Seimas antradienį pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko M. Sinkevičiaus kandidatūrai į ministrus pirmininkus. Už kandidatūrą balsavo 80 parlamentarų, 2 pasisakė prieš, dar 28 susilaikė. Tiesa, iš koalicijos išmesti „aušriečiai“ prieš balsavimą paliko posėdžių salę ir balsavime nedalyvavo.
Klausimas dėl M. Sinkevičiaus kandidatūros Seimo posėdžių salę pasiekė prieš vidurdienį. Iš pradžių savo poziciją išsakė frakcijų atstovai.
LSDP frakcijos seniūnė Orinta Leiputė teigė, kad Lietuva šiandien susiduria su naujais iššūkiais. Ji sakė esanti tikra, kad M. Sinkevičius pasižymi visomis reikalingomis kompetencijomis ir būdo bruožais, kurie būtini premjero pareigoms.
Atsakė, kas ministrų paieškose kelia nerimą: vyksta spekuliacijų lygmenyje
„Gimęs ir užaugęs Jonavoje, Mindaugas išlaikė glaudų ryšį su paprastais žmonėmis, jų kasdienėmis problemomis ir viltimis. Tai – lyderis, kuris visuomet renkasi atvirumą ir dialogą. Būdamas šeimos žmogus ir dviejų vaikų tėvas, jis gerai supranta, kokie svarbūs šeimoms yra saugumas, stabilumas ir pasitikėjimas ateitimi. Jo ramus ir empatiškas būdas padeda telkti komandas ir rasti sprendimus net sudėtingiausiose situacijose“, – kalbėjo O. Leiputė.
Pasak „socdemų“ seniūnės, M. Sinkevičius yra jaunas, energingas, bet kartu ir labai patyręs, atsakingas vadovas.
Dėl M. Sinkevičiaus kandidatūros – lemiamas sprendimas: užfiksavo, kas vyksta Seime
„Jam – 42-eji, jis turi teisininko išsilavinimą, taip pat yra socialinių mokslų daktaras. Taip pat turi vadovavimo patirties, ir svarbiausia – aiškią viziją“, – tikino O. Leiputė.
Dar kalbant jai, nekantriai savo eilės laukė antros didžiausios Seimo frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – seniūnas Laurynas Kasčiūnas. Jis teigė, kad konservatoriai nepalaikys M. Sinkevičiaus kandidatūros, kėlė klausimus, iš kur valdantieji ketina paimti pinigų įgyvendinti visoms savo idėjoms.
Tiesa, L. Kasčiūnas savo pasisakyme nestokojo ir humoro.
„Trečias kartas, kai valdančioji koalicija persiformuoja, ateina į Seimą. Jeigu neskaičiuotume kažkada pradingusios Vilijos Blinkevičiūtės. Norėčiau paklausti „socdemų“, ar bus dar? Ar tai – jau pabaiga? Sutarkime, kad jeigu reikės ketvirto ar penkto, mes tikrai galėsime jums paskolinti kandidatą į ministrus pirmininkus“, – šmaikštavo jis.
Nors kandidatūros palaikyti nepažadėjo, L. Kasčiūnas davė žodį remti sprendimus, kurie yra reikalingi valstybei.
„Pabaigai pasakysiu labai paprastą dalyką: mes esame opozicinė jėga, turime ir kitokią Lietuvos viziją, turime ir kitokias pažiūras. Tai – natūralu. Būsime dalykiški, bet kartu ir principingi. Mes kontroliuosime, oponuosime, bet ir siūlysime. Ir paremsime, gerbiamas Mindaugai, ten, kur reikės valstybei. Tą mes pažadame ir tikrai savo žodį tesėsime“, – konstatavo konservatorių lyderis.
„Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis aiškino, kad valstybėje susiklostė unikali situacija – jo teigimu, per metus ir aštuonis mėnesius turime prabangą pakeisti „tris ar keturis premjerus“. Anot „aušriečių“ lyderio, nors valdančioji dauguma ir pasikeitė, akivaizdu, kad bus tęsiama apie 70 proc. buvusios koalicijos darbų.
Susiję straipsniai
„Realiai mažai, kas keičiasi, ir negali iš esmės daug keistis, nes tai būtų nenormalu“, – aiškino R. Žemaitaitis.
