M. Sinkevičius pristatė būsimos Vyriausybės darbus: dėmesys – susipriešinimui ir gimstamumui, apie užsienio politiką – nieko (10)

Savo vietas parlamento salėje esančioje specialioje ložėje pirmą kartą užėmė ir būsimieji ministrai. Jiems dar teks atsakyti į Seimo narių klausimus.

„Šiandien, kaip numato Konstitucija, pristatau Seimui savo sudarytą ir Respublikos prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikiu svarstyti jos programą. Kiekvienas naujosios, mano sudarytos, Vyriausybės ministras atsineša skirtingą patirtį ir kompetenciją, tačiau visus vienija bendras įsipareigojimas dirbti vieningoje komandoje.

Kaip susitelkusi komanda mes solidariai ir atsakysime Seimui už bendrą mūsų Vyriausybės veiklą. Būsime Vyriausybė, priimanti sprendimus atsakingai, girdinti visą visuomenę ir siekianti realių rezultatų“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Paskirtasis premjeras pabrėžė, kad Vyriausybės programa nėra politinių deklaracijų rinkinys, tai – konstitucinė sąlyga Vyriausybei pradėti darbą.

„Kruopščiai rengėme šį dokumentą ir vadovavomės suvokimu, kad tai mūsų Ministrų kabineto įsipareigojimas visuomenei ir mūsų politinis mandatas. Pagal šį dokumentą mūsų darbo pabaigoje visuomenė ir istorija vertins mūsų Vyriausybės sėkmę“, – teigė jis.

M. Sinkevičiaus savo pasisakyme nemažai dėmesio skyrė visuomenės susiskaldymui, akcentuodamas, kad naujoji Vyriausybė sieks įnešti daugiau vienybės.

„Gerbiamieji tautos atstovai, šiandien noriu pasinaudoti šia tribūna ir atkreipti tiek jūsų, tiek ir visos visuomenės dėmesį apie Lietuvoje vis didėjantį radikalų susiskaldymą. Nežinau, ar per kurtinantį informacinį triukšmą būsiu išgirstas, tačiau jaučiu pareigą kalbėti apie šią itin aktualią problemą. Ji, deja, aštrėja su kiekviena diena ir nebegali būti ignoruojama.

Politikai ir jiems talkinančios spaudimo grupės vis dažniau savo oponentus mato ne kaip kitą nuomonę turinčius bendrapiliečius, o tiesiog kaip priešus. Oponentai nebėra tie, su kuriais galima nesutikti. Tai priešai, kuriuos būtina pažeminti, apšmeižti, sunaikinti nesiskaitant su priemonėmis.

Politiniai oponentai vaizduojami kaip grėsmė, kurią reikia žūtbūt nugalėti, nutildyti ir pašalinti iš viešojo gyvenimo. Viešoji kalba tampa vis aštresnė, nuosaikumas išstumiamas, primityvus agresyvumas ir bekompromisinė kova pristatomi kaip drąsa ir tariamas principingumas.

Augant šiam susiskaldymui, mažėja vietos dialogui, apibusei pagarbai, kompromisų paieškai. Yra „mes“ ir yra „jie“. Vadinasi, kad tie, kurie nėra su mumis – tie yra prieš mus. Objektyvi tiesa tampa nesvarbi. Svarbu kurioje pusėje esi. Propagandos principai ima dominuoti prieš laisvą ir atvirą diskusiją. Bendri mūsų namai skyla ir byra“, – dėstė jis.

Paskirtojo premjero kalba priminė metinį prezidento pranešimą. M. Sinkevičius daug kalbėjo apie susiskaldymą, pasitikėjimo valstybe praradimą, visuomenės vienybės irimą.

„Pavojus kyla tada, kai visuomenė suskyla, o dažnai tyčia, siekiant politinių tikslų, yra suskaldoma į priešiškas, sunkiai sutaikomas stovyklas. Naujoji Vyriausybė ir naujoji koalicija tai suvokia ir kviečia visus politinius oponentus kartu stabdyti šį pavojingą procesą“, – ragino politikas.

