Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pirmiausia paprašė M. Katelyno įvardyti svarbiausius savo veiklos prioritetus, į kuriuos jis koncentruosis artimiausius dvejus metus. Kandidatas nurodė, kad turi keturias prioritetines sritis, bet visgi išdėstė penkias.
Pirmoji – pareigūnų atlyginimų kėlimas, kuris, anot jo, turėtų būti susietas su darbo rezultatais. Jis tvirtino nekartosiantis pirmtako Vladislavo Kondratovičiaus klaidų ir nežadėsiantis konkrečių augimo procentų, nes biudžetas, kaip pabrėžė ir paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius, nėra guminis, o didžiausias dėmesys dabar turi būti sukoncentruotas į gynybą. Anot kandidato, dabar svarbu ne įvardyti konkrečius skaičius, o sudaryti ilgalaikį pareigūnų algų didinimo planą.
Kaip antrą prioritetą M. Katelynas išskyrė kovą su kontrabanda, taip pat ir narkotikais, ypač jaunimo tarpe.
Trečiasis – migracija, kuri turėtų būti grįsta racionaliais prioritetais. Kandidatas neslepia manąs, kad migracijos politika Lietuvoje turi būti griežtinama, taip pat ir studentų migracija, kai aukštosios mokyklos „prekiauja vizomis“ – asmenys atvyksta studijų pagrindais, bet paskaitose nesirodo, eina dirbti.
M. Katelynas pakartojo palaikantis ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymus, kuriais siekiama nustatyti naują terminuoto darbo leidimų užsieniečiams modelį.
Likę du prioritetai – dėmesys regionams ir civilinei saugai.
Dėl pastarosios, kandidato manymu, tiesioginio spaudimo savivaldybėms daryti nereikėtų, jis siūlytų imtis „pozityvios diskriminacijos“, t.y. sudaryti ir paviešinti savivaldybių pasirengimo žemėlapį, kad šios pačios galėtų įsivertinti, kaip stipriai kiekvienai reikia pasitempti.
Susiję straipsniai
Sulaukė klausimo, ar atsiprašytų pareigūnų
Konservatorė Angelė Jakavonytė iš karto turėjo klausimą, kaip M. Katelynas planuoja užsitikrinti statutinių pareigūnų pasitikėjimą ir pagarbą, kai praeityje jų veiksmus valdant krizinę situaciją palygino su Baltarusijos represinėmis struktūromis.
2021 metais M. Katelynas paskelbė dabar jau ištrintą įrašą, kuriame Lietuvos pareigūnai buvo lyginami su Baltarusijos „OMON“. Tais metais centrinė valdžia nusprendė įkurdinti neteisėtai sieną kirtusius migrantus Rūdninkų poligone.
Tai nepatiko vietiniams gyventojams, kurie protestuodami bandė užtverti įvažiavimą į poligoną, todėl policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai protestuotojus nuo kelio traukė jėga. Būtent remdamasis šiuo epizodu M. Katelynas feisbuke kėlė klausimą, kuo Lietuvos pareigūnai skiriasi nuo „OMON“.
Pats kandidatas po susitikimo su prezidentu trečiadienį žurnalistams tvirtino, jog šios jo mintys buvo ištrauktos iš konteksto ir kad pasisakymais, kuriuose pareigūnus lygino su Baltarusijos „OMON“, jis kritikavo tuometę Vidaus reikalų ministerijos vadovybę.
Ministerijai tuo metu vadovavo konservatorė Agnė Bilotaitė. Ji buvo ir susitikime su M. Katelynu.
„Aš norėčiau paklausti, gal yra proga atsiprašyti pareigūnų?“ – kolegės klausimą papildė L. Kasčiūnas.
„Aš pirmiausia atsakysiu į klausimą. Aš nuo to klausimo nebėgu ir to palyginimo nepaneigsiu. Jis toks buvo. Bet, kaip ir atsakiau, tai buvo reakcija į tai, kaip buvo valdoma krizė. Ji, mano nuomone, buvo valdoma netinkamai. Kadangi visi puikiai suprantame, kokia tuo metu buvo situacija, jūs tuo metu buvote valdžioje, žinote ją dar geriau, nei aš. (...)
Kuomet prasidėjo tie veiksmai Rūdninkuose, ten buvo nuspręsta perkelti migrantus nepasitarus su bendruomene – visiškai jokio derinimo, tiesiog iš viršaus nuleistas sprendimas. Įvertinkime kultūrinę, tautinę situaciją tame regione. Tie žmonės labai dažnai nepasitiki valstybės sprendimais.
Vertinant tai, ta reakcija buvo tikėtina. Vertinu tą visą poelgį netinkamai, nes nepasitarus su bendruomene ir po to nieko nepakeičiant pasiųsti pareigūnus tiesiog išsklaidyti juos... Taip, aš sutinku, tuo metu toks sprendimas buvo būtinas, bet iki tos situacijos buvo prieita...
Ministro darbas, kad iki tokios situacijos nebūtų prieita. Stengiuosi savo veikloje tokių veiklų nepadaryti“, – atsakė M. Katelynas.
L. Kasčiūnas pakartojo klausimą dėl galimybės atsiprašyti pareigūnų.
„Aš galiu pasakyti tiek, kad šiai dienai tokios retorikos nesirinkčiau, bet nuo savo pasisakymo nebėgu ir aš atsakau į klausimą, kodėl jis buvo toks pasirinktas“, – konstatavo socialdemokratas.
