„Nuomonės praktiškai sutapo ir beveik visų frakcijų lyderiai išsakė nuostatą, kad (Konstitucijos – ELTA) 137 str. paseno ir kad jo net nereikia keisti, o jį reikia tiesiog išbraukti“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Visgi, pasak šalies vadovo, šiek tiek išsiskyrė nuomonė, kokiu būdu šis sprendimas turėtų būti įgyvendintas.
„Nemuno aušros“ atstovas teigė, kad galbūt tai reikėtų daryti per referendumą, tai būtų dar ilgesnis kelias. Mūsų nuomone, kadangi Lietuvos Respublikos Seimo nariai gavo mandatą, rinkėjų pasitikėjimo mandatą, jie gali priimti šį sprendimą vadovaujantis tais principais, kuriais gali būti pakeistas ar panaikintas Konstitucijos straipsnis – tai gali padaryti Seimo narių kvalifikuota dauguma – 94 balsai“, – sakė jis.
R. Kaunas, D. Gaižauskas, T. Martinaitis: ar JAV kariai palieka Lietuvą?
Prezidentas akcentuoja, kad šiuo klausimu lyderystės turi imtis Seimas.
„Šiandieną praktiškai apsikeitę nuomonėmis priėjome išvados, kad dabar yra metas, kada ir Seimas, ir Seimo pirmininkas gali pademonstruoti tą būtiną lyderystę, surinkti straipsnio pakeitimo inicijavimui 1/4 Seimo narių balsų ir pradėti patį procesą“, – sakė šalies vadovas.
Susiję straipsniai
„Jeigu ateityje atsiras naujos aplinkybės ir mes turėsime tokio pobūdžio suvaržymus, kokius turime dabar, gali atsitikti tokia situacija, kai sprendimus reikės priimti greitai, o mūsų Konstitucija bus nepakeista ir mes turėsime labai daug laiko skirti, kad ji būtų pakeista“, – pabrėžė jis.
G. Nausėda akcentavo, kad labai svarbu sukurti naują teisinę aplinką, kad Lietuva dingtų iš „pilkosios branduolinio atgrasymo zonos“.
„Lietuva yra praktiškai vienintelė NATO valstybė, kuri pati sau yra nusistačiusi draudimą ir, be jokios abejonės, mes į šitą veiksnį irgi turime atkreipti dėmesį. (...) Šiandieną Lietuva yra atsidūrusi savotiškoje pilkojoje zonoje – pačio NATO rėmuose“, – atkreipė dėmesį prezidentas.
„Būtų tikrai apmaudu, jeigu būtume silpnoji grandis arba pilkoji zona pačio NATO rėmuose“, – taip pat pažymėjo jis.
J. Olekas tikisi, kad sprendimas bus priimtas iki Seimo rudens sesijos pabaigos
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad iniciatyvą išbraukti šią Konstitucijos pataisą tikimasi užregistruoti jau ketvirtadienį. Anot jo, galutinį sprendimą realu priimti iki Seimo rudens sesijos pabaigos.
„Šiandieną priėjome bendros nuomonės, kad mes turime sutarimą, kad galime pasiūlyti išbraukti iš Konstitucijos 137 str. ir padaryti taip, kad Lietuva nebūtų silpnoji atgrasymo dalis NATO grandinėje. Tikiuosi, kad mes surinksime reikalingą parašų skaičių ir registruosime tokią Konstitucijos keitimo nuostatą ir pradėsime visą procedūrą“, – žurnalistams sakė J. Olekas.
„Manau, kad šiandieną užregistruosime tą pataisą Seime, dar pratęstoje sesijoje ją pateiksime ir (...) mums užteks laiko (apsispręsti – ELTA) iki šių metų rudens sesijos pabaigos“, – akcentavo jis.
Vis tik parlamento vadovas pabrėžė, kad esant taikos sąlygoms branduolinis ginklas Lietuvoje nebus dislokuotas.
„Mes neplanuojame turėti branduolinio ginklo taikos sąlygomis, bet mes turime būti pasiruošę, kad mes galėtume atgrasyti bendrame NATO atgrasymo fone ir apsaugoti Lietuvą nuo galimos agresijos“, – patikino jis.
Dėl branduolinio ginklo – svarstymai keisti Konstituciją
Kaip skelbta, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse, Lietuvoje bręsta iniciatyva keisti Konstituciją, suteikiant galimybę šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas dar gegužę pareiškė matantis tokią galimybę. Šiai diskusijai pritartų ir prezidentas Gitanas Nausėda, tada nurodė jo patarėjas Ramūnas Dilba.
Birželio pradžioje, tęsiantis diskusijoms dėl galimo Konstitucijos nuostatos, draudžiančios dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje, keitimo, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tikino, jog Seime jau yra prasidėjęs potencialių balsų skaičiavimo etapas.
Savo ruožtu laikinoji premjerė Inga Ruginienė interviu LNK televizijai sakė, jog tai padaryti būtų galima „žemesnio lygio“ teisės aktu. Jos teigimu, tai leistų sprendimus priimti sparčiau.
„Financial Times“, remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis, pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai.
Pranešime teigiama, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos. Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.
Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.