Vėlgi, kaip vienas didžiausių būsimosios Vyriausybės iššūkių buvo įvardytas mažėjantis gimstamumas.

„Demografinė situacija rodo, kad vien migracija šių iššūkių neišspręs – būtina ilgalaikė ir nuosekli demografinė bei šeimos politika. Be to, vien migracija mes šios problemos ir nenorime spręsti. Kaip sakė Justinas Marcinkevičius, „kraštas, kurį iš savo tėvų paveldėjome, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapio neišnyktų“.

Todėl kviečiu visas politines partijas kartu ieškoti sprendimų šiai strateginei problemai. Akivaizdu, kad tai lemia ne vienas veiksnys, o visa socialinių, ekonominių, kultūrinių ir technologinių pokyčių visuma. Ir tai reikia suvokti kaip visumą ir atsakymų ieškoti kompleksiniuose sprendimuose“, – nurodė M. Sinkevičius.

Jis tęsė, kad Vyriausybės programoje įsipareigojama sudaryti geresnes sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus.

„Būdamas Jonavos rajono meru, įvairiomis progomis lankydavausi gimdymo namuose, kad pasveikinčiau naujagimių tėvus ir pasidžiaugčiau į pasaulį atėjusiu nauju mūsų bendruomenės nariu.

Ir kaskart įsitikindavau viena tiesa – kiekvienas kūdikis yra vilties ženklas. Jo atėjimas nugali baimes dėl ateities, nerimą dėl ekonominių sunkumų, dėl atsakomybės prisiėmimo, jis jungia kartas. Tėvai jį apglėbia meile ir daro viską, kad jų vaikas užaugtų laimingas, kad po savęs jam paliktų geresnį pasaulį. Dėl savo vaiko jie tiki, kad rytojus bus šviesus.

Gerbiamas Seime, vaikai yra ne tik Lietuvos ateitis, jie yra priminimas, kad Lietuva dar turi ateitį. Todėl Vyriausybės pareiga visais įmanomais būdais padėti tėvams ir vaikus auginančioms šeimoms“, – tvirtino paskirtasis premjeras.

Anot jo, numatoma pertvarkyti vaiko išmokų sistemą taip, kad gimus vaikui šeimos neprarastų iki tol turėtų pajamų, bus siekiama užtikrinti vietą darželyje kiekvienam vaikui, įvesti nemokamą pradinių klasių mokinių maitinimą, reikšmingai didinti neformaliojo ugdymo finansavimą, gerinti šeimos ir darbo derinimo galimybes bei didinti pirmojo būsto programos finansavimą.

Daug dėmesio skirta ir senjorų gyvenimo padėčiai gerinti. Nurodoma, kad Vyriausybė žada ne tik sparčiau didinti pensijas, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą. Numatomas papildomas senatvės pensijų indeksavimas, pensijų augimas labiau susiejant su darbo užmokesčio didėjimu, o mažiausias pensijas artinant prie minimalių vartojimo poreikių dydžio.

Pasak M. Sinkevičiaus, Vyriausybės ekonomikos politika bus orientuota į spartesnį ir tvarų Lietuvos ekonomikos augimą, didesnį šalies konkurencingumą bei aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.

Tik pačioje kalbos pabaigoje paskirtasis premjeras pasisakė apie valstybės gynybą ir užsienio politiką.

„Prisistatydamas Seimui kaip kandidatas detaliai apibūdinau kaip stiprinsime valstybės gynybą ir kokią užsienio politiką vykdysime. Tai atsispindi ir Vyriausybės programoje. 

Šiandien tik noriu papildomai pabrėžti, kad Vyriausybė gerai suvokia, kad tradicinis karinis pranašumas jau nebėra lemiamas veiksnys. Karinių operacijų eigą vis labiau lemia nebrangios, masiškai gaminamos technologijos, ypač dronai, dirbtinis intelektas ir autonominės sistemos. Didžiausias iššūkis šiandien nėra technologijų trūkumas, o lėtas jų diegimas.

