikėtina, kad ir jos reitingas visai neblogai atrodytų, ir būtų kalbama, kad dar ketveri-penkeri metai ir gal priaugs iki aukštų postų.

Bet kai dėl aplinkybių buvo išstumta į pirmąsias eiles taip greitai, tada ir turime tokį rezultatą, kokį turime. Tikrai patirties ir kompetencijos trūkumai buvo akivaizdūs“, – konstatavo M. Baltrukevičius.

Didelė žymė I. Ruginienės valdymo laikotarpyje, pastebėjo jis, visgi bus ir jos kelionė pas popiežių, kai į Vatikaną I. Ruginienė nusiskraidino visą šeimą ir už tai sulaukė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) kirčio.

„Ta visa istorija labai neskaniai atrodė, kai premjerė bandė aiškintis, kad buvo kvietimas iš Vatikano būtent tokiai sudėčiai, kokia vyko, kai realiai labai nesunkiai Vatikano reikalų žinovai sakė, kad popiežius niekada nenurodo politikui, ką jis dar turi su savimi atsivežti.

Ta istorija irgi buvo viena iš tokių, kurios turbūt ir prisidėjo prie to, kad ji taip ir netapo populiaria premjere“, – svarstė M. Baltrukevičius.

I. Ruginienę, tęsė jis, neabejotinai prisiminsime ir kontrabandinių balionų krizės kontekste.

„Galiausiai ta situacija stabilizavosi, bet klausimas, kiek stabilizavosi dėl politinio lygmens. Manau, kad čia visgi buvo svarbus ir diplomatinis lygmuo, kur palankiai susiklostė tarptautinės aplinkybės, kodėl ta situacija tapo mažiau kritinė.

Bet pradžioje politinės lyderystės šitoje srityje tikrai trūko, ir mes labiau iš premjerės girdėjome tokius pasisakymus, kad balionai skrido ir skris, o ne kažkokį aiškų planą, kaip tą situaciją tvarkyti“, – vertino VPAI asocijuotasis analitikas.

O kas laukia premjero vietą netrukus užimsiančio M. Sinkevičiaus? Pasak M. Baltrukevičiaus, neabejotinai fonas, į kurį „socdemų“ lyderis ateina, yra labai sudėtingas.

„Iš laiko perspektyvos turbūt M. Sinkevičius dabar kažkiek gailisi, kad neatėjo vasarą. Tuo metu kažkiek galbūt tos aplinkybės buvo paprastesnės. Dabar turėjome ir oro pavojų, dronų grėsmė niekur nedingo, velkasi šleifas ir iš G. Palucko laikų, ir prezidento metinis pranešimas priminė, kiek dar yra neatsakytų klausimų. Neaišku, kur gali socialdemokratus ta istorija nuvesti toliau, nes vis tiek vyksta teisėsaugos tyrimas.

Tai tikrai, sakyčiau, fonas yra sudėtingas. Taip, galbūt bus kažkiek lengviau nei I. Ruginienei dėl to, kad pirmiausia jis yra geriau pasiruošęs. Kartais bandoma piešti M. Sinkevičių kaip labai patyrusį nacionalinės politikos žaidėją, bet tai, kad jis gana neilgai dirbo tuometinės Ūkio ministerijos vadovu, tai gerai, naudinga patirtis, bet tas laikotarpis buvo labai trumpas ir iš esmės visa kita politinė patirtis yra susijusi su savivalda“, – aiškino politologas.

Jo teigimu, šių dviejų – esamos ir būsimo – premjerų startinės pozicijos gerokai skiriasi, nes I. Ruginienės pasiruošimas buvo žymiai prastesnis.

„I. Ruginienei turbūt vienintelis pliusas tektų dėl to, kad jos namuose nebuvo dviejų neaiškiais būdais atsiradusių televizorių. Čia turbūt vienintelis privalumas.

[[ge:lrytas:lrytas:42912730]]

Bet tikrai nebus lengva, ir manau, kad M. Sinkevičius teisingai daro, kad kalba labai realistiškai – kad tikėtis, jog jam tapus premjeru staiga reitingai stipriai atsigaus, pasitikėjimas Vyriausybe rimtai ūgtels, nereikėtų.

Iš kitos pusės, socialdemokratų reitingai nėra ir kažkokie labai tragiški. Gal tai nėra toks rezultatas, kurio partija norėtų, bet tarsi atsižvelgiant į tai, koks dabar yra dugnas, per daug nestebintų, jeigu tas pasitikėjimas pagerėtų“, – vertino M. Baltrukevičius.

