ELTA glaustai: G. Nausėda pristatė M. Sinkevičiaus kandidatūrą į premjerus, LTG pristatė traukinių avarijų išvadas

2026 m. birželio 25 d. 18:43
ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 25 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Daugiau nuotraukų (1)
Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą į ministrus pirmininkus. Jo kandidatūra ketvirtadienio vakarą bus pristatoma Seimui, o parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje.
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG), paskelbusi atlikto tyrimo išvadas, pranešė, kad gegužės pradžioje traukinio avariją Kauno rajone esančioje Jiesioje lėmė geležinkelio stoties budėtojo veiksmai, o Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje – ašidėžės defektas ir jos subyrėjimas ruože, kuriame buvo išjungta riedmenų automatinės kontrolės sistema.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Audrius Radvilavičius patvirtino, kad su kandidatu į premjerus Mindaugu Sinkevičiumi kalbėjosi apie galimybę tapti aplinkos ministru. Politiko teigimu, yra keli galimi kandidatai į aplinkos ministrus. Jo manymu, viskas išsispręs per kelias dienas. Naujienų portalas „Lrytas“, remdamasis šaltiniais, skelbė, kad į premjerus deleguojamas Mindaugas Sinkevičius į aplinkos ministrus svarsto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių Alvydo Mockaus ir Audriaus Radvilavičiaus kandidatūras. Savo ruožtu A. Mockus sako, kad svarstytų galimybę tapti aplinkos ministru. Pagal naują koalicinę sutartį, Aplinkos ministerija priklausys socialdemokratams. Šiuo metu jai laikinai vadovauja iš valdančiosios koalicijos išmestos „Nemuno aušros“ deleguotas Kastytis Žuromskas.
Laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius tikina penktadienį gavęs kvietimą susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda. Demokratų lyderis susitikimo metu šalies vadovui ketina pristatyti partijos deleguojamus kandidatus vadovauti Energetikos, Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijoms. Demokratų lyderis tikina kvietimą susitikti gavęs iš šalies vadovo. V. Sinkevičiaus teigimu, demokratai turi po vieną aiškų kandidatą į kiekvieną jų partijai deleguotą ministeriją. Anot jo, kandidatų pavardės yra suderintos su kandidatu į premjerus Mindaugu Sinkevičiumi ir neturėtų nieko nustebinti.
Laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sureagavo į prezidento Gitano Nausėdos pastabas dėl Registrų centro (RC) skandalo. Šalies vadovui teigiant, jog įžvelgia V. Kondratovičiaus atsakomybę nutekėjusių RC duomenų skandale, šis sako pasiteisinimų neieškantis. Portalas „Lrytas“, remdamasis šaltiniais, skelbė, kad naujojoje Vyriausybėje gali nelikti laikinojo vidaus reikalų ministro V. Kondratovičiaus. Esą jį galėtų pakeisti Seimo narys Martynas Katelynas. Savo ruožtu pats parlamentaras neatsako, ar iš į premjerus deleguojamo Mindaugo Sinkevičiaus sulaukė pasiūlymo tapti naujuoju vidaus reikalų ministru. Vis tik, kaip minėjo, gavęs pasiūlymą, jį svarstytų.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo teikia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą į ministrus pirmininkus. Jo kandidatūra ketvirtadienio vakarą pristatyta Seimui. Parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos. Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti Seimui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje žurnalistas ir politologas Vladimiras Laučius kaltinamas dėl vairavimo esant neblaiviam. Byla vyrui iškelta po to, kai jis, policijos duomenimis, gegužės 31 d. Vilniuje, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį. Anot teisėsaugos, automobilį „Toyota RAV4“ vairavęs V. Laučius atsitrenkė į du stulpus, vyrui nustatytas sunkus girtumas – 2,32 prom. alkoholio. Teisme politologas pripažino savo kaltę, gailėjosi ir prašė, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo buvusią sutuoktinę Loretą Laučiuvienę. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Alvydas Markauskas sutiko su tokia kaltinamojo pozicija – taip pat manė, kad V. Laučius galėtų būti atleistas nuo atsakomybės. Tiesa, prokuroras kartu pasiūlė uždrausti V. Laučiui vairuoti pustrečių metų laikotarpiui, konfiskuoti iš jo vairuotos mašinos vertę atitinkančią sumą, tai yra daugiau nei 20 tūkst. eurų, taip pat įpareigoti politologą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose. Teismas sprendimą byloje paskelbs liepos 9 d.
Kauno apygardos teismas kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo „čekiukų“ byloje pripažino Kaišiadorių rajono merą Šarūną Čėsną. Merui skirta mažesnė nei siūlė prokuroras bauda, tai yra ne 10, o 6 tūkst. eurų. Teismas Š. Čėsnai neuždraudė dirbti valstybės tarnyboje. Šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Pats Š. Čėsna anksčiau teigė kaltės nepripažįstantis, jis teisme siekė išteisinimo. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu Š. Čėsna, eidamas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, manoma, suklastojo 42 tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas transporto – degalų įsigijimo – išlaidas. Įtariama, kad politikas, atsiskaitydamas už įsigytą dyzeliną, atskirais atvejais išlaidas apmokėjo įmonei išduotomis kuro kortelėmis. Anot teisėsaugos, Š. Čėsna tokiu būdu apgaule įgijo 4 424 eurus, priklausiusius Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Traukinio avariją Kauno rajone esančioje Jiesioje lėmė geležinkelio stoties budėtojo veiksmai, o Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje – ašidėžės defektas ir jos subyrėjimas ruože, kuriame buvo išjungta riedmenų automatinės kontrolės sistema. Tai ketvirtadienį pranešė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG), paskelbusi atlikto tyrimo išvadas. Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje gegužės pradžioje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys į Palemoną vykę skaldą gabenę vagonai, dėl to buvo sutrikęs traukinių eismas. Kitas incidentas tą patį savaitgalį įvyko Kauno rajone esančioje Jiesioje, kai nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai. Po šių incidentų ministerijai pavaldi „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) inicijavo komisiją, kuri tyrė avarijų priežastis.
