Anot jo, šiuo metu galiojantis masinių ginklų draudimas neleidžia Lietuvai užtikrinti NATO suteikiamų gynybinių pajėgumų.
„Niekas nekalba apie jokio masinio naikinimo ginklo dislokavimą Lietuvoje taikos metu, jokio branduolinio ginklo dislokavimo taikos metu Lietuvoje nebus. Tačiau mes esame NATO gynybinio Aljanso dalis, NATO turi branduolinius pajėgumus tiek atgrasymui, tiek gynybai“, – „Žinių radijui“ sakė R. Kaunas.
„Lietuva liko vienintelė praktiškai valstybė Rytų Europoje (...), kuri draudžia branduolinį ginklą, jo naudojimą atgrasymui krizės arba karo metu. Tai nesuteikia mums kaip šaliai, kaip NATO Aljansui galimybės panaudoti pilnus Aljanso teikiamus gynybinius pajėgumus“, – akcentavo jis.
Ar S. Skvernelis, I. Šimonytė ir G. Paluckas kalti dėl tropinių Lietuvos karščių?
Laikinasis ministras teigia palaikantis iniciatyvą keisti branduolinius ginklus draudžiančią Konstitucijos pataisą, nes, pasak jo, būtina išnaudoti visus NATO suteikiamus gynybinius pajėgumus.
„Todėl aš palaikau šio konstitucinio straipsnio pakeitimą, kad mes kaip NATO Aljanso valstybė galėtume užtikrinti visus NATO teikiamus pajėgumus savo teritorijos, savo piliečių, savo šalies saugumui garantuoti“, – sakė R. Kaunas.
Susiję straipsniai
„Mes turime aiškiai parodyti, kad karo ar krizės atveju Lietuva pasitelks visas galimas NATO galimybes ginti savo teritoriją ir savo žmones, savo piliečius. Todėl turime peržiūrėti savo įstatymus, peržiūrėti savo Konstituciją ir turime užtikrinti savo gebėjimus gintis pilna apimtimi ir aiškiai pademonstruoti tai“, – pabrėžė laikinasis krašto apsaugos ministras.
Dėl branduolinio ginklo – svarstymai keisti Konstituciją
Kaip skelbta, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse, Lietuvoje bręsta iniciatyva keisti Konstituciją, suteikiant galimybę šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas dar gegužę pareiškė matantis tokią galimybę. Šiai diskusijai pritartų ir prezidentas Gitanas Nausėda, tada nurodė jo patarėjas Ramūnas Dilba.
Birželio pradžioje, tęsiantis diskusijoms dėl galimo Konstitucijos nuostatos, draudžiančios dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje, keitimo, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tikino, jog Seime jau yra prasidėjęs potencialių balsų skaičiavimo etapas.
Savo ruožtu laikinoji premjerė Inga Ruginienė interviu LNK televizijai sakė, jog tai padaryti būtų galima „žemesnio lygio“ teisės aktu. Jos teigimu, tai leistų sprendimus priimti sparčiau.
„Financial Times“, remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis, pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai.
Pranešime teigiama, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos. Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.
Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Dėl galimų Rusijos provokacijų – veiksmai
Pasak laikinojo krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, dėl galimų Rusijos provokacijų ne tik sustiprinta kritinių objektų apsauga, bet ir prevenciškai dėliojami papildomi planai bei reakcijos į įvairius galimus Kremliaus veiksmus prieš mus.
R. Kauno teigimu, dėl karo Ukrainoje, persikėlusio ir į Rusijos teritoriją, kurią pasiekia ukrainietiški dronai, stebima Kremliaus desperacija.
„Todėl prevenciškai sustipriname kritinės infrastruktūros apsaugą, ką esame jau padarę. Prevenciškai dėliojamės papildomus planus ir galimas reakcijas į įvairias provokacijas. Ir tos provokacijos gali būti hibridinės, kaip žalieji žmogeliukai, dronų įskridimai, kažkokie sabotažo aktai. Tai yra labai aiškiai vertinama, matoma, stebima ir užkardoma“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė jis.
Anot R. Kauno, pastarajame NATO gynybos ministrų susitikime buvo išreikštas mūsų susirūpinimas, kad tokia provokacija yra galima Baltijos regione ir Lenkijoje.
„Dalinamės žvalgybine informacija, keičiamės duomenimis. Ankaros sumito (NATO viršūnių susitikimas kitą savaitę – ELTA) metu tai bus irgi vienas iš klausimų, kad Rusija yra grėsmė Europai ir turime toliau stiprinti Europos pajėgumus gintis, turime sustiprinti oro gynybos sprendinius Rytų Europoje ir bendrai Europoje, turime suteikti daugiau lankstumo SACEUR (vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas – ELTA), kad galima būtų lanksčiau reaguoti dar iki 5-ojo NATO straipsnio paskelbimo“, – aiškino laikinasis krašto apsaugos ministras.
R. Kaunas pažymėjo, kad matoma, kaip keičiasi Rusijos retorika, kaip ji kaltina tiek Lietuvą, tiek kitas Baltijos šalis neva leidžiant Ukrainos dronams skristi per mūsų oro erdvę. Tai, kaip pakartojo, yra visiška netiesa.
„Tačiau Rusija tą savo naratyvą skleidžia. Neva reikia ginti rusakalbius, kurių didesnė koncentracija yra Estijoje ir Latvijoje, neva čia juos kažkas puola. Ta retorika visada buvo iš Rusijos pusės, ji agresyvi, ji tęstinė. Ir kai mes šiai dienai matome, kad Rusija tikrai nelaimi karo Ukrainoje, o vis daugiau Ukrainos dronų skrenda į tą pačią Maskvą, Rusijoje trūksta elementaraus benzino, kuro degalinėse, kai Vladimirui Putinui jau sunku paaiškinti, kodėl karas persikėlė į Rusiją, tai ir griūna mitai, kad Rusija geba laimėti Ukrainoje. Turbūt tada atsiranda tam tikras desperacijos momentas Kremliaus valdžioje ir mes tą desperaciją stebime“, – komentavo laikinasis krašto apsaugos ministras.
Sustiprino kritinių objektų apsaugą
Vidaus reikalų ministerija (VRM) birželio viduryje pranešė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Reaguojant į tai, anot ministerijos, imtasi papildomų veiksmų svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti.
„Neatmestina, kad, siekdama didinti įtampą regione, Rusija gali planuoti piktavališkus veiksmus ar provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Atidžiai stebime situaciją, stipriname mūsų pasirengimą ir kritinės infrastruktūros objektų apsaugą“, – tąsyk sakė laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Buvo sustiprinta tokių objektų, kaip tiltai, elektros pastotės, dujų tiekimo sistemos, ryšių mazgai, apsauga.
Anot VRM, sustiprintą strateginių objektų fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba, o prireikus pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė.
Robertas KaunasNATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija)branduolinis ginklas
Rodyti daugiau žymių