Prezidentūra kandidatą į finansų ministrus vadina ambicingu, turintį platų požiūrį į viešus finansus (1)

„Kandidatas plačiai žiūri į viešuosius finansus, prezidento nuomone, yra ambicingas, siekia ieškoti inovatyvių sprendimų tose situacijose, kur galbūt konservatyvus požiūris neveda prie sprendimų“, – žurnalistams po Gitano Nausėdos susitikimo su kandidatu sakė prezidento patarėjas.

Visgi V. Augustinavičius pažymėjo, kad galutinio sprendimo dėl kandidato šalies vadovas dar nėra priėmęs.

Pasak jo, naujajam finansų ministrui keliamas lūkestis balansuoti tarp augančių išlaidų poreikio ir fiskalinės drausmės išlaikymo, nuo to, anot patarėjo, priklauso ir šalies skolinimosi sąlygos.

Per susitikimą G. Nausėda kandidato taip pat teiravosi apie jo poziciją būsimo laikotarpio ES biudžeto derybose, gynybos finansavimo užtikrinimą – šiuo klausimu, V. Augustinavičiaus teigimu, galimo ministro ir šalies vadovo nuomonės sutapo.

Taip pat aptartos galimos valstybės paskatos gimstamumui didinti, socialiai pažeidžiamų gyventojų apsaugos iššūkiai, ypač sprendžiant dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimo.

Tuo tarpu laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako ne iš paskirtojo premjero, o iš viešosios erdvės sužinojęs apie sprendimą naujoje Vyriausybėje į jo pareigas paskirti dabar užsienio reikalų viceministru dirbantį Taurimą Valį.

„Išgirdau, man atrodo, vakar, kai tos naujienos pasirodė, tada ir išgirdau“, – Eltai ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas, o perklaustas, ar žinią išgirdo iš paties Mindaugo Sinkevičiaus, jis patvirtino apie tai sužinojęs iš žiniasklaidos.

„Toliau atostogausiu – graži, šilta vasara, manau, kad reikia šiek tiek pailsėti, pagalvoti, tada apsispręsti, tikrai nėra, kur skubėti. Net jei ir gaučiau (darbo pasiūlymų – ELTA), ramiai pagalvočiau“, – tikino laikinasis ministras, pridūręs, kad kol kas pasiūlymų nėra sulaukęs.

Kandidatas į finansų ministrus taip pat tikino, kad jo prioritetas bus užtikrinti finansinį stabilumą ir šalies ekonomikos augimą, pritraukti daugiau investicijų.

„Esu įsitikinęs, kad fiskalinė drausmė turi būti ne augimo stabdis, o tvaraus ekonominio augimo pagrindas – atsakingi finansai, didesnės investicijos ir stipresnė Lietuvos ekonomika, savo (…) patirtį siekčiau panaudoti, kad Lietuva išlaikytų finansinį stabilumą, sustiprintų gynybos finansavimą, sparčiau augintų investicijas ir konkurencingumą“, – žurnalistams sakė T. Valys.

„Esu įsitikinęs, kad dirbant komandiškai, dirbant išvien, taip pat ir su mūsų koalicijos, partneriais, mes galime pasiekti šių tikslų“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pažymėjo esantis „visiškai ramus“ dėl savo kompetencijų.

„Turiu du magistro diplomus, turiu tiek teisinį, tiek verslo administravimo diplomą, kai studijavau bakalauro studijose, teko labai daug ekonominių dalykų studijuot, taip pat ir viešojo sektoriaus ekonomiką, finansus, pats jau 20 metų dirbu finansų sektoriuje“, – pridūrė T. Valys.

Kandidatas tapti finansų ministru, dabar užsienio reikalų viceministro pareigas einantis T. Valys mano, kad tiek „Sodros“ rezervo naudojimas pensijų indeksavimui, tiek privalomojo pensijų anuiteto atsisakymas galėtų būti svarstomas, tačiau tam dar reikia diskusijų.

„Manau, kad susitiksime tiek su partijos atstovais, tiek su koalicijos partneriais, tiek Prezidentūra bei kitais kolegomis ir turėsime atskirą diskusiją tuo klausimu. Šiuo momentu negaliu pasakyti, kad bus vienaip ar kitaip nuspręsta, nes viskas priklausys nuo ekonomikos augimo ir bendros mūsų fiskalinės situacijos“, – ketvirtadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė T. Valys.

Pernai Seimą pasiekė prezidento iniciatyva spartesniam individualiosios pirmos pakopos pensijos dalies indeksavimui skirti mažiausiai 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio – papildomai pensijoms didinti galima būtų skirti 20–75 proc. šių lėšų.

