XXI-ojoje M. Sinkevičiaus Vyriausybėje greičiausiai dar labiau sumažės moterų politikių skaičius. Iki šiol, neįskaitant atsistatydinusios premjerės Ingos Ruginienės, Vyriausybė turėjo penkias moteris ministres iš 14-kos kabineto narių.
Dabar šis skaičius turėtų dar labiau susitraukti, net jeigu prezidentas Gitanas Nausėda patvirtins į aplinkos ministres deleguojamos Ievos Andriulaitytės kandidatūrą.
Ar su naująja Vyriausybe Lietuva pagaliau ims veikti?
Į Ministrų kabineto dėlionę lyčių lygybės ekspertės Margarita Jankauskaitė bei Rugilė Butkevičiūtė taip pat žvelgia su nerimu. Pasak jų, tai, ką dabar stebime politiniame lauke, tikrai nesiunčia gerų signalų. Pirštu jos beda ir į atskirus svarbius ministrus arba dar tik pretenduojančius jais tapti – mat kai kurie politikai ir net politikės moterų teisių klausimais turi radikalią nuomonę.
„Mes sakome, kad oi, Lietuva čia ne Talibanas, kur moterys neturi jokių teisių. Bet Talibanas irgi neatsitiko per vieną naktį – atsitiko po labai truputį, valdžioje atsirandant vis daugiau žmonių, kurie turi radikalias pozicijas moterų, apskritai žmogaus teisių atžvilgiu. Tada dalykai pradeda keistis, ir tą pokytį sustabdyti jau tada tikrai būna labai sunku“, – tvirtino R. Butkevičiūtė.
Susiję straipsniai
„Ankstyvieji įspėjimo ženklai“
Galutinis naujosios paskirtojo premjero M. Sinkevičiaus Vyriausybės paveikslas dar nėra iki galo aiškus, tačiau akivaizdu viena – moterų skaičius XXI-oje Vyriausybėje nepadidės.
Premjerės pareigų netekusi Inga Ruginienė turėtų grįžti vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai toliau vadovaus Raminta Popovienė, Teisingumo – Rita Tamašunienė. M. Sinkevičius į aplinkos ministrus pateikė I. Andriulaitytės kandidatūrą, tačiau dar neaišku, ar ji bus patvirtinta.
Tuo metu prie Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat ir Kultūros ministerijos, kurioms atitinkamai vadovavo Marija Jakubauskienė ir Vaida Aleknavičienė, vairų greičiausiai irgi sės vyrai.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė M. Jankauskaitė situaciją, kai Vyriausybėje dar labiau mažėja moterų skaičius, mato kaip problemą. Anot jos, turime suprasti, kad į moterų atstovavimą politikoje svarbu žiūrėti ne tik per kiekybės prizmę.
„Jeigu demokratija yra brandi, vienas iš jos požymių yra lygiavertiškas vyrų ir moterų atstovavimas priimant sprendimus, bet taip pat svarbi ir kokybė, kokio pobūdžio politiką siekiame vykdyti – ar ji yra jautri lyčių klausimams, ar ji palaiko lyčių lygybės raidą.
Remiantis Europos Sąjungos (ES) Lyčių lygybės instituto duomenimis matome, kad Lietuva tikrai nėra tarp lyderių, ir ypatingai kalbant apie galios domeną mes labai stipriai atsiliekame nuo ES vidurkio.
Nepaisant to, kad socialdemokratai dabar yra daugumoje ir jų vidinėje tvarkoje netgi yra įvestos kvotos, nepanašu, kad lyčių lygybė būtų prioritetas. Tarkime, ir vidaus reikalų ministro atveju mes matome, kad yra paskiriamas žmogus, kuris yra atvirai pasisakęs ir prieš moterų reprodukcines teises, ir prieš Stambulo konvenciją, ir labai negatyviai atsiliepė apie LGBT bendruomenės teisės.
Vidaus reikalų ministerija yra ir policija – tai man kyla klausimas, kai kitais metais organizuosime Pride (LGBTQ+ eitynės „Baltic pride“, – aut.past.) – kaip čia bus? Ar turėsime jį ramų, ar dabar policija jau stos agresyvių piliečių pusėn ir persekios tas eitynes?“ – svarstė M. Jankauskaitė.
Tas pats, tęsė ekspertė, vyksta ir su Teisingumo ministerija – nors jai vadovauja R. Tamašunienė, pastaruoju metu yra kvestionuojami Konstitucinio Teismo nutarimai, Partnerystės įstatymas, kitos iniciatyvos.
„Tai manau, kad yra svarbu žiūrėti kompleksiškai. Moterų skaičius yra svarbu, bet ne vien tik tai. Noras turėti idealiu atveju 50 ant 50 Ministrų kabinetą yra toks minimalus laiptelis, bet iš esmės tai yra daroma dėl to, kad ir visa politika būtų lyčiai jautri ir skatintų lyčių lygybę“, – akcentavo Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.