Jis priminė, kad formuojant ankstesnę koaliciją buvo keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai ministrams, bet dabar jų pasigedo.
„Ką mes šiandien girdime? Labai įdomų dalyką. Kadangi vidaus reikalų ministro postą reikia atlaisvinti vienam frakcijos nariui, tai Vladislavą Kondratovičių, sako, perkeliame į aplinkos ministrus, kad vienas narys užimtų aplinkos ministro pareigas, o kitas kandidatas taptų vidaus reikalų ministru“, – sakė R. Žemaitaitis.
Kaip jau skelbė Lrytas, į vidaus reikalų ministrus M. Sinkevičius nori teikti parlamentaro Martyno Katelyno kandidatūrą.
Be kita ko, R. Žemaitaitis suabejojo ir demokratų Luko Savicko, Lino Kukuraičio gebėjimais ir kandidatūromis. Taip pat, pasak R. Žemaitaičio, gali būti, kad „po devynių ar dešimties mėnesių kėdėje turėsime Robertą Duchnevičių“, todėl M. Sinkevičiui turėjo ir palinkėjimų.
„Tai norėčiau palinkėti, kad Seime, frakcijoje būtų dažnas svečias, kad nebūtų taip, kad frakcijos nariai nežino, ką daro Vyriausybė, kad nebūtų taip, jog frakcijos nariai ateina ir tariasi su opozicija, kaip balsuoti ir ką daryti“, – dėstė „aušriečių“ lyderis.
Tiesa, politikas nepraleido progos padėkoti ekspremjerui Gintautui Paluckui ir nueinančiai premjerei Ingai Ruginienei. Dėl jos patraukimo politikas „socdemams“ nepagailėjo kirčių.
„Reikėtų padėkoti Ingai, nes Inga buvo tas žmogus socialdemokratų partijoje, kuris buvo ledlaužis, aš sakiau, kad tai yra kometa jų partijai, nes ji pasiaukojo dėl pačios partijos. O dabar už tą auką ji yra metama, engiama ir tiesiog bandoma iš jos šaipytis.
Nežinau, ar tai yra geras ir teisingas dalykas, nes kai partijai buvo sunkiausias momentas, ji priėmė patį ryžtingiausią dalyką – sutikti vadovauti Vyriausybei. Tai buvo sudėtingas momentas – aš tą mačiau, aš tą girdėjau ir labai gerai žinojau“, – pabrėžė „Nemuno aušros“ vadovas.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen priminė vieną žinomą efektą, kai žmonės, patyrę labai didelį laimėjimą, nesusitvarko su jo pasekmėmis.
„Tai, kas turėjo suteikti daug laimės ir galimybių, tampa ištisu nusivylimu. Panašų efektą stebime iki šiol, žiūrėdami į tai, kaip socialdemokratai mėgina susitvarkyti su 2024 metų rinkimų rezultatais. Tie rezultatai buvo vieni geriausių per šios partijos istoriją, tačiau jie tapo ir vienu didžiausių išbandymų, ir šiandien jau tikriausiai galima sakyti – nusivylimu“, – vertino liberalė.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, per pusantrų metų sprendžiama jau dėl ketvirto siūlomo premjero, ir tai nėra ilgo atsarginių suolelio požymis.
„Tai jau valdymo krizės požymis“, – nurodė liberalė.
M. Sinkevičius kreipėsi į parlamentarus
Galiausiai paskutinį žodį tarė pats M. Sinkevičius.
„Prieš kelias dienas prezidentui pateikus mano kandidatūrą, turėjau galimybę išsamiai pristatyti, kokius svarbiausius iššūkius matau Lietuvai ir kokius darbus turės atlikti naujoji Vyriausybė. Šiandien, prieš Seimo balsavimą, nenoriu kartoti visos buvusios kalbos. Šiandien noriu kalbėti trumpiau ir tiesiau – apie atsakomybę, pasitikėjimą ir tai, kokios Vyriausybės, mano įsitikinimu, šiuo metu reikia Lietuvai.