„Manau, kad tai svarstytinas variantas“, – pridūrė jis, paklaustas apie galimybę pensijų indeksavimui panaudoti dalį „Sodros“ rezervo.

Kandidatas į finansų ministrus taip pat teigė kritiškai vertinantis antrosios pensijų pakopos reformos rezultatus. Pasak jo, pirminiai reformos tikslai ir dabartinė situacija reikšmingai skiriasi.

„Kai kalbame apie pensijų fondų veiklą ir visą reformą – man teko būti skirtingose barikadų pusėse ir manau visi pripažins, kad lūkestis, kuris buvo suformuotas pačioje pensijų reformos pradžioje, ir dabartinis rezultatas – visiškai skiriasi“, – kalbėjo T. Valys.

Todėl, jo vertinimu, dėl privalomųjų pensijų anuitetų ateities taip pat reikėtų diskutuoti.

„Jei kalbame apie (privalomojo – ELTA) anuiteto realybę, visada reikia įsivertinti, kokį tikrą poveikį tai turi kiekvienam asmeniui, kuris tuo pasinaudoja. Akivaizdu, kad bet kokia kritika, kurios sulaukia ši situacija, yra analizuotina. Manau, kad šis variantas (atsisakyti privalomųjų anuitetų – ELTA) taip pat svarstytinas“, – sakė kandidatas.

ELTA primena, jog Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad privalomas pensijų anuitetas gali būti viena iš priežasčių, skatinančių žmones trauktis iš kaupimo antroje pakopoje.

„Sodros“ anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau nei 16,7 tūkst. eurų, o 83,9 tūkst. eurų yra maksimali anuiteto riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka.

Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.

Per pirmą metų ketvirtį iš antros pakopos pensijų kaupimo pasitraukė apie 40 proc. visų sistemos dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų.

Kandidatas į finansų ministrus Taurimas Valys tikina galintis garantuoti, kad papildomos jo veiklos nekels interesų konflikto, jei jis užims ministro pareigas.

„Aš galiu garantuoti, kad su jokiomis mano papildomomis veiklomis nebus interesų konflikto. Dabartinės mano galbūt veiklos gausa buvo susijusi su tam tikromis pareigomis būtent einant užsienio reikalų viceministro pareigas“, – ketvirtadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė T. Valys.

„Tarp jų ir pareigų ėjimas valdybose – „Investuok Lietuvoje“, man teko būti ir „Inovacijų agentūros“ valdyboje, o vėliau būti išrinktam valdybos pirmininko pavaduotoju. (...) Tai buvo tiesiog mano papildomos veiklos, susijusios su užsienio reikalų viceministro veikla. Visa kita, kas prieštaraus ir (kur – ELTA) bus galimas interesų konfliktas, tai tikrai tos rizikos bus valdomos ir bus neįmanoma“, – tęsė jis.

Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad interesų konflikto klausimas keltas ir šalies vadovo susitikime su kandidatu į ministrus. Pasak jo, T. Valys įvardijo būdus, kaip jis valdytų galimas rizikas.

„Šis klausimas buvo aptartas. Ponas Valys paaiškino, kaip jis valdytų interesų konfliktą – išeitų iš tų veiklų, kurios keltų tiesioginę įtaką. Jeigu tai susiję su šeimos nariais, tai būtų aiškiai deklaruota, atsiribota. Iš esmės, tas valdymas turėtų būti efektyviai atliktas“, – kalbėjo V. Augustinavičius.

Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM), nuo praėjusio spalio T. Valys eina užsienio reikalų viceministro pareigas, taip pat priklauso investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ valdybai ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros valdytojų tarybai.

Be to, jis yra NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro priežiūros komiteto pirmininkas, Inovacijų agentūros valdybos pirmininko pavaduotojas.

Taip pat skelbiama, jog T. Valys yra Šeimos kredito unijos bendraįkūrėjas, valdybos narys. Socialiniame tinkle „Linkedin“ jis pats yra nurodęs, kad šias pareigas ėjo nuo 2021 liepos iki šių metų sausio.

Paklaustas, ar vis dar dalyvauja Šeimos kredito unijos versle, kandidatas į finansų ministrus tvirtino, kad viskas yra viešai deklaruota.

„Šeimos (kredito unijos – ELTA) versle aš nesu. Šiuo metu viskas, kas pateikta viešai, deklaruojama, yra viešai pateikta ir neslepiama“, – kalbėjo jis.