Kas yra Kultūros ministerijos vairą perimsiantis L. Alsys? Karjera, turtas ir pozicija dėl S. Nėries paminklo (2)

Jei jo kandidatūrą palaimins ir prezidentas Gitanas Nausėda, L. Alsys pakeis kiek daugiau nei devynis mėnesius ministre išbuvusią socialdemokratę Vaidą Aleknavičienę.

Portalas Lrytas kviečia su kandidatu susipažinti iš arčiau.

Naujuoju kultūros ministru tapti pretenduojantis L. Alsys praėjusių metų gruodį tapo Kultūros ministerijos kancleriu. Kaip skelbiama jo biografijoje, nuo 2023 metų jis vadovavo Kauno kolegijos Menų akademijai.

L. Alsys, pažymima, taip pat yra dirbęs Kauno rajono savivaldybės administracijoje – ten ėjo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir buvo atsakingas už kultūros sritį.

Kultūros ministerija skelbė, jog reikšmingą patirtį valdant kultūros projektus L. Alsys sukaupė dirbdamas VšĮ „Kaunas 2022“ („Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“) komandoje.

2019–2022 m. jis buvo regioninių partnerysčių koordinatorius, vėliau ir kuratorius, atsakingas už projekto programos dalies įgyvendinimą Kauno rajone.

Būsimasis kultūros ministras taip pat turi pedagoginės veiklos patirties – nuo 2020 m. dėstė Kauno kolegijoje, o nuo 2022 m. – Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

L. Alsys 2017–2019 metais dirbo ir „Radijo TAU“ programų vedėju, 2020 – 2021 metais buvo VšĮ „Laimingi žmonės“ direktorius.

Vytauto Didžiojo universitete būsimasis kultūros ministras 2018 metais įgijo teatro ir kino bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o 2020 metais – humanitarinių mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį.

Kaip pernai gruodį skelbė Kultūros ministerija, šiuo metu L. Alsys tęsia studijas VDU menotyros krypties doktorantūroje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2025 metų duomenimis, L. Alsys turi nekilnojamojo turto už 150 000 eurų, taip pat yra deklaravęs žemės sklypų už 5000 eurų, o turima transporto priemonių vertė siekia 21900 eurų.

Kandidatas į kultūros ministrus yra vedęs. Iš jo socialinių tinklų įrašų galima matyti, kad jis turi tris vaikus.

Su prezidentu G. Nausėda jau susitikęs kandidatas į kultūros ministrus tikino suprantantis, jog nauja Vyriausybė dirbs tik dvejus metus, kas nėra ilgas laikas milžiniškoms reformoms. Kaip vieną pagrindinių savo tikslų kandidatas įvardijo stabilumo ir aiškumo suteikimą kultūros sektoriui.

„Šios kadencijos Vyriausybei lieka tik dveji metai ir tai nėra ilgas laikas pradėti milžiniškas reformas. Todėl, mano požiūriu, visiškai pakanka priimti tvarius ir sisteminius sprendimus“, – trečiadienį Prezidentūroje teigė L. Alsys.

„Mano tikslas būtų suteikti kultūros sektoriui daugiau stabilumo ir aiškumo. Pastaraisiais metais kultūros bendruomenė patyrė tikrai nemažai pokyčių, todėl šiandien ypatingai svarbu užtikrinti kryptingą pradėtų darbų tęstinumą ir atlikti sprendimus, kurie kurtų vertę ne vien šiai akimirkai, bet ir ateičiai“, – tęsė jis.

Kalbėdamas apie susitikimą su šalies vadovu, kandidatas teigė, kad buvo aptarti esminiai kultūros politikos prioritetai ir svarbiausi iššūkiai.

„Taip pat Respublikos prezidentui paminėjau, kad mano asmeninė nuostata ir nuomonė, kad kultūra yra savaiminė vertybė ir horizontalioji valstybės politikos dalis. Tai reiškia, kad kultūra nėra vienos ministerijos atsakomybė“, – komentavo jis.

Pasak kandidato į kultūros ministrus, toks požiūris yra įtvirtintas Kultūros politikos pagrindų įstatyme, todėl vienas svarbiausių uždavinių – nuoseklus jo įgyvendinimas.

Greta to, akcentavo L. Alsys, yra svarbu užtikrinti nacionalinę kultūros darbotvarkę kaip ilgalaikį dokumentą, kuris turėtų padėti sutelkti valstybines institucijas, kultūros bendruomenes ir socialinius partnerius bendriems tikslams.

„Žinoma, pats svarbiausias prioritetas yra žmonės, kuriantys kultūrą, tad turime nuosekliai gerinti kultūros darbuotojų užmokestį. Tačiau ne mažiau svarbu yra investuoti į jų kompetencijas, stiprinti šiandien dirbančių specialistų kvalifikacijas, sudaryti sąlygas profesiniam tobulėjimui. Žinoma, socialinė apsauga išlieka itin svarbi tema meno kūrėjų darbo santykiuose“, – kalbėjo jis.

