Politiko teigimu, ministerija viešina tiek informacijos, kiek gali atskleisti.
„Leisiu sau pajuokauti, kad man irgi trūksta komunikacijos, ką Europos Parlamento nariai veikia. Nes tos informacijos tarsi kai kada negauname, bet tai nereiškia, kad jie nieko neveikia. Šiai dienai komunikacijos yra tikrai daug. Tiek Krašto apsaugos ministerijos puslapyje yra teikiama (informacija – ELTA), tiek įvairios žiniasklaidos priemonės reguliariai klausia, kaip mūsų projektai, kokios stadijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Kaunas.
„Tiek, kiek galima viešinti – mes tą darome. Be abejo, mes negalime viešinti amunicijos kiekio, datų labai aiškių. Tą irgi reikėtų suprasti, kad mes šnekame apie ginkluotę, valstybės saugumą ir gynybinius pajėgumus, tad informacijos kiekis turi būti subalansuotas“, – akcentavo jis.
Susiję straipsniai
Be to, politikas užsiminė, kad šią informaciją jis perduoda užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui, tad jei būtų ėmęsis šių pareigų – V. Sinkevičius turėtų prieigą prie platesnių duomenų.
„Su dabartiniu užsienio reikalų ministru mes ta informacija tikrai dalinamės. Dar koalicinės dėlionės pradžioje Virginijui Sinkevičiui buvo siūloma prisiimti politinę atsakomybę ir tapti užsienio reikalų ministru. Galbūt tas bendravimas būtų kasdienis ir ta informacija būtų jam pateikiama platesnė“, – dėstė R. Kaunas.
V. Sinkevičius dar birželį LRT radijui teigė, jog politikai ir KAM turėtų aktyviau informuoti visuomenę apie gynybai skiriamų lėšų panaudojimą, įgyvendinamus saugumo projektus ir valstybės pasirengimą reaguoti į galimas grėsmes.
„Reikėtų daugiau atskaitomybės prieš visuomenę, nes vis dėlto viešieji finansai reikalauja maksimalaus skaidrumo. Manau, kad reikėtų visuomenei pristatyti, kas yra daroma, kokie projektai, kokie terminai, tiek, kiek, aišku, leidžia galimybės“, – tąkart kalbėjo politikas.
Tiesa, Valstybės kontrolė (VK) skelbė, kad per 2023–2025 m. laikotarpį krašto apsaugos sistemos finansavimui išaugus 73 proc., dabartinė finansų valdymo, planavimo ir stebėsenos sistema nebeatitinka sparčiai augančio finansavimo masto ir pasikeitusios geopolitinės aplinkos.
Auditorių teigimu, nėra bendro modernizacijos rezultatus parodančio rodiklio, ne visi ilgalaikiai strateginiai nacionalinio lygmens planavimo dokumentai parodo naujus gynybos prioritetus, o sprendimams priimti trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos.
ELTA primena, kad šiemet gynybai valstybės biudžete skirta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.
Šis finansavimas skirtas nacionalinę diviziją šalyje siekiant išvystyti iki 2030 metų, taip pat priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.