„Prezidentas mano, kad kandidatas yra kompetentingas, ambicingas, energingas, sistemiškai mąstantis. Ir yra rimtas kandidatas užimti kultūros ministro pareigas“, – Prezidentūroje po šalies vadovo susitikimo su L. Alsiu teigė J. Karpavičienė.
„Tačiau galutinio sprendimo dar nėra“, – perklausta, ar šalies vadovas dar pasiliko laiko apsispręsti dėl kandidato, pridūrė ji.
Patarėjos teigimu, pokalbis su kandidatu buvo konstruktyvus, jo metu aptarti esminiai kultūros sektoriaus prioritetai.
M. Sinkevičiaus „skeletai spintoje“: faktai ar politinė kova?
„Pokalbis buvo labai konstruktyvus, dalykiškas. Jame aptarta kultūros fundamentinė svarba valstybės sąrangoje, pabrėžiant, jog kultūra yra mūsų valstybės ir visuomenės strateginis išteklius, valstybę ir visuomenę telkianti bei tapatybę ir pilietiškumą stiprinanti jėga“, – dėstė J. Karpavičienė.
„Akcentuota kultūros reikšmė, stiprinant visuomenės atsparumą ir nacionalinį saugumą, kas ypač aktualu dabartiniame geopolitiniame kontekste“, – pabrėžė ji.
Susiję straipsniai
Prezidentas taip pat išskyrė esmines strateginės svarbos sritis: kultūros srities finansavimo apibrėžtumas ir jo didinimas, kultūros tarptautiškumas ir kultūros diplomatija, Kultūros politikos pagrindų įstatymo įgyvendinimas bei Kultūros ministerijos vaidmuo ir lyderystė koordinuojant tarpinstitucinius veiksmus kovai su dezinformacija.
Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį pranešė, kad jau yra pateikęs Kultūros ministerijos kanclerio Luko Alsio kandidatūrą į šios srities ministro poziciją.
ELTA primena, kad prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo M. Sinkevičių paskyrė premjeru. Šiai kandidatūrai antradienį pritarė Seimas.
Po šio Seimo sprendimo M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą.
Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.
Valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos pasidalino ministerijų kuravimą.
Pagal koalicinę sutartį, Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos priskirtos Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“. Ji į šių ministerijų vadovus deleguoja parlamentarus Luką Savicką, Liną Kukuraitį ir Kęstutį Mažeiką.
Kita valdančiosios koalicijos partnerė – Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – naujojoje Vyriausybėje išlaikė Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas. Joms toliau vadovauti turėtų Rita Tamašunienė ir Edvinas Grikšas.
L. Alsys: mano tikslas būtų suteikti kultūros sektoriui daugiau stabilumo ir aiškumo
Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs kandidatas į kultūros ministrus Lukas Alsys sako suprantantis, jog nauja Vyriausybė dirbs tik dvejus metus, kas nėra ilgas laikas milžiniškoms reformoms. Kaip vieną pagrindinių savo tikslų kandidatas įvardija stabilumo ir aiškumo suteikimą kultūros sektoriui.
„Šios kadencijos Vyriausybei lieka tik dveji metai ir tai nėra ilgas laikas pradėti milžiniškas reformas. Todėl, mano požiūriu, visiškai pakanka priimti tvarius ir sisteminius sprendimus“, – trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė L. Alsys.
„Mano tikslas būtų suteikti kultūros sektoriui daugiau stabilumo ir aiškumo. Pastaraisiais metais kultūros bendruomenė patyrė tikrai nemažai pokyčių, todėl šiandien ypatingai svarbu užtikrinti kryptingą pradėtų darbų tęstinumą ir atlikti sprendimus, kurie kurtų vertę ne vien šiai akimirkai, bet ir ateičiai“, – tęsė jis.
Kalbėdamas apie susitikimą su šalies vadovu, kandidatas teigė, kad buvo aptarti esminiai kultūros politikos prioritetai ir svarbiausi iššūkiai.
„Taip pat Respublikos prezidentui paminėjau, kad mano asmeninė nuostata ir nuomonė, kad kultūra yra savaiminė vertybė ir horizontalioji valstybės politikos dalis. Tai reiškia, kad kultūra nėra vienos ministerijos atsakomybė“, – komentavo jis.
Pasak kandidato į kultūros ministrus, toks požiūris yra įtvirtintas Kultūros politikos pagrindų įstatyme, todėl vienas svarbiausių uždavinių – nuoseklus jo įgyvendinimas.
Greta to, akcentavo L. Alsys, yra svarbu užtikrinti nacionalinę kultūros darbotvarkę kaip ilgalaikį dokumentą, kuris turėtų padėti sutelkti valstybines institucijas, kultūros bendruomenes ir socialinius partnerius bendriems tikslams.
