Kaip formuojama Vyriausybė: M. Sinkevičius – dingęs, pavardės – iš G. Nausėdos, skambučiai – paskutinę akimirką (5)

Iš pradžių tvirtinęs, kad būsimoje Vyriausybėje keis vos kelis ministrus, M. Sinkevičius ėmėsi grandiozinių pokyčių – iš devynių socialdemokratams priklausančių ministerijų bus keičiami net penki ministrai: keturi partijos nariai ir vienas, kurį delegavo „aušriečiai“.

Kandidatų sąrašą su pavardėmis paskirtasis premjeras antradienį pristatė partijos prezidiumui. Buvo įvardytos Ingos Ruginienės, Luko Alsio, Martyno Katelyno, Audriaus Radvilavičiaus ir Taurimo Valio pavardės. Tiesa, pats M. Sinkevičius neslėpė, kad dėl kai kurių paskyrimų vis dar turi abejonių.

Daugybės klausimų sulaukė ir iš savų – kai kurie socialdemokratai stebėjosi, kam reikia keisti Vaidą Aleknavičienę ar Kristupą Vaitiekūną, jei esminių priekaištų jiems neturima, ir kuo M. Sinkevičiaus pasirinkti kandidatai būtų už juos pranašesni. Pratrūko net Vilija Blinkevičiūtė, paraginusi paskirtąjį premjerą nespardyti bendražygių be aiškios priežasties.

„Socdemų“ lyderis konkrečių atsakymų, kaip pasakojo prezidiumo posėdyje dalyvavę politikai, kodėl reikalingos vienokios ar kitokios rokiruotės, nepateikė, prašė pasitikėti jo matymu ir leisti sudaryti savo komandą.

Tačiau galiausiai jos įvardyti neišdrįso. Nors dar tą patį vakarą turėjo būti paviešintos kandidatų pavardės, pasirinkta pauzė iki trečiadienio ryto. Ryte turėjo būti surengta M. Sinkevičiaus spaudos konferencija, kurios metu visuomenė turėjo sužinoti, kurie asmenys artimiausius dvejus metus valdys ministerijas.

Bet neįvyko. Netrukus žurnalistai M. Sinkevičių „pasigavo“ Neries prieplaukos atidarymo renginyje Jonavoje. Iki tol jis buvo patvirtinęs tik rotaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Tada pranešė ir apie į kultūros ministrus teikiamą L. Alsį. Greičiausiai dėl to, kad jau po kelių valandų kandidatas keliavo prisistatyti į Prezidentūrą.

Netrukus ten žengė ir M. Katelynas. Apie tai, kad oficialiai apsispręsta jį teikti kandidatu, žiniasklaida ir visuomenė sužinojo tik iš prezidento darbotvarkės. Net ir pats socialdemokratas vėliau surengtoje spaudos konferencijoje pripažino, kad apie teikimą sužinojo tą pačią dieną.

„Aš žinojau, kad esu vienas iš galimų (kandidatų, – Lrytas), t.y. svarstymų buvo daug. Bet sužinojau, kad būsiu teikiamas... Na, šiandien“, – šyptelėjo M. Katelynas.

Dar keistesnė situacija susiklostė ketvirtadienį. Iki pat šio momento M. Sinkevičius savo kandidatų nepristatė, juos vėl įgarsino prezidentas Gitanas Nausėda. Po susitikimo su parlamentinių frakcijų lyderiais jis paskelbė, kad netrukus kalbėsis su kandidatu į finansų reikalų ministus T. Valiu ir kandidate į aplinkos ministres Ieva Andriulaityte.

Pastarosios pavardė iki šiol nei viešojoje erdvėje, nei užkulisiuose nešmėžavo. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė Briuselyje portalui 15min teigė, kad pasiūlymas užimti Aplinkos ministerijos vadovės kėdę jai buvo netikėtas, o jo sulaukė prieš mažiau nei parą.