M. Jankauskaitė pabrėžė – kai bendrame lauke stebimas menkstantis dėmesys lyčių lygybei, tai yra pirmieji ženklai, kad visuomenė destabilizuojasi. Taip pat, jos teigimu, jeigu yra nepaisoma moterų teisių, tai labai stipriai koreliuoja ir su kitų atskirtyje esančių grupių padėtimi.
„Čia yra kaip taisyklė – jeigu moterų teisių pradedama nepaisyti, tai ir kitos grupės pasidaro ne tokios svarbios, ir tai yra pirmas ženklas, kad mes judame ne stiprėjančios demokratijos, o kaip tik atžangos kryptimi.
Tai, kas vyksta šiuo metu, kai formaliai tarsi pripažįstamos moterų teisės, bet praktiškai iš to, kaip yra formuojama politika, kokiems žmonėms yra leidžiama priimti sprendimus, matome, kad daroma viskas, kad tas lyčių lygybės aspektas neįsitvirtintų. Nes pagrindiniai žmonės visiškai tame nemato prioriteto“, – vertino specialistė.
Neretai pastebima ir tai, kad moterims politikėms deleguojamos tos sritys, kurios savaime turi tam tikro „globėjiškumo“ elementų. Pasak M. Jankauskaitės, dar viena problema, kad dažniausiai moterys skiriamos į tas sritis, kurios yra mažiau įtakingos.
„Turbūt sutiksime, kad kokia nors Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, ta pati Vidaus reikalų ministerija yra darančios daugiau įtakos visuomenės gyvenimui.
Tuo metu, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra be galo svarbi sritis, bet ta sritis turi žemą statusą. Ir kai aš sakau žemą statusą, mes galime pasižiūrėti pagal tai, kokie atlyginimai yra mokami žmonėms, kurie dirba šioje srityje. Jų atlyginimai yra žymiai mažesni nei tų, kurie dirba su technologijomis ar kitomis sritimis.
Tai aš manau, kad dažniausiai moterys yra skiriamos į tas ministerijas, kurios turi žemesnį socialinį statusą. Žinoma, Lietuva yra turėjusi išimčių, kai ir krašto apsaugos ministrių turėjome, ir finansų ministrių turėjome, tai išimčių tikrai yra. Bet jeigu kalbame apie tendencijas, tai yra toks polinkis moteris skirti arba ten, kur yra žemesnis statusas, arba ten, kur yra įvykusi krizė, ir tada yra labai patogu ten pakviesti moterį, kad ji kažkaip suvaldytų krizę, o kai ji stabilizuojasi, matome, kad vėl tie postai perduodami vyrams“, – dėmesį atkreipė M. Jankauskaitė.
Ji pridūrė, kad pastaruoju metu stebėjome būtent tokios tendencijos iliustraciją.
„Kad moteriai aukštas postas pasiūlomas tada, kada reikia suvaldyti krizinę situaciją“, – patikino pašnekovė.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertės teigimu, kadangi tokios tendencijos remiasi į gilų patriarchalinį mąstymą, tai įmanoma pakeisti tuo atveju, jeigu iš principo keistųsi pačių žmonių mąstymas. Tačiau visa lyčių lygybės pažanga, kurią stebime, aiškino ji, yra labai netvari.
„Tas pokytis nėra giliai transformuojantis, jis yra daugiau paviršinis, dėl to vos tik kažkas sujuda ar truputį pasaulinės tendencijos pasikeičia, mes matome, kad tai yra taip netvaru, jog tas patriarchalinis raugas vėl iškyla į paviršių. (...)
Užtenka pasikeisti Vyriausybei ir mes matome, kaip kviečiami žmonės, kurie praktiškai yra prieš lyčių lygybės politiką. Sakyčiau, kad tai yra ir pavojaus varpai, nes tai, ką mes stebime Lietuvoje, aš tai pavadinčiau ankstyvaisiais įspėjimo ženklais. Tai negera situacija“, – konstatavo M. Jankauskaitė.
Problema gali skverbtis į gerokai daugiau sričių
Pasak lyčių lygybės ekspertės, „Ribologija“ bendraįkūrėjos R. Butkevičiūtės, nors galutinių sprendimų dėl naujosios Vyriausybės dar nėra, kyla klausimas, ar visgi neturėsime VYRiausybės.
„Panašu, kad moterų tikrai gali būti mažiau. Jeigu moterų skaičius Vyriausybėje sumažėtų, tai būtų ne tik simbolinis pokytis.
Europos valstybės pastarąjį dešimtmetį nuosekliai dėjo pastangas didinant moterų atstovavimą būtent vykdomojoje valdžioje. ES vidurkis šiandien siekia maždaug apie trečdalį moterų ministrių, ir jeigu žiūrėtume į statistiką, tai mes jau dabar esame žemiau ES vidurkio – su dabartine Vyriausybe, kur yra šešios moterys iš penkiolikos narių“, – Lrytas dėstė pašnekovė.