Ministro pirmininko pareigos nėra titulas. Tai nėra asmeninės ambicijos klausimas. Tai pareiga prisiimti atsakomybę už valstybės kryptį, už Vyriausybės darbą, už sprendimus, kurie dažnai būna ne patogūs, bet būtini“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Anot kandidato į premjerus, Lietuva šiandien gyvena sudėtingu metu – šalia mūsų vyksta karas, geopolitinė aplinka išlieka įtempta ir mažai nuspėjama, žmonės jaučia kainų, būsto, sveikatos paslaugų prieinamumo, socialinio nesaugumo jausmą, o regionuose vis dar per daug žmonių jaučiasi esantys toliau nuo valstybės sprendimų.
„O politikoje pastaruoju metu buvo per daug triukšmo, įtampos ir neapibrėžtumo. Todėl naujoji Vyriausybė negali būti dar viena tik politinių pokyčių Vyriausybė. Ji turi būti darbo, stabilumo ir atsakomybės Vyriausybė.
Tikiu, kad šiandien Lietuvai reikia ne garsiausiai kalbančios, o geriausiai dirbančios Vyriausybės ir politikos. Ne tokios, kuri kiekvieną dieną kuria naują konfliktą, o tokios, kuri geba sutelkti skirtingus žmones, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Ne tokios, kuri viską žada, bet tokios, kuri aiškiai pasako, ką daro, kodėl daro ir kada žmonės pajus rezultatą“, – teigė jis.
M. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad į premjero pareigas ateina tiesiai iš savivaldos, kuri jį išmokė elementarios pamokos.
„Žmonėms mažiausiai rūpi, kaip gražiai skamba valdžios planai. Žmonėms rūpi, ar sutvarkytas kelias, ar veikia mokykla, ar šalia yra gydytojas, ar galima nuvažiuoti į darbą, ar institucija išsamiai ir suprantamai atsako, ar valdžia girdi ir sprendžia. Savivaldoje negali pasislėpti už abstrakčių formuluočių. Ten žmonės klausia tiesiai. Ir jie teisūs.
Todėl ir Vyriausybės darbą matau taip pat – ne kaip kalbų, o kaip sprendimų ir rezultatų darbą“, – patikino „socdemas“.
M. Sinkevičius nurodė, kad jeigu Seimas pritars jo kandidatūrai, jis vadovausis keliais aiškiais principais. Pirmasis – stabilumas.
„Stabilumas nereiškia, kad nebus diskusijų ar ginčų. Demokratijoje jų turi būti. Tačiau ginčai negali virsti nuolatiniu valstybės paralyžiumi. Koalicija nėra vieta ultimatumams ir kasdieniam viešam aiškinimuisi. Koalicija yra susitarimas prisiimti bendrą atsakomybę.
Todėl iš partnerių tikiuosi dalykiškumo, pagarbos ir supratimo, kad valstybės interesas turi būti aukščiau trumpalaikės politinės naudos. To paties reikalausiu ir iš savo komandos, taip pat supratimo tikėsiuosi ir iš opozicijos. Manau, kad tai parodė ir atviras bei nuoširdus apsilankymas visose Seimo frakcijose.
Neabejoju, kad tapus ministru pirmininku, tokio tipo formatai išliks ir galėsime kalbėtis ir diskutuoti svarbiausiais valstybės klausimais“, – kalbėjo kandidatas į premjerus.
Antrasis principas – atsakomybė ir skaidrumas.
„Žmonės turi teisę į valdžią, kuria galima pasitikėti. Tačiau pasitikėjimas nėra duotybė. Jis uždirbamas kasdien – sprendimais, elgesiu, pagarba žmonėms ir gebėjimu paaiškinti, kodėl pasirenkamas vienas ar kitas kelias.
Valstybės pinigai nėra abstraktūs, jie neatkeliauja iš niekur. Tai žmonių uždirbti pinigai. Todėl kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas, skaidrus ir orientuotas į realią naudą. Ypač tada, kai kalbame apie didelius valstybės įsipareigojimus – gynybą, infrastruktūrą, sveikatos apsaugą, socialinę politiką ar švietimą“, – tęsė M. Sinkevičius.
Trečiasis principas – rezultatas.
„Žmonės pavargo nuo politikos, kurioje daug pažadų, bet mažai atsakymų, kada ir kaip jie bus įgyvendinti. Todėl Vyriausybės darbą matuosiu ne pagal gražias deklaracijas, o pagal konkrečius darbus“, – pažymėjo Jonavos meras.