„Pasiūlymą gavau vakar į pavakarę, buvo labai netikėtas pasiūlymas (...), man jis tikrai netikėtas, nes tikrai neturėjau tokių minčių. Buvau užklupta netikėtai, bet pagalvojusi ir pasitarusi priėmiau šį iššūkį“, – portalui komentavo I. Andriulaitytė.

Dėl jos darbo Briuselyje susitikimas su prezidentu buvo surengtas nuotoliu.

Po jo prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba sakė, kad kandidatė turi „sinergijos“ ministerijos kuruojamose srityse, išmano praktines sektoriaus problemas, tačiau pabrėžė, jog į visus klausimus atsakyti negalėjo paprasčiausiai dėl per trumpo laiko pasiruošti.

„Prezidentui tai yra nauja asmenybė, nauja kandidatė. Iki tol jie nėra turėję kažkokių... Na, nežinojo prezidentas iki tol šitos kandidatės“, – kalbėjo R. Dilba.

Anksčiau I. Andriulaitytė ėjo LSA patarėjos aplinkosaugos ir energetikos klausimais pareigas, o M. Sinkevičius, kaip LSA prezidentas, buvo jos vadovas.

Savo ruožtu laikinasis finansų ministras K. Vaitiekūnas ketvirtadienį Eltai teigė, kad apie sprendimą jį keisti sužinojo tik iš žiniasklaidos, nors trečiadienį ir buvo susitikęs pokalbio su M. Sinkevičiumi.

„Išgirdau, man atrodo, vakar, kai tos naujienos pasirodė, tada ir išgirdau“, – ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas, o perklaustas, ar žinią išgirdo iš paties M. Sinkevičiaus, patvirtino, kad iš žiniasklaidos.

Tokį susitikimą antradienį paskirtasis premjeras turėjo ir su laikinuoju vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi, bet ir jame apie jau kitą dieną įvyksiantį naujo kandidato pateikimą į jo poziciją politikas neišgirdo.

„(Priekaištų) nebuvo, bet čia yra pirmininko sprendimas, kuris formuoja komandą pagal savo bendrus dalykus. Tai jo sprendimas, koks bus, toks ir bus“, – trečiadienį teigė V. Kondratovičius.

„Yra ir tikimybė, yra ir netikimybė. Galima tikėtis, kad galėsiu dirbti, galima tikėtis, kad ne. Šiandien matysime“, – pridūrė jis.

Daliai visuomenės ir opozicijai pasikeitimai Vidaus reikalų, Aplinkos ir Finansų ministerijose sukėlė klausimų, ar M. Sinkevičius paprasčiausiai nesiekia apsistatyti savo rato žmonėmis, kuriuos būtų lengviau kontroliuoti.

„Kai lojalumas iškeliamas aukščiau kompetencijų ir vėl kartojamos senos klaidos formuojant naują vyriausybę, paskirtojo premjero kalba tribūnoje apie skaidrumą, pagarbą ir gerovę tampa tokia pat tuščia, kaip ir V. Blinkevičiūtės pažadai.

Į VRM deleguoti ne tik jokio ryšio su šia sistema neturintį asmenį, bet ir elementarios pagarbos pareigūnams stokojantį alt-rightininką yra, sakytum, juodas socdemų humoras. Bet ne. Matyt, M. Katelyno lojalumas yra aukščiau socialdemokratiškų vertybių.

Vėlgi, tokio lojalumo nedemonstravo jau su Kultūros ministerija atsisveikinusi Aleknavičienė, mėginusi visomis išgalėmis likti be nuomonės LRT įstatymo klausimu. Tai jai kainavo ministrės postą. Akivaizdus principas – arba tu „partner in crime“ iki galo, arba lauk iš vežėčių.