Laikinasis susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad naująją Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybą sudaryti planuojama liepą. Kovą apie sprendimą palikti pareigas pranešus dabartiniam LTOU vadovui S. Bartkui, po dviejų savaičių Susisiekimo ministerija pranešė apie sprendimą formuoti ir naują valdybą. S. Bartkus pareigas paliks nuo liepos 3 d., LTOU valdybos kadencija tuo metu baigėsi birželio 17 d. Pasak ministro, valdyba yra pavedusi laikinojo vadovo pareigas įmonės darbuotojai.
Seimas pritarė šilumos sezono pradžią ir pabaigą įtvirtinti įstatymu – turintiems automatizuotus šilumos punktus jis truks nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Tuo metu dėl tokių punktų neįsirengusių pastatų šildymo sprendimą kaip ir anksčiau galės priimti savivaldybės. Įstatymo pakeitimais numatoma užtikrinti efektyvesnį, tvaresnį ir lankstesnį šilumos gamybos bei tiekimo procesą. Šilumos vartotojai, kurių šilumos punktai yra modernizuoti, turės teisę šildymo sezono laikotarpiu nuspręsti dėl savo pastatų šildymo sezono pradžios ir pabaigos. Automatizuotu šilumos punktu bus laikomas prie perdavimo tinklo pagal nepriklausomą schemą prijungtas pastato šilumos įrenginių kompleksas, kuriame atliekant modernizaciją buvo įdiegta valdymo įranga, pagal lauko temperatūrą ir vartotojų poreikius automatiškai reguliuojanti pastato vidaus šildymo parametrus.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Venesuelą supurtė du galingi žemės drebėjimai. Per juos žuvo mažiausiai 164, sužeistas dar 971 žmogus, pranešė laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez. Pasak jos, po dviejų stipriausių trečiadienį įvykusių žemės drebėjimų užregistruota apie 30 pakartotinių smūgių. JAV geologijos tarnyba (USGS) nurodė, kad požeminių smūgių, įvykusių per mažiau nei minutę, stiprumas siekė 7,2 ir 7.5 balo. Antrasis ir stipriausias žemės drebėjimas įvyko tik 10 km gylyje, sukeldamas didelę žalą ir pareikalaudamas daug aukų. Pasak USGS, 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimas buvo stipriausias užfiksuotas šioje Pietų Amerikos šalyje nuo 1900 m. Pasaulio lyderiai pažadėjo skubiai suteikti Venesuelai pagalbą.
Galutinai patvirtintas Europos Sąjungos (ES) ir JAV susitarimas dėl muitų. ES valstybės narės jį patvirtino nelaukdamos, kol sueis JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytas terminas – liepos 4 d., po kurios šis grasino įvesti papildomus muitus Europai, jeigu susitarimas iki to laiko nebūtų įgyvendintas. D. Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2025 m. rugpjūtį susitarė, kad JAV muitai daugumai ES produktų bus apriboti iki 15 proc. Mainais ES įsipareigojo panaikinti muitus JAV pramonės prekėms ir palengvinti JAV žemės ūkio produktų patekimą į rinką. Europos Parlamentas ketvirtadienį nurodė, kad pagal sutartas apsaugos priemones Europos Komisija gali sustabdyti muitų lengvatų taikymą, jeigu Vašingtonas iki 2026 m. pabaigos nesumažins muitų ES plieno ir aliuminio gaminiams iki 15 proc.
Lenkijoje vyksta diplomatinio kivirčo temdoma Ukrainos atstatymo konferencija. Gdanske susitinka Lenkijos, Bulgarijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos ir Švedijos vadovai, taip pat atvyksta Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Sąjungos (ES) Tarybos pirmininkas Antonio Costa, kad paragintų įmones ir valstybes investuoti lėšas į Ukrainą karui pasibaigus. Konferencijoje nedalyvauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, boikotuojantis renginį dėl diplomatinio konflikto su sąjungininke Lenkija. Jis įsiplieskė Ukrainai pavadinus karinį dalinį lenkų žudynėse per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavusios sukilėlių grupuotės vardu. V. Zelenskį pavaduojanti Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko teigė, kad konferencijos metu bus pasirašyti keletas svarbių susitarimų su tarptautiniais partneriais, kuriais bus siekiama stiprinti Ukrainos energetikos sektorių.
Žaliavinės naftos „Brent“ kaina nukrito daugiau iki žemesnė lygio prieš pat karo Artimuosiuose Rytuose pradžią, investuotojams vis optimistiškiau vertinant JAV bei Irano taikos derybas ir Hormuzo sąsiauriu toliau vykstant laivybai. Naftos, kurios pristatymo terminas yra rugpjūtį, kaina pasiekė žemiausią lygį – 72,44 JAV dolerio už barelį; vasario 27 d. jos uždarymo kaina buvo 72,48 JAV dolerio. Po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo smūgius prieš Iraną, naftos „Brent“ kaina per keletą savaičių buvo šoktelėjusi net iki 119 JAV dolerių už barelį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.