Toks nukritimas esą reiškia, kad Lietuva rizikuoja judėti priešinga kryptimi, nei juda kitos ES valstybės narės.
„Kitas momentas – mes vis dar labai girdime tą spekuliaciją, kad svarbu ne lytis, o kompetencija. Tai aišku, kad svarbu yra kompetencija, ir būtent apie ją ir norėčiau pasakyti.
Jeigu žiūrime bendrai į visą valstybės aparatą – nuo ministerijų iki kitų institucijų – tai kur kas didesnė dalis darbuotojų yra moterys, kurios užima įvairiausias pozicijas, bet labai dažnai atsitrenka į stiklines lubas. Ir mes matome, kad tos moterys nusėda pozicijose, kuriose yra padaroma didžioji dalis darbo, bet kai jau reikia vadovauti, tada kažkodėl ta jų kompetencija jau yra nebematoma.
Tai jos yra pakankamai kompetentingos, kad daug metų valstybę vestų į priekį savo kasdieniais darbais, bet tarsi jau pritrūksta „kompetencijos“ užimti aukščiausias pareigas“, – aiškino lyčių lygybės ekspertė.
Verta paminėti, tęsė R. Butkevičiūtė, kad moterų skaičius vienoje ar kitoje institucijoje yra ne tik lyčių lygybės, bet ir geros valdysenos klausimas – esą ir verslo, ir visoms kitoms organizacijoms jau seniai aišku, kad vienalytės komandos priima prastesnius sprendimus nei įvairesnės komandos.
„Tai jeigu mes norime įvairių ir tvarių sprendimų, komanda turi būti įvairesnė. Ir čia ne klausimas, ar vyrai, ar moterys geriau vadovauja – klausimas, ar šiuo laikotarpiu valstybė gali sau leisti atsisakyti tikrai stiprių moterų kompetencijų ir pasodinti prie stalo beveik vien vyrus, prarandant perspektyvas, kurios padeda priimti geresnius sprendimus“, – akcentavo ekspertė.
Visgi, išskyrė ji, teisingumo ministrė R. Tamašunienė yra pavyzdys, kad jeigu esi moteris, dar nebūtinai kovosi už moterų teises.
„Tai mes moterų ministrų tarpe turime turėti ne dėl to, kad jos būtų vien už moterų teises, bet ir dėl geros valdysenos principų“, – komentavo R. Butkevičiūtė.
Lyčių lygybės ekspertė pažymėjo ir tai, kad moterų teisių klausimai yra susiję praktiškai su visomis gyvenimo sritimis – nuo gynybos iki verslo. Pavyzdžiui, jeigu politikai kalba, kad moterų reprodukcinės teisės yra nesvarbios, bet kartu ir labai nori kelti šalyje gimstamumą, gimstamumo mes niekaip nepakelsime – netgi turėsime priešingą rezultatą.
„Kitas dalykas – jeigu tokie klausimai kaip smurtas prieš moteris mums bus koks penkiolikto prioriteto dalykas – yra aibė tyrimų, kad valstybės saugumas prasideda nuo saugumo namuose – ir jeigu mes sakome, kad mums nesvarbu, kas vyksta žmonių kasdieniame gyvenime, namuose, rūpinamės tik valstybės gynyba nuo trečiųjų šalių, mes nematome tos visos grandinėlės, kuri turi atoveiksmį.
Nes jeigu mes toleruojame smurtą šeimoje, toleruojame moterų teisių pažeidimus, mes einame toliau. Ir, pavyzdžiui, pasikeitus geopolitinei situacijai, karo ar krizės metu, tos problemos dar labiau pagilės“, – perspėjo R. Butkevičiūtė.
Ji taip pat išskyrė į vidaus reikalų ministrus deleguojamą socialdemokratą M. Katelyną, kuris yra prieštaringai pasisakęs ir apie moterų teisių klausimus, apie abortus.
„Ta pati Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už policijos darbą, policija atsakinga už tą patį smurtą artimoje aplinkoje, saugumą. Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už prekybos žmonėmis klausimo koordinavimą, kurio yra labai daug. Tai ar jai gali vadovauti žmogus, kuris turi tokias nuostatas moterų teisių atžvilgiu? Tai yra rizika.
Ypač, kai valdančioji dauguma sako, kad viena iš prioritetinių darbotvarkės krypčių yra žmogaus teisės, kyla klausimas – ar tikrai?
„Mes sakome, kad oi, Lietuva čia ne Talibanas, kur moterys neturi jokių teisių. Bet Talibanas irgi neatsitiko per vieną naktį – atsitiko po labai truputį, valdžioje atsirandant vis daugiau žmonių, kurie turi radikalias pozicijas moterų, apskritai žmogaus teisių atžvilgiu. Tada dalykai pradeda keistis, ir tą pokytį sustabdyti jau tada tikrai būna labai sunku“, – tvirtino R. Butkevičiūtė.