Ateities konfliktus laimės tos valstybės, kurios greičiausiai integruos inovacijas į savo karinę doktriną ir gebės mokytis iš šiuolaikinių konfliktų. Todėl būtina nuolat stebėti karinių technologijų raidą, stiprinti bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi ir sąjungininkais.

Lietuvos saugumas priklausys ne tik nuo investicijų į ginkluotę, bet ir nuo gebėjimo greitai prisitaikyti prie besikeičiančio karo pobūdžio“, – aiškino M. Sinkevičius.

XXI-osios Vyriausybės programos projektas registruotas praėjusio penktadienio popietę. Dokumente – 14 veiklos prioritetų. Iš viso – 89 puslapiai būsimų darbų.

Naujoji Vyriausybė taip pat ketina pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant jų pajamas, užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką švietimą, ilginti vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę, gerinti, plėtoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą.

Paskirtojo premjero Vyriausybė savo programoje žada normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Taip pat numatoma toliau spausti Minsko režimą ir didinti izoliaciją, jei Baltarusija toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą arba vykdys hibridines atakas prieš ES ar Ukrainą.

Spaudimą planuojama tęsti siekiant visų politinių kalinių išlaisvinimo, teigiama, jog vienas svarbiausių ir ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų yra demokratinė bei laisva Baltarusija.

Nauja Vyriausybė ketina investuoti į tvarią energetiką, stiprinti viešąją tvarką, kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, tausoti aplinką ir jos išteklius, puoselėti atvirą, demokratinę visuomenę, šalies kultūrą ir pilietinę tapatybę, skirti daugiau dėmesio regionams ir savivaldai.

Pristatęs Vyriausybės programos projektą, M. Sinkevičius kartu su savo Ministrų kabinetu atsakinėjo į Seimo narių klausimus. Daugelis jų buvo adresuoti pačiam paskirtajam premjerui.

Valstietis Eimantas Kirkutis M. Sinkevičiaus teiravosi apie daug diskusijų keliančią patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos iniciatyvą. Politikas mestelėjo, kad pastaroji iniciatyva lėtai skinasi kelią Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

„Labai būtų malonu sužinoti ir politinę jūsų pažiūrą ir žiūrėjimą į šitą dalyką. Ar tas referendumas, vis dėlto, politiškai bus daromas, ar ne?“ – teiravosi valstietis.

M. Sinkevičius pastebėjo, kad nėra Seimo narys, tad primesti savo valios parlamentarams nenori. Vis tik, pagrindinis paskirtojo premjero lūkestis – kad siūlomas referendumas nenustelbtų tuo pačiu metu vyksiančiu savivaldos rinkimų bei neįžiebtų dar didesnės visuomenės nesantaikos.

„Aš, žinote, nesu Seimo narys. Seimo valia yra imperatyvas. Seimas vertina ir Vyriausybės darbą. Aš patarti parlamentui gal negaliu. Mano požiūriu, tas patariamasis referendumas galėtų įvykti, jeigu bus tokia Seimo valia. Žinoma, su tais patariamaisiais referendumais – gausime nuomonę, turbūt, galime įsivaizduoti kokią. Bet ką tada su tuo darysime?

Tai gal ir neblogai atsiklausti visuomenės nuomonės, bet reiktų tiesiog gal ir vertinti, ar tame nėra ir tokios... Kaip pasakyti, skaidymosi visuomenės, priešinimo elemento. Tikiuosi, kad ne. Tikiuosi, kad iniciatoriai tikrai turi gerą valią ir gerą norą išsiaiškinti ir atsiklausti visuomenės“, – dėstė „socdemas“.

„Svarbu, kad mes, kaip visuomenė, sutartume, nesusiskaldytume ir savivaldos rinkimai taptų ne apie savivaldos rinkimus, o referendumas nustelbtų visą tą politinį, demokratinį procesą, kas yra orientuota į savivaldą“, – pridūrė M. Sinkevičius.

Konservatorius Mindaugas Lingė stebėjosi, kodėl M. Sinkevičiaus Vyriausybės