Konservatorių pirmininkas atkreipė dėmesį, kad migrantų apgręžimo politika buvo teisingas sprendimas, veikiantis iki šiol: „Sakote, kad buvo netinkamai (situacija) valdyta. Prisiminkite šituos dalykus.“
„Žiūrėkite, aš paminėjau vieną momentą. Nebendrinau visų jūsų sprendimų“, – patikslino M. Katelynas.
Šiame susitikime dalyvavusi A. Bilotaitė teigė, kad M. Katelyno prieš penkerius metus ištarta frazė, jos įsitikinimu, buvo nutaikyta į pareigūnus, o ne ministerijos vadovybę, todėl ragino jį neišsisukinėti ir atsiprašyti. Į šį pastebėjimą politikas nesureagavo, atsakė į kitus konservatorės užduotus klausimus.
Ž. Pavilionis: kaip jūs mus ginsite, mielas jaunuoli
Įtampa labiausiai kaito po Žygimanto Pavilionio pasisakymo. Konservatorius tvirtino, kad jį labiausiai gąsdina M. Katelyno vertybės ir integralumas.
„Man, Sausio 13-osios vaikui, „OMON“ labiausiai asocijuojasi su Medininkų žudynėmis. Pavartoti šitą terminą situacijoje, kai mes buvome užpulti ne tik migrantų, bet visų autokratinių valstybių, pavadinti žmones, kurie gynė Lietuvą tuo metu tokiu vardu yra žema, niekinga. Jūs privalote atsiprašyti“, – nurodė jis.
Tačiau klausimą politikas turėjo visai ne apie tai.
„Esu susidūręs su jumis ne viename ginče dėl užsienio politikos, kur jūs niekinote vertybinę politiką, o aš jums primenu – vertybės yra ir mūsų laisvė, ir mūsų nepriklausomybė, ir mūsų demokratija. Jūs aktyviai pasisakėte už tai, kad būtų atnaujintos trąšos su Baltarusija, kurios finansuoja diktatūrą, kuri siunčia mums tuos pačius migrantus, kuri įkalinusi daugybę politinių kalinių.
Pilnas jūsų feisbukas frazių apie tai, kad reikia atnaujinti ekonominius santykius su pagrindine komunistine valstybe Kinija, nes tai atneštų daug naudos, ir mūsų vertybinė politika labai daug sugadino...
Kaip jūs mus ginsite, mielas jaunuoli, kai jūsų vertybės yra tokios, kad man tokie žodžiai sukelia asmeninį, žmogišką šoką“, – pareiškė Ž. Pavilionis.
Atsakydamas M. Katelynas pirmiausia tarstelėjo, esą Ž. Pavilionis niekad neišsiverčia be oponento puolimo.
„Čia turbūt jau yra etiketė, kur jam ant kaktos parašyta – jeigu ateini į diskusiją, ad hominem bus mano pagrindinis argumentas. Aš nereaguosiu į jaunuolius, į senolius – čia tiesiog yra jūsų kultūros reikalas. Man tikrai tai nėra įdomu“, – atšovė M. Katelynas.
M. Katelynas aiškino, kad Ž. Pavilionio teiginiai yra klaidingi – jis esą niekad nekalbėjo apie keliaklūpsčiavimą prieš kinus, paprasčiausiai akcentavo siekį įgyvendinti Vyriausybės programą, t.y. atkurti diplomatinius santykius iki tokio lygio, kokį turi kitos Europos Sąjungos valstybės.
„Jūs sakote, kad aš niekinu vertybinę politiką. Jūs patys savo sprendimais ir jų pasekmėmis tą vertybinę politiką pavertėte pajuokos objektu“, – kirto socialdemokratas.
Dėl baltarusiškų trąšų tranzito politikas dėstė, esą per Rusijos, o ne Lietuvos uostus vežamos trąšos pildo Kremliaus karo biudžetą, vėliau virstantį bombomis Ukrainai. Anot jo, dėl to, kad uždraudėme tranzitą, laimėjo Rusija. Ž. Pavilionis pataisė, kad uždraudėme ne mes, o Europos Sąjunga.
„Aš daugiau neatsakinėsiu, nes matau, kad pas žmogų kultūros nėra per daugiausiai“, – į toliau besipilančias Ž. Pavilionio replikas atsakė M. Katelynas.
„Gerbiamas Martynai, prašau susilaikyti nuo tokių komentarų. Turėkime galvoje, kad trąšų tranzitas eitų tiesiogiai į A. Lukašenkos kišenę, kuri toliau asistuoja Rusijai. Dar vienas svarbus dalykas – įvertinkite lobistines grupes, kurios dabar aplink Klaipėdos uostą tik ir laukia (trąšų tranzito) atnaujinimo.
Jos bus tos lobistinės grupės, kurios pasiims dalį pinigų ir dar finansuos politinę sistemą“, – savo poziciją pateikė L. Kasčiūnas.
„Aš žiūriu į patį principą. Ar sankcijos labiau padeda autoritariniams režimams, ar silpnina juos“, – klausimą uždarė M. Katelynas.
Mano, kad latviai nesusitvarko su neteisėta migracija
Kalbėdamas apie migracijos problematiką, kandidatas į vidaus reikalų ministrus akcentavo, kad dabar vienas didžiausių iššūkių – pasienis su Latvija, kuri negeba tvarkytis su nelegaliais migrantais.
„Tiesiai šviesiai pripažinkime – jie nesugeba susitvarkyti. Mes jiems padedame, išsiuntėme komandą, kuri jiems padeda, ten yra ir kitų dalykų, kurie vyksta, bet antrinė migracija yra problema ir ją reikia spręsti. Be bendradarbiavimo su Latvijos kolegomis jos išspręsti nepavyks“, – aiškino M. Katelynas.