Plaukė pasroviui?

MRU politologas S. Spurga savo ruožtu svarstė, kad I. Ruginienė iš posto išeina kartu su dalimi neatsakytų svarbių klausimų.

„Žinoma, tai buvo eksperimentas. Socialdemokratai neigė akivaizdų faktą, kad deramos patirties neturintis žmogus negali būti skiriamas ministru pirmininku, ir atitinkamai nebuvo ištesėtas pažadas, kad ministrė pirmininkė nepatyrusi, bet užtat bus patyrę ir labai kompetentingi ministrai, komanda. To irgi nebuvo.

Šiaip kyla daug klausimų dėl lyderystės, dėl atstovavimo Lietuvai, dėl tų pačių gynybos išlaidų ypatingai racionalaus panaudojimo, dėl civilinės gynybos padėties. Tai yra klausimai, kurie rūpi kiekvienam Lietuvos žmogui, bet turbūt nesulaukėme į juos gero, tvirto ir aiškaus atsakymo“, – Lrytas sakė S. Spurga.

Kita vertus, anot politologo, jeigu I. Ruginienės Vyriausybės stilius ir neatrodė labai įtikinamas, pati Vyriausybė dirbo gana ramiai, nepaisant aistrų dėl, pavyzdžiui, pirmojo kultūros ministro I. Adomavičiaus ar LRT pataisų.

„Vyriausybė stengėsi laikytis galbūt ne solidžiai, bet ganėtinai ramiai. Aš galbūt net per daug ir nekaltinčiau būtent I. Ruginienės Vyriausybės dėl Registrų centro duomenų nutekėjimo skandalo. Taip, žinoma, čia turėjo būti elgiamasi visai kitaip, bet reikėtų pripažinti ir tai, kad problema yra įsisenėjusi, labai gili, palietusi ne vieną sektorių.

Vėlgi, nepasakyčiau, kad čia labai ypatinga kaltė yra pačios I. Ruginienės ir jos kabineto“, – vertino MRU docentas.

Vertindamas tiek ekspremjero G. Palucko, tiek ir I. Ruginienės Vyriausybes, pašnekovas tikino, kad abi jos buvo tokios, kurios tiesiog plaukė pasroviui.

„Neturėjo aiškių idėjų, neturėjo savo veido. Ir dėl G. Palucko irgi labai keista, kaip jis atstovavo Lietuvai, kad net kažkuriuo momentu buvo suabejota, ar jis išvis gali bendrauti su užsienio lyderiais.

Atsimenu, kaip prezidentas pasakė, kad suvedė jį su kažkokiu premjeru ir visai gerai pakalbėjo. Jis atsisakė vykti susitikti su NATO vadovu.

Žinoma, tai irgi buvo žmogus, nepasiruošęs tokiam rimtam darbui kaip ministro pirmininko“, – vertino S. Spurga.

Pasak politologo, nors nemažai žmonių dabar labai džiaugiasi M. Sinkevičiaus lyderyste ir kur kas didesne politine patirtimi, verta prisiminti, kad ji visgi yra sukaupta daugiausia savivaldos lygyje.

[[ge:lrytas:lrytas:42912715]]

„Žinoma, kad tas kontrastas yra didelis. Ir jo savybės, vis dėlto tie televizoriai, ir kai jis kalba be jokio humoro, kad jis yra labai atsparus, man tai kažkaip keista. Vis dėlto ta dėmė lieka, VTEK sprendimas yra priimtas.

Visa Lietuva yra suinteresuota šios Vyriausybės kompetencija, nes dabar kaip tik yra dedami mūsų gynybos strategijos pagrindai, tai yra pagrindiniai pirkimai, kurie bus vykdomi daug metų. Nuo to priklausys Lietuvos saugumas, kaip dabar tas pagrindas bus padėtas.

Be to, kitų metų pirmąjį pusmetį laukia pirmininkavimas Europos Sąjungai, čia irgi yra proga padidinti Lietuvos įtaką, atskleisti savus interesus, pakelti šalies prestižą.

Tai yra nepaprastai svarbu, kadangi kiekvienas ministras savotiškai koordinuos visos Europos Sąjungos tos srities darbotvarkę, ir daugelis mūsų tarnautojų dalyvaus svarbiausiuose forumuose“, – dėstė S. Spurga.

Devyni I. Ruginienės Vyriausybės mėnesiai: kokį įspaudą paliks ir kokią dirvą paruošė M. Sinkevičiui? (1)