Kandidatas taip pat akcentavo kultūros prieinamumą regionuose, kuriuose būtina stiprinti įstaigas ir profesionaliojo meno sklaidą.

„Kokybiška kultūra turi būti prieinama visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Stiprūs regionai neįmanomi be stiprios kultūros, todėl būtina nuosekliai stiprinti kultūros įstaigas, profesionaliojo meno sklaidą“, – pabrėžė jis.

Kaip dar vieną svarbų prioritetą kandidatas į ministrus įvardijo, kad būtina užtikrinti, jog valstybiniai ir nevyriausybiniai kultūros sektoriai būtų vertinami kaip lygiavertės nacionalinės kultūros sistemos dalys.

L. Alsys taip pat akcentavo ir paveldo apsaugą, pasiruošimą ekstremalioms situacijoms.

„Šiandien kultūra yra nacionalinio saugumo dalis, todėl kultūros politika turi prisidėti prie visuomenės atsparumo“, – pabrėžė kandidatas.

Tuo metu kalbėdamas apie nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą Vilniuje L. Alsys teigė, kad istorijos naikinti negalima ir reikėtų atskirti asmenybę nuo meninio jos įamžinimo. Vis tik L. Alsys akcentavo, kad šiuo klausimu visuomenėje reikėtų platesnių diskusijų.

„Aš esu meno istorikas ir visada esu už tai, kad mes skatintume kritinį mąstymą. Skulptūrų nukėlimai, kurie kelia labai dviprasmius ir didelius susipriešinimus visuomenėje, visų pirma turėtų įvykti didžioji diskusija. Salomėja Nėris yra viena iš labiausiai diskutuotinų asmenybių, susilaukianti kontroversiškiausių meno istorikų, kritikų ir istorikų komentarų“, – teigė L. Alsys.

„Aš nesu tas žmogus, kuris galėčiau pasakyti, ar kelti, ar nekelti. Tai turėtų būti bendruomenės, visuomenės konsensusas. Vis tik, aš esu šalininkas, kad istorijos naikinti negalima. Reikėtų atskirti, kai kalbame apie kultūrą ir jos meninius aspektus (plastiką, skulptūrą), nuo pačios asmenybės“, – akcentavo jis.

Tiesa, kandidatas į ministrus tikino, kad reikėtų atrasti formą, kaip visuomenei perteikti poetės kontroversiškumą.

„Tačiau surasti formą ir pasakyti, kodėl kritikuojame vieną ar kitą konkrečią asmenybę, suteikti galimybę suprasti tam žmogui, kuris nežino ar neatmena to laiko, kodėl ta skulptūra atsirado, kaip pasikeitė mūsų požiūris į patį žmogų, jo poelgius ir kodėl mes pasiliekame ar nepasiliekame to priminimo“, – sakė L. Alsys.

Savo ruožtu šalies vadovas G. Nausėda mano, kad Kultūros ministerijos kancleris yra rimtas kandidatas į šios srities ministro poziciją, anksčiau sakė prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė.

„Prezidentas mano, kad kandidatas yra kompetentingas, ambicingas, energingas, sistemiškai mąstantis. Ir yra rimtas kandidatas užimti kultūros ministro pareigas“, – po šalies vadovo susitikimo su L. Alsiu teigė J. Karpavičienė.

„Tačiau galutinio sprendimo dar nėra“, – perklausta, ar šalies vadovas dar pasiliko laiko apsispręsti dėl kandidato, pridūrė ji.

Patarėjos teigimu, pokalbis su kandidatu buvo konstruktyvus, jo metu aptarti esminiai kultūros sektoriaus prioritetai.

„Pokalbis buvo labai konstruktyvus, dalykiškas. Jame aptarta kultūros fundamentinė svarba valstybės sąrangoje, pabrėžiant, jog kultūra yra mūsų valstybės ir visuomenės strateginis išteklius, valstybę ir visuomenę telkianti bei tapatybę ir pilietiškumą stiprinanti jėga“, – dėstė J. Karpavičienė.

„Akcentuota kultūros reikšmė, stiprinant visuomenės atsparumą ir nacionalinį saugumą, kas ypač aktualu dabartiniame geopolitiniame kontekste“, – pabrėžė ji.

Prezidentas taip pat išskyrė esmines strateginės svarbos sritis: kultūros srities finansavimo apibrėžtumas ir jo didinimas, kultūros tarptautiškumas ir kultūros diplomatija, Kultūros politikos pagrindų įstatymo įgyvendinimas bei Kultūros ministerijos vaidmuo ir lyderystė koordinuojant tarpinstitucinius veiksmus kovai su dezinformacija.

Primename, kad prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo M. Sinkevičių paskyrė premjeru. Šiai kandidatūrai antradienį pritarė Seimas.

Pats paskirtasis premjeras G. Nausėdai jau pateikė savo Ministrų kabineto kandidatūras.

Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.