Paradoksalu, tačiau finansų ministro K. Vaitiekūno bėda – savos nuomonės turėjimas. Atrodytų, finansų ministrui tai net ne privalumas, o būtinybė. Kaip kitaip atsispirti partijos bičiulių norams švaistūniškai leisti kitų žmonių (t.y. visų mokesčių mokėtojų) pinigus? Tačiau socdemų dimensijoje sava nuomonė yra diskvalifikuojantis bruožas.

Panaši lemtis ir virš K. Budrio galvos. Štai tokius signalus siunčia naujoji socdemų karta, prasimušusi į partijos viršūnėles. „Mums nesvarbu, ką tu gebi, svarbiausia – darai, ką vadas liepia, ir neklausinėji!“. Girdėta? Taigi. Ar įmanoma, kad su tokiu dabartinės valdžios požiūriu Lietuva progresuotų? Atsakymas aiškus“, – feisbuke rašė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kritišką požiūrį M. Sinkevičiaus atžvilgiu dėl kandidatų į Vidaus reikalų ir Finansų ministerijas išsakė ir ekspremjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė.

„Iš Vyriausybės vienas po kito išžygiuoja tie, dėl kurių darbo Vyriausybėje kilo gerokai mažiau klausimų, nei dėl joje, panašu, liekančių.

W.Kondratowicz gal ir nėra charizmatiškiausias politikas pasaulyje, buvo visokių niuansų per šiuos pusantrų metų, bet ką iš žmogaus sunkiai atimsi, tai adekvatumą reaguojant, kurio tokiame darbe labai reikia. Taipogi ir valstybės tarnautojo vietos koordinačių sistemoje suvokimo jam netrūksta.

Kuo jis keičiamas? Ką tik iš priešingo politinio lauko krašto perbėgusiu naujai keptu „socialdemokratu“, kuris labiausiai pasižymėjo dirbdamas stropiu ruporu apginti bet kokį valdančiųjų piruetą.

K. Vaitiekūnas, puikiai suprantantis, kokios prieštaros drasko valstybės finansų laivelį, keičiamas dar vienu bėgiotoju per partijas, turinčiu nulį patirties viešuosiuose finansuose. Ir jam, kaip ir M. Katelynui netrūksta vaizduotės – tad sutinka kandidatuoti.

Kur aš tai mačiau? 2006 m. leidimo R. Šadžius, taip norėjęs būti ministru, kad po to visa Lietuva jo norėjimą kelis metus sukandus dantis srėbė. Ir čia dar nepabaiga, nes dar yra nesibaigianti spekuliacija dėl K. Budrio ateities.

Vidaus reikalų ir finansų ministro keitimų analogiją pritaikius, lieka tik spėlioti, koks dar perbegėlis galėtų imtis Lietuvos užsienio politikos. Lietuva po kelių mėnesių imsis pirmininkaut ES. Kodėl į svarbiausių tarybų pirmininkų vietas reikia sodint žmones, turinčius nulį supratimo apie ES darbotvarkę atitinkamose srityse?

Ką tai sako apie M.Sinkevičių? Tai sako, kad jo pagrindinis kriterijus yra lojalumas. Turbūt teisingai spėja, kad šviežiai iškepti „socialdemokratai“ bus dvigubai lojalesni už bet kurį senbuvį, turintį ir galintį pasakyti savo nuomonę“, – feisbuke rašė I. Šimonytė.

Ji turėjo du spėjimus, kam M. Sinkevičiui reikalinga „lojalistų Vyriausybė“.

„Arba naujasis premjeras jaučiasi labai neužtikrintai ir nenori aplink save daugiau išmanančių, arba, kas labiau tikėtina, tai susiję su programa, kurią jis šiai vyriausybei yra susidėliojęs savo galvoje (ne ta, kuri bus nupaišyta ant popieriaus).

LSDP jau net arti nebėra ta partija, kurią atsimename iš prieš dviejų dešimtmečių. Gal ir išvis tai nebe partija – labiau regionų merų asociacija“, – pareiškė ekspremjerė.