Jis išskyrė ir savo prioritetus: pirmiausia – saugesnė Lietuva, antra – socialiai teisingesnė Lietuva, trečia – Lietuva, kurioje šeimai lengviau apsispręsti auginti vaikus, ketvirta – stipresnė ekonomika, penkta – geresnės viešosios paslaugos ir paprastesnė valstybė.
„Taip pat noriu atskirai pasakyti apie kultūrą. Išgirdau pastabas, kad ankstesnėje mano kalboje per mažai vietos skyriau kultūros stiprinimui. Priimu šią pastabą. Kultūra nėra priedas prie valstybės politikos. Tai mūsų tapatybės, kalbos, istorinės atminties, demokratijos ir visuomenės atsparumo pagrindas.
Informacinio karo ir visuomenės supriešinimo laikais kultūra padeda išlaikyti tai, kas mus jungia. Todėl kultūros prieinamumas regionuose, pagarba kūrėjams, kultūros darbuotojų padėtis, kalbos politika ir istorinės atminties stiprinimas bus svarbi šios Vyriausybės darbotvarkės dalis“, – žadėjo M. Sinkevičius.
Galiausiai kandidatas į premjerus paprašė suteikti jam galimybę dirbti ir įrodyti, kad jis gali būti Vyriausybės vadovu, kuris telkia, o ne skaldo.
„Šiandien neprašau aklo tikėjimo. Prašau galimybės dirbti ir būti vertinamam pagal tai, ką ši Vyriausybė padarys. Jeigu Seimas pritars mano kandidatūrai, sieksiu būti ministru pirmininku, kuris telkia, o ne skaldo.
Kuris girdi ir nebijo priimti sprendimų. Kuris gerbia Seimą, prezidentą, savivaldą, koalicijos partnerius, opoziciją, socialinius partnerius ir visuomenę. Nes stipri valdžia nėra ta, kuri negirdi kitų. Stipri valdžia yra ta, kuri geba girdėti bei prisiimti atsakomybę už reikalingą sprendimą.
Mūsų valstybė šiandien turi daug iššūkių. Bet ji turi ir daug jėgos. Turime darbščius žmones, stiprias bendruomenes, augantį verslą, savivaldą, kuri kasdien sprendžia konkrečius žmonių klausimus, ir visuomenę, kuri ne kartą įrodė, kad moka susitelkti tada, kai Lietuvai to labiausiai reikia. Mano užduotis – tą jėgą sutelkti bendram darbui.
Tikiu Lietuva, kuri gali būti saugi, socialiai teisinga, ekonomiškai stipri ir pagarbi savo žmonėms. Tikiu Lietuva, kurioje regionai nėra paraštėse. Tikiu Lietuva, kurioje valdžia mažiau aiškina, kaip sunku dirbti, ir daugiau parodo, ką padarė. Tokiai Lietuvai kviečiu dirbti kartu“, – kalbą užbaigė M. Sinkevičius.
Seimui pritarus, M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą Ministrų kabinetą bei teikti parlamentui svarstyti Vyriausybės programą.
Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.
M. Sinkevičius pirmadienį ir antradienį aplankė visas Seimo frakcijas, tačiau pernelyg karšta politikui jose nebuvo. Ne itin jaukiai jis jautėsi tik pas buvusius koalicijos partnerius „aušriečius“, norėjusius išsiaiškinti, kuo jie neįtiko socialdemokratams.
Antradienį vėlai vakare į nuotolinį posėdį jungsis LSDP prezidiumas, kuriame paskirtasis premjeras pristatys savo kandidatų į ministrus sąrašą.
Kaip dar praėjusią savaitę skelbė Lrytas, planuojama keisti socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų, aplinkos, kultūros ministrus, tačiau nestabili ir finansų bei užsienio reikalų ministrų vieta. Juos M. Sinkevičius taip pat norėtų pakeisti, bet stabdo Prezidentūra ir kadrų badas.
Kandidatai į ministrus jau antradienį pradėjo savo apsilankymus Prezidentūroje. Šiandien ten žygiuoja demokratų kandidatai, rytoj laukia ir socialdemokratų eilė.