„Galimai parems. Manau, labai svarbu, kad visi įstatymai, priimami valstybėje, atitiktų Konstituciją“, – penktadienį žurnalistams Prezidentūroje kalbėjo V. Sinkevičius.
„Šiuo atveju tai yra interesas tiek opozicijos – čia nereikia ieškoti kažkokios tai raganų medžioklės – mes matėme, koks tai buvo chaotiškas procesas“, – pridūrė jis.
Politiko teigimu, birželio pradžioje Seimo priimtos naujosios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos primena kratinį.
Susiję straipsniai
„Šiaip jis yra kratinys, labai keistas tas įstatymas, bet jis gali atitikti Konstituciją. Bet šiuo atveju, aš manau, kad nieko blogo, kad KT pasižiūrėtų (įstatymo – ELTA) atitiktį Konstitucijai – vis dėlto Konstitucija yra mūsų valstybės pagrindas“, – akcentavo V. Sinkevičius.
Prašoma įvertinti, ar naujosios pataisos nekelia grėsmės LRT nepriklausomumui
ELTA primena, kad penktadienį 37 Seimo narių grupė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų pasirašė kreipimąsi į KT, prašydami įvertinti, ar priimtos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
Pasak kreipimosi autorių, naujasis reguliavimas, kuris priimtas šių metų birželio 2 d., neužtikrina LRT nepriklausomumo nuo politinės įtakos, sukuria neskaidrų LRT vadovo atleidimo mechanizmą ir galimai pažeidžia teisinės valstybės principus.
Dėl šių priežasčių Seimo narių grupė prašo Konstitucinio Teismo ištirti minėtų LRT įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijos 25 straipsniui (teisė laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją), 44 straipsniui (masinės informacijos cenzūros draudimas), 5 straipsniui (valdžios galių ribojimas) bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjo atstovais Konstituciniame Teisme numatyti Seimo nariai Giedrė Balčytytė, Simonas Kairys ir Agnė Širinskienė.
Kaip skelbė ELTA, dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų praeityje vyko ne vienas protestas.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius būtų galėjęs būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Taip pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Naujajame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių. Po 4 atstovus deleguos prezidentas ir Seimas, likusius 7 atrinks Lietuvos mokslo taryba (LMT), Lietuvos švietimo taryba (LŠT), Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas.
Taip pat buvo pritarta Tarybos biuro steigimui.
Tuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.