„Žinoma, pats svarbiausias prioritetas yra žmonės, kuriantys kultūrą, tad turime nuosekliai gerinti kultūros darbuotojų užmokestį. Tačiau ne mažiau svarbu yra investuoti į jų kompetencijas, stiprinti šiandien dirbančių specialistų kvalifikacijas, sudaryti sąlygas profesiniam tobulėjimui. Žinoma, socialinė apsauga išlieka itin svarbi tema meno kūrėjų darbo santykiuose“, – kalbėjo jis.
Kandidatas taip pat akcentavo kultūros prieinamumą regionuose, kuriuose būtina stiprinti įstaigas ir profesionaliojo meno sklaidą.
„Kokybiška kultūra turi būti prieinama visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Stiprūs regionai neįmanomi be stiprios kultūros, todėl būtina nuosekliai stiprinti kultūros įstaigas, profesionaliojo meno sklaidą“, – pabrėžė jis.
Kaip dar vieną svarbų prioritetą kandidatas į ministrus įvardijo, kad būtina užtikrinti, jog valstybiniai ir nevyriausybiniai kultūros sektoriai būtų vertinami kaip lygiavertės nacionalinės kultūros sistemos dalys.
L. Alsys taip pat akcentavo ir paveldo apsaugą, pasiruošimą ekstremalioms situacijoms.
„Šiandien kultūra yra nacionalinio saugumo dalis, todėl kultūros politika turi prisidėti prie visuomenės atsparumo“, – pabrėžė kandidatas.
Kaip skelbta, paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį pranešė pateikęs Kultūros ministerijos kanclerio L. Alsio kandidatūrą į šios srities ministro poziciją.
ELTA primena, kad prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo M. Sinkevičių paskyrė premjeru. Šiai kandidatūrai antradienį pritarė Seimas.
Po šio Seimo sprendimo M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą.
Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.
Valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos pasidalino ministerijų kuravimą.
Demokratams priskirtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.
Kandidatas į kultūros ministrus išsakė nuomonę dėl S. Nėries paminklo nukėlimo: istorijos naikinti negalima
Kandidatas į kultūros ministrus Lukas Alsys kalbėdamas apie nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą Vilniuje teigė, kad istorijos naikinti negalima ir reikėtų atskirti asmenybę nuo meninio jos įamžinimo. Vis tik L. Alsys akcentavo, kad šiuo klausimu visuomenėje reikėtų platesnių diskusijų.
„Aš esu meno istorikas ir visada esu už tai, kad mes skatintume kritinį mąstymą. Skulptūrų nukėlimai, kurie kelia labai dviprasmius ir didelius susipriešinimus visuomenėje, visų pirma turėtų įvykti didžioji diskusija. Salomėja Nėris yra viena iš labiausiai diskutuotinų asmenybių, susilaukianti kontroversiškiausių meno istorikų, kritikų ir istorikų komentarų“, – žurnalistams po susitikimo su šalies vadovu teigė L. Alsys.
„Aš nesu tas žmogus, kuris galėčiau pasakyti, ar kelti, ar nekelti. Tai turėtų būti bendruomenės, visuomenės konsensusas. Vis tik, aš esu šalininkas, kad istorijos naikinti negalima. Reikėtų atskirti, kai kalbame apie kultūrą ir jos meninius aspektus (plastiką, skulptūrą), nuo pačios asmenybės“, – akcentavo jis.
Tiesa, kandidatas į ministrus tikino, kad reikėtų atrasti formą, kaip visuomenei perteikti poetės kontroversiškumą.
„Tačiau surasti formą ir pasakyti, kodėl kritikuojame vieną ar kitą konkrečią asmenybę, suteikti galimybę suprasti tam žmogui, kuris nežino ar neatmena to laiko, kodėl ta skulptūra atsirado, kaip pasikeitė mūsų požiūris į patį žmogų, jo poelgius ir kodėl mes pasiliekame ar nepasiliekame to priminimo“, – sakė L. Alsys.
Kaip skelbta, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pateikė apeliaciją dėl Regionų administracinio teismo sprendimo nenukelti sostinės centre stovinčio paminklo poetei Salomėjai Nėriai. Gegužės pabaigoje Regionų administracinis teismas Vilniuje panaikino LGGRTC sprendimą nukelti sostinės centre esantį S. Nėries paminklą.
Prieš kelerius metus vadinamoji desovietizacijos komisija priėmė išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų.
Nors tokią išvadą kritikavę visuomenininkai ir literatūrologai nurodė, kad komisijos teiginiai, esą paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki, Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija ketina pradėti diskusijas, kuriam muziejui galėtų būti perleistas nukeltas paminklas.
Poetė S. Nėris visuomenėje vertinama nevienareikšmiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo. Okupacijos metais poetė su delegacija vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.