ELTA glaustai: M. Sinkevičius sudarė ministrų kabinetą, registruota XXI-osios Vyriausybės programa

Penktadienį paskirtas premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė sudaręs ir prezidento tvirtinimui pateikęs naujojo ministrų kabineto sudėtį. Be to, Seime registruota XXI-osios Vyriausybės programos projektas.

Tiesa, parlamente registruotas ir siūlymas iš Konstitucijos išbraukti 137-ąjį straipsnį, tokiu būdu sudarant galimybes prireikus Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė penktadienį sudaręs Vyriausybę ir pateikęs prezidentui Gitanui Nausėdai ją patvirtinti. Finansų ministru teikiamas Taurimas Valys, susisiekimo – Juras Taminskas, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, kultūros – Lukas Alsys, vidaus reikalų – Martynas Katelynas, teisingumo – Rita Tamašunienė, ekonomikos ir inovacijų – Edvinas Grikšas, socialinės apsaugos ir darbo – Inga Ruginienė, krašto apsaugos – Robertas Kaunas, aplinkos – Ieva Andriulaitytė, sveikatos apsaugos – Linas Kukuraitis, žemės ūkio – Kęstutis Mažeika, energetikos – Lukas Savickas, užsienio reikalų – Kęstutis Budrys.

Seime penktadienį registruotas XXI-osios Vyriausybės programos projektas. 89 puslapių apimties dokumentas suskirstytas į 12 skyrių. Vyriausybės programos projekte išskirta 14 veiklos prioritetų. Ministrų kabinetas nurodo sieksiantis apsaugoti šalies gyventojus nuo išorės grėsmių, auginti Lietuvos ekonomiką, gerinti sąlygas kurti šeimą ir vaikų auginimui Lietuvoje. Naujoji Vyriausybė taip pat ketina pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant jų pajamas, užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką švietimą, ilginti vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę, gerinti, plėtoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą. Taip pat paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė savo programoje žada investuoti į tvarią energetiką, stiprinti viešąją tvarką, kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, tausoti aplinką ir jos išteklius, puoselėti atvirą, demokratinę visuomenę, šalies kultūrą ir pilietinę tapatybę, skirti daugiau dėmesio regionams ir savivaldai. Be to, vienu iš veiklos prioritetų įvardijama ir užsienio politika.

Seime registruotas siūlymas iš Konstitucijos išbraukti 137-ąjį straipsnį, tokiu būdu sudarant galimybes prireikus Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Šis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės. Tai taip pat reiškia, jog Lietuvoje dabar būti branduolinių ginklų negali būti dislokuota net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo suteikė malonę už vyro nužudymą 10 metų laisvės atėmimo bausme nuteistai klaipėdietei Ramunei Alijevai – jai bausmė sutrumpinta 3 metais. Ketvirtadienį pasirašytame dokumente rašoma, kad malonė suteikiama atsižvelgus į Malonės komisijos birželį vykusio posėdžio apsvarstytus prašymus ir pateiktas rekomendacijas. Malonės komisijos rekomendacija buvo pagrįsta tuo, kad nuteistoji turi nepilnametę, sveikatos bėdų turinčią dukrą, kuriai nustatyti specialieji poreikiai. Ji padengė visą teismo priteistą žalos atlyginimo sumą bei vykdymo išlaidas antstoliams, bausmės atlikimo metu charakterizuojama teigiamai, neturi nė vienos drausminės nuobaudos, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai į partijos pirmininkus iškėlė laikinojo vadovo Virginijaus Sinkevičiaus, parlamentarų Lino Kukuraičio, Algirdo Butkevičiaus ir Luko Savicko kandidatūras. Penktadienį baigėsi terminas, iki kada Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai galėjo kelti kandidatus į partijos pirmininko pareigas. Kaip nurodoma partijos pranešime spaudai, savo siūlomus kandidatus pateikė 46 demokratų skyriai. 40 partijos skyrių iškėlė europarlamentaro V. Sinkevičiaus kandidatūrą. Keturi partijos skyriai kandidatu siūlo L. Kukuraitį, po vieną skyrių – A. Butkevičių ir L. Savicką.

Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad kandidatus į vidaus reikalų ir aplinkos ministrus rinkosi vertindamas jų sukauptą patirtį bei kompetencijas, o formuojant Vyriausybę siekiama ne tęstinumo, bet naujo politinio starto. Aiškindamas sprendimą Vidaus reikalų ministerijos vadovu siūlyti Martyną Katelyną, M. Sinkevičius akcentavo kandidato patirtį savivaldoje bei regioninės politikos srityje. Anot jo, M. Katelynas gerai išmano regionų problemas, turi aiškias pozicijas migracijos klausimais, taip pat supranta teisėsaugos ir statutinių pareigūnų darbo užmokesčio problemas. Kalbėdamas apie kandidatę į aplinkos ministres Ievą Andriulaitytę, būsimas ministras pirmininkas teigė ją pažįstantis nuo darbo Lietuvos savivaldybių asociacijoje (LSA) laikų ir pabrėžė jos profesinę patirtį aplinkosaugos srityje. M. Sinkevičius taip pat patikino, kad dėl parlamentaro Audriaus Radvilavičiaus kandidatūros vadovauti Aplinkos ministerijai neigiamų signalų nebuvo sulaukta, tačiau politinių konsultacijų metu nuspręsta pasirinkti kitą kandidatą. Būsimas premjeras be to atskleidė, jog nepaisant sprendimo pakeisti darbą baigiančius finansų ir vidaus reikalų ministrus Kristupą Vaitiekūną bei Vladislavą Kondratovičių, jis norėtų juos matyti dirbančius savo komandoje.

Simonui Bartkui paliekant Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovo pareigas, jį laikinai keičia įmonės komercijos departamento direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Kovą pranešta, kad dabartinis LTOU vadovas S. Bartkus pareigas palieka abiejų šalių sutarimu. Po dviejų savaičių Susisiekimo ministerija pranešė apie sprendimą formuoti ir naują valdybą. S. Bartkus pareigas paliks nuo liepos 3 d., tuo metu LTOU valdyba darbą baigė birželio 17 d. Naująjį įmonės generalinį direktorių išrinks naujai suformuota įmonės valdyba, kuri, kaip planuojama, darbus pradės rugpjūtį, o įmonės valdybos formavimą kuruoja Susisiekimo ministerija.

LTOU vadovo pareigas paliekantis S. Bartkus sako, kad pastarosios Vyriausybės prioritetą susisiekimo sektoriuje teikė kelių infrastruktūros, o ne aviacijos finansavimui. Anot jo, dabar įmonei tenka derinti skirtingus prioritetus, reikalaujančius daug resursų, todėl ateityje svarbu išgryninti šalies oro uostų strategiją. Bendrovės vadovo teigimu, didelį proveržį Lietuvos aviacijai, LTOU galėtų daryti valstybės sprendimas įmonę atleisti nuo dividendų mokėjimo arba didesnės valstybės investicijos. Nors, pasak S. Bartkaus, įstatyminis reguliavimas gali riboti valstybės pagalbos teikimą, tačiau, pavyzdžiui, investicijos į saugumo priemonių plėtrą, anot jo, padėtų tiek oro uostų veiklos vystymui, tiek konkurencingumui. Savo ruožtu susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad LTOU šiuo metu netinkamai valdo finansus, ir ragina būsimąjį valstybinės bendrovės vadovą daugiau lėšų skirti ne rinkodarai ir viešiesiems ryšiams, o saugumo oro uostuose užtikrinimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Amerikai būtų absurdiška išlaikyti dabartinę paramą NATO. D. Trumpas ne kartą kritikavo sąjungininkes Europoje dėl jų reakcijos į karą su Iranu ir teigė, kad jos nepadėjo Amerikai, apribojusios JAV pajėgų prieigą prie savo bazių. Vienpusiais JAV santykius su NATO pavadinęs D. Trumpas įraše savo socialiniame tinkle pateikė diagramą, kurioje parodytos NATO išlaidos, o JAV investuoja daug daugiau nei kelios kitos valstybės narės. JAV prezidentas taip pat tvirtino norintis, kad Europa prisiimtų vadovaujantį vaidmenį gynybos srityje.

Laikinoji Venesuelos prezidentė Delcy Rodriguez pareiškė, kad šalyje įvykusių dviejų žemės drebėjimų aukų skaičius išaugo iki 2595. Ji teigė, kad birželio 24 d. įvykusios nelaimės aukoms masinių kapų neplanuojama įrengti, nes tūkstančiai žmonių vis dar laikomi dingusiais po dviejų žemės drebėjimų. Šalies vyriausybė kol kas nepateikė jokių duomenų, kiek žmonių dingo, tačiau Jungtinių Tautų duomenimis, vis dar dingę yra iki 50 tūkst. žmonių. Du stiprūs 7,2 ir 7,5 balo žemės drebėjimai birželio pabaigoje labiausiai nukentėjusioje Venesuelos Gvairos valstijoje sugriovė ištisus rajonus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo, kad Lenkija turėtų elgtis atsargiai, prisiimdama tolesnius finansinius įsipareigojimus Ukrainai. Jo teigimu, šalis privalo teikti pirmenybę Europos Sąjungos (ES) rytinės sienos apsaugai, nes už ją neša atsakomybę. D. Tuskas taip pat išreiškė nusivylimą dėl Kyjivo ir Varšuvos diplomatinio ginčo, kurį sukėlė karo laikų istorija. Visgi po šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Lenkijos premjeras teigė gavęs ženklų, kad Ukrainos pareigūnai dabar supranta, jog „įtampos eskalavimas... kenkia Lenkijos ir Ukrainos interesams“.