„Istoriškai Lietuvoje skirtingos kultūros, tautybės tikrai sugyvendavo. Tai reikia vieni kitus gerbti. Bet lygiai taip pat migrantai turi integruotis į Lietuvos visuomenę: mokintis lietuvių kalbą, gerbti lietuvių papročius. Matyt, čia yra abipusiai procesai“, – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Augustinavičius.
Kartu prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas sakė, kad Gitanas Nausėda mato būtinybę stipriau valdyti imigracijos mastą. Jis priminė, kad pirmadienį šalies vadovas Seimui pateikė įstatymų projektus, kuriais siekiama griežtinti imigracijos politiką.
„Konkrečiai – atvykstantys dirbti migrantai galėtų Lietuvoje dirbti du metus, po to turėtų išvažiuoti pusmečiui. Čia yra reaguojama į tai, kad vis dėlto Lietuvoje jau turime 7,5 proc. užsieniečių visuomenėje ir šį dydį jau reikia valdyti, riboti“, – pažymėjo jis.
Susiję straipsniai
„Taip, reikia atliepti verslo interesus, kad tų darbuotojų būtų, bet tai nėra kalba, jog mes turėsime labai daug užsieniečių, jie visi integruosis ir visi gyvens visą laiką. Tai šioje vietoje mes turime valdyti užsieniečių dydį. 7,5 proc. nuo visuomenės Lietuvai jau yra daug“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.
ELTA primena, kad Kauno mečetės administracija socialiniame tinkle išplatino prašymą įstaigos teritorijoje „pernelyg atvirai nedemonstruoti fizinio artumo“. Nors musulmonų bendruomenė tikina iš visuomenės teprašiusi pagarbos, įrašas sulaukė nemažai kritikos, taip pat – ir iš kai kurių politikų. Pavyzdžiui, parlamentaras Vytautas Sinica mano, kad tai – „pirmos kregždės, kaip yra ir bus bandoma pasiekti, kad tai mes savo šalyje prisitaikytume“.
Kaip skelbta, pirmadienį prezidentas pateikė Seimui įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekia geresnio migracijos valdymo ir darbuotojų trūkumo šalies ūkyje problemos sprendimo.
Kaip rašoma pranešime, terminuotų darbo leidimų modelis labiausiai tiktų užsieniečiams darbuotojams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolatos ar likti gyventi Lietuvoje ilgesnį laiką ir atvyksta į šalį dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais ir pan. ne ilgesniam nei 2 metų terminui.
Teigiama, jog teisės aktų pakeitimais būtų nustatoma spartesnė tokių užsieniečių atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau priimti į darbą užsieniečius ten, kur neranda vietos darbuotojų.
Tiesa, šiuo atveju būtų nustatytas naujas griežtas reikalavimas, kad pasibaigus 2 metų terminuoto darbo laikotarpiui užsieniečiai privalėtų išvykti iš Lietuvos bent 6 mėnesiams.
Tuo metu aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.