Palangos šilumos ūkis – dešimt metų po sugrįžimo į savivaldybės rankas

Palangos šilumos ūkis šiuo metu yra vienas pavyzdžių, liudijančių, kad ilgalaikiai sprendimai gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Prieš dešimtį metų kurorto savivaldybė susigrąžino šilumos ūkį iš privataus operatoriaus ir perdavė jį valdyti savivaldybės bendrovei Palangos šilumos tinklams. Tuomet netrūko skeptikų, abejojusių, ar savivaldybė sugebės efektyviai valdyti tokią sudėtingą sritį. Šiuo metu jau galima vertinti ne prognozes, o rezultatus.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus prisiminė, kad 2016 metais priimtas sprendimas buvo vienas svarbiausių miesto istorijoje.

„2000 metais tuometė miesto taryba nusprendė perduoti šilumos ūkį privatininkams. Tuo metu tai buvo pristatoma kaip pažangus sprendimas, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad strateginės infrastruktūros valdymas ir bendruomenės interesai ne visada eina koja kojon. Realybė parodė visai ką kita – strateginė ir gyventojams gyvybiškai svarbi paslauga buvo atiduota ne viešajam interesui, o privataus verslo logikai.

Tuomet, kai sprendimus dėl tokios svarbios infrastruktūros lemia pirmiausia pelno siekis, bendruomenės interesai neišvengiamai atsiduria antrame plane. Nusprendėme šią klaidą ištaisyti ir 2016 metų birželio 1 dieną šilumos ūkį susigrąžinome. Lengva nebuvo – netrūko pasipriešinimo, buvo kuriamos kliūtys, girdėjome daug prognozių, kad savivaldybė nesusitvarkys, kad gyventojams bus tik blogiau, kad neatsiras kompetentingų specialistų ir vadovų, galinčių būti ne tik gerais vadybininkais, bet ir išmanyti šią specifinę ūkio šaką. Tačiau laikas parodė, kad tie nuogąstavimai buvo nepagrįsti“, – sakė Š.Vaitkus.

Anot mero, svarbiausia buvo ne pats perėmimo faktas, o tai, ką jis leido padaryti vėliau, – planuoti investicijas galvojant ne apie trumpalaikį pelną, o apie ilgalaikę naudą gyventojams.

Bendrovės Palangos šilumos tinklų direktorė Giedrė Juršėnė pasakojo, kad perimto ūkio vaizdas nebuvo idealus.

Dalis įrangos buvo nusidėvėjusi, technologiniai sprendimai pasenę, o infrastruktūra ilgą laiką buvo prižiūrima daugiausia atliekant tik būtiniausius darbus.

Vis dėlto pirmuosius rezultatus pavyko pamatyti labai greitai.

„Perėmus ūkį vien per pirmuosius metus šilumos kaina vartotojams sumažėjo daugiau kaip 20 procentų, palyginti su laikotarpiu, kai ūkį valdė ankstesnis operatorius. Mums reikėjo užtikrinti nenutrūkstamą šilumos tiekimą ir tuo pat metu pradėti nuoseklią visos sistemos modernizaciją“, – teigė G.Juršėnė.

Pasak jos, per visą dešimtmetį buvo laikomasi svarbiausios nuostatos – investuoti tik ten, kur nauda bus juntama vartotojams.

Šiandien tai atsispindi ir šilumos kainoje. Palangoje ji išliko konkurencinga, o daugeliu laikotarpių buvo artima Lietuvos vidurkiui.

Vienu svarbiausių pokyčių tapo perėjimas prie biokuro. 2017 metais rajoninėje katilinėje pradėjo veikti naujas 5 megavatų galios biokuro katilas. Tai leido reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų, kurių kainų svyravimai dažnai turi tiesioginę įtaką gyventojų sąskaitoms.

Šiuo metu dujos sudaro tik apie 15 procentų viso šilumai gaminti naudojamo kuro.

„Tai vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių išlaikyti stabilesnę šilumos kainą ir mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių rinkos svyravimų“, – sakė G.Juršėnė.

Prie sistemos efektyvumo prisidėjo ir augantis vartotojų skaičius. Per dešimtmetį augo tiek Palanga, tiek Šventoji, buvo statomi nauji daugiabučiai, viešbučiai ir poilsio paskirties pastatai.

Nors renovuotuose namuose suvartojama mažiau šilumos, nauji vartotojai – įsikuriantys gyventojai – kompensavo šį sumažėjimą. Tai leido efektyviau paskirstyti pastoviąsias sąnaudas ir išlaikyti konkurencingą kainą visiems vartotojams.

Gyventojai dažniausiai pastebi naujas katilines ar statybos darbus, tačiau energetikai sako, kad ne mažiau svarbu tai, kas vyksta po žeme.

Palangoje didelė dalis investicijų buvo nukreipta į šilumos tinklus. Pasinaudojus Europos Sąjungos fondų parama buvo rekonstruoti vamzdynai, įrengti nauji šilumos punktai, optimizuota visa sistema.

