„Čia toks turbūt jau iš abiejų pusių jausmas, kad tų vaizdų per beveik dvejus metus, matyt, užteko, o dabar ir socialdemokratai bando iš tos situacijos išeiti pasiūlydami kažką tokio nuobodžiai solidaus ar solidžiai nuobodaus“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
Politikė teigė, kad M. Sinkevičiui Seime kalbant apie planuojamus darbus ir tikslus, ji pasigedo konkretumo.
„Man atrodo, kad tokiais atvejais visada geriausiai yra vadovautis logika, kad iš darbų pažinsime. Bus patvirtinta Vyriausybė, turės programą, matysime, ką darys“, – nurodė buvusi premjerė.
G. Nausėda Seimui pristatė M. Sinkevičiaus kandidatūrą į premjerus: „Lietuvai reikia atsakingos lyderystės“
I. Šimonytės teigimu, M. Sinkevičiui sudarytos palankios aplinkybės eiti Vyriausybės vadovo pareigas – esą visuomenė ir taip nekelia didelių lūkesčių naujajai Vyriausybei.
„Matyt, M. Sinkevičius yra patogioje pozicijoje, nes greičiausiai ką Vyriausybė padarytų ar nepadarytų, ji labai tų lūkesčių jau nenuviltų, todėl, kad ir tų lūkesčių labai didelių nėra“, – akcentavo ji.
Susiję straipsniai
Dabar dėl premjero spręs Seimas
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienio vakarą Seimui pristatė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio M. Sinkevičiaus kandidatūrą į premjerus.
Parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Tai numatyta padaryti jau kitos savaitės antradienį vyksiančiame posėdyje.
Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.
Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti Seimui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Siekiant patvirtinti naujosios Vyriausybės programą ir sudėtį, Seimo pavasario sesiją ketinama pratęsti iki liepos 14 d.
Kaip skelbta, antradienį prezidentas pasirašė dekretą, numatantį Vyriausybės ir socialdemokratės Ingos Ruginienės atstatydinimą iš premjerės pareigų.
Šalies vadovas dekretu taip pat pavedė ministrų kabinetui toliau laikinai eiti pareigas.
XX-oji Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir LSDP pirmininkas M. Sinkevičius praėjusią savaitę paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui.
Šią kadenciją Vyriausybė keičiama jau antrą kartą. Pernai iš posto pasitraukus tuomečiam premjerui Gintautui Paluckui, taip pat turėjo atsistatydinti visas ministrų kabinetas.
I. Šimonytė kritikuoja valdančiuosius, kad susieja K. Budrio ir Kinijos klausimą: niekas taip nedaro
Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė sako, kad valdantieji neprofesionaliai pasielgė susiedami Kinijos klausimą su užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio tolimesniu likimu pareigose. Anot jos, atrodo komiškai, jog dabar agresorę Rusiją remianti valstybė gali nulemti Lietuvos diplomatijos vadovo ateitį.
„Atrodo nelabai profesionaliai. Vienas dalykas yra turėti kažkokias diskusijas diplomatiniais kanalais, visiškai kitas dalykas yra įsivaryti save į kampą, kaip dabar yra padaryta, kai iš esmės viešasis debatas suformuotas taip, kad nuo Kinijos sprendimų priklauso Lietuvos užsienio reikalų ministro tolimesnė karjera. Niekas taip nedaro. Tai yra visiškai paikas elgesys“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Bus vienas iš dviejų. Bus pasiūlytos tokios sąlygos, kurių nenorės priimti Lietuvos pusė ir liks status quo. Arba tokios sąlygos, kurios bus priimtos, bet tos sąlygos vis tiek reikš tam tikrą Lietuvos pozicijos pažeminimą. Ir abiem atvejais Vyriausybė nieko nelaimės“, – pridūrė politikė.
Pasak jos, geriau nekurti lūkesčių viešojoje erdvėje ir nekelti scenų, tačiau buvo pasirinkta visiškai kita taktika.
„Išvis atrodo komiškai, kai Lietuvai nedraugiška valstybė, remianti Rusiją kare prieš Ukrainą ir visomis išgalėmis palaikanti agresorių, lemia mūsų, vieno iš didžiausio Ukrainos šalininkų, ministro ateitį“, – pabrėžė ji.
Pasak konservatorės, dabartinė situacija nėra maloni, tačiau ji pabrėžia, kad būtent Pekinas priėmė sprendimą nutraukti diplomatinius santykius.
„Tas akmenukas bate, kuris yra dėl to, kad tie santykiai dabar yra tokioj stadijoje, nėra maloni situacija, bet pirmiausiai tokius sprendimus priėmė Kinijos pusė, vadinasi, tik jos galioje tuos sprendimus pakeisti. Kita vertus, tas sprendimų pakeitimas negali ateiti kažkokio Lietuvos pažeminimo sąskaita“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai čia neaišku nei politiškai, ką bandoma laimėti, turint omenyje dabartinį geopolitinį kontekstą (...), nei ekonomine prasme“, – pridūrė ji.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė negalįs patikinti, jog K. Budrys užsienio reikalų ministro pareigose liks ir performavus valdančiąją daugumą.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda jau ne kartą sakė, kad ministras tinkamai atlieka savo darbą, tačiau taip pat tikino, jog užsienio reikalų ministro ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.
Santykiai pašlijo 2021 m.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
I. Šimonytė: per Vyriausybės kadenciją demografinė situacija nepasikeis, bet būdų gerinti sąlygas yra
Konservatorės, buvusios premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, būtų klaidinga manyti, kad pasibaigus būsimosios Vyriausybės kadencijai, demografijos tendencijos bus reikšmingai pasikeitusios. Vis dėlto, anot jos, yra priemonių, kuriomis galima sudaryti palankesnes sąlygas kurti šeimą.
„Man atrodo, kad reikia labai aiškiai, atviromis akimis į tai žiūrėti, bet taip, yra sprendimai (...). Tai nėra dalykai, kurie per se pakeičia žmonių gyvenimus ar nusiteikimus, ar planus (...), bet gali būti slenkstis žmonėms, kurie galvoja „sukurčiau šeimą, bet yra būsto problema (...), nežinau, kaip šią problemą išspręsti“. (...) Sprendžiant tas problemas, man atrodo, reikia į jas taikytis ir čia konsensuso galimybės yra tikrai pakankamai didelės. Kai kuriais atvejais tai yra (…), pavyzdžiui, statybų leidimų, klausimas, (...) – matant tų dalykų kompleksą, galima sąlygas padaryti palankesnes“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė politikė.
„Tačiau, kad tai kažkaip iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos apsuktų demografijos trendą (tendenciją – ELTA), staiga rodiklis būtų 2,3 vaiko vienai moteriai, tai ne – tam pagrindo tiesiog nėra, nes iš ankstesnių laikų ateinantis gimdyti galinčių mūsų visuomenės narių skaičius yra anksčiau sumažėjęs. Tai net jei jį padidini, vis tiek demografijos tendencijos automatiškai nepasitaiso. (...) Manau, kad diskutuojant ir vadovaujantis sveiku protu tikrai galima dėl tų sprendimų sutarti“, – tęsė ji.
Pasak konservatorės, yra svarbu suprasti, kad nėra vieno sprendimo, galinčio išspręsti demografinę krizę. Esą tai rodo ir kitų valstybių pavyzdžiai.
„Kai kuriuos dalykus tikrai yra įmanoma padaryti – pavyzdžiui, būsto politikos temoje. Yra vienas labai svarbus dalykas – vakar, man atrodo, jau tą išgirdau iš pono (Mindaugo – ELTA) Sinkevičiaus, kad nereikia sau kurti užduoties, pasakyti, kad yra kažkokie sprendimai, kuriuos padarysime ir jie ims ir suveiks. Jeigu taip būtų, jeigu taip paprasta būtų, tai (...) tas mažėjantis gimstamumas nebūtų visų postindustrinių valstybių realybė“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad ketvirtadienio vakarą prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą į ministrus pirmininkus.
Seimo salės tribūnoje prisistatydamas M. Sinkevičius akcentavo, kad gimstamumo mažėjimas yra vienas sudėtingiausių šių laikų iššūkių, kurį lemia ne vienas veiksnys, o socialinių, ekonominių, kultūrinių ir technologinių pokyčių visuma, todėl demografinė politika negali apsiriboti vien finansinėmis išmokomis.
Pasak jo, reikalinga nuosekli politika, apimanti būsto prieinamumą, darbo ir šeimos derinimą, kokybiškas vaikų priežiūros paslaugas, stipresnius regionus, ekonominį saugumą, bendruomeniškumo stiprinimą ir jaunų žmonių pasitikėjimą savo ateitimi. Politiko teigimu, sėkminga demografinė politika turi ne tik siekti didesnio gimstamumo – pirmiausia ji turi kurti Lietuvą, kurioje žmonės jaustųsi saugūs.