Investavus beveik 1,7 mln. eurų, panaikinus dvi boilerines bei vieną katilinę ir įrengus 14 šilumos punktų bendrovei pavyko sumažinti šilumos nuostolius vasarą, kai dėl mažo suvartojimo biokuro katilai dirba neefektyviai.

Kitas reikšmingas projektas – vakarinės magistralės rekonstrukcija. Jos metu seni vamzdynai buvo pakeisti naujais, įrengtos papildomos sklendės, kurios leidžia lanksčiau valdyti sistemą ir greičiau reaguoti į gedimus.

Per dešimt metų pasikeitė ir pati šilumos ūkio samprata. 2020 metais pradėtas nuoseklus gamybos procesų automatizavimas. Šiandien katilinės stebimos ir valdomos nuotoliniu būdu, o specialistai gali operatyviai reaguoti į bet kokius sistemos pokyčius.

Modernizuota ir informacinių technologijų infrastruktūra. Dalis procesų perkelta į debesų kompiuterijos sistemas, atnaujinta programinė įranga.

Pokyčius pajuto ir klientai. Dauguma karšto vandens apskaitos prietaisų jau nuskaitomi nuotoliniu būdu, todėl gyventojams nebereikia deklaruoti rodmenų. Skaitmenizuotas ir klientų aptarnavimas – darbuotojai iš karto mato visą informaciją apie vartotoją, jo prašymus ar registruotus gedimus.

„Gyventojų lūkesčiai šiandien gerokai didesni nei prieš dešimt metų. Jie tikisi greito aptarnavimo, aiškios informacijos ir kokybiškų paslaugų, todėl daug dėmesio skiriame būtent šiai sričiai“, – pabrėžė G.Juršėnė.

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir aplinkosaugai. 2025 metais prie vieno iš biokuro katilų buvo įrengtas elektrostatinis filtras, mažinantis kietųjų dalelių emisijas.

Bendrovė taip pat naudoja elektromobilius, yra atsisakiusi popierinių sąskaitų siuntimo. Šiais metais baigta ir Šventosios katilinės rekonstrukcija. Joje įrengti šilumos siurbliai, atnaujinta įranga, todėl vis didesnė šilumos dalis ateityje bus gaminama naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Praėjus dešimčiai metų po šilumos ūkio susigrąžinimo Palangos mieste jau galima kalbėti ir apie planus, ir apie pasiektus rezultatus.

Sumažėjusi šilumos kaina, modernizuota infrastruktūra, mažesnė priklausomybė nuo dujų, efektyvesni tinklai ir patikimesnės paslaugos – tai pokyčiai, kuriuos šiandien jaučia tiek Palangos, tiek Šventosios gyventojai.

„Praėjusi žiema nebuvo lengva šilumos vartotojams visoje Lietuvoje, bet palangiškiai už šilumą mokėjo racionalią kainą. Tai nėra atsitiktinumas. Tai ilgalaikių sprendimų, atsakingų investicijų ir nuoseklaus darbo rezultatas“, – sakė Š.Vaitkus.

Anot jo, šiandien jau galima drąsiai teigti, kad prieš dešimtmetį priimtas sprendimas susigrąžinti šilumos ūkį buvo vienas sėkmingiausių Palangos savivaldybės žingsnių per pastaruosius dešimtmečius.

„Per pirmąjį dešimtmetį pastatėme naują biokuro katilinę, modernizavome Palangos ir Šventosios katilines, atnaujinome kilometrus šilumos trasų, investavome į efektyvumą ir patikimumą“, – tvirtino kurorto meras.

2022 m. balandžio 7 d. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Palangos miesto šilumos ūkio specialusis planas.

Jis apima visą Palangos miesto savivaldybės teritoriją, kuri suskirstyta į zonas – centralizuoto šilumos tiekimo, necentralizuoto ir konkurencinę, jose apibrėžti šildymo būdai ir prioritetai.

Centralizuoto šilumos tiekimo zonoje gyventojams ir ūkio subjektams galioja aiški tvarka: individualius šilumos gamybos įrenginius, naudojančius gamtines dujas, galima įsirengti tik tais atvejais, jei toks kuras buvo naudojamas iki Palangos miesto šilumos ūkio specialiojo plano patvirtinimo.

Kitais atvejais, ypač tai pasakytina apie naujas statybas, skatinama rinktis arba centralizuotą šildymo būdą, arba atsinaujinančiuosius ir mažiau taršius energijos šaltinius, tokius kaip elektra ar geoterminė (aeroterminė) energija.

Šiuo metu bendrovė Palangos šilumos tinklai centralizuotai šilumą tiekia 8132 vartotojams, iš jų 7658 yra butai ir poilsio paskirties patalpos. Tarp didžiausių vartotojų yra sveikatos ir reabilitacijos centrai, viešbučiai, Palangos baseinas.

Tai rodo, kad bene didžioji miesto gyventojų dalis ir didžiosios kurorto įmonės naudojasi efektyviu ir mažiau taršiu centralizuotu šildymu arba mažiau taršiais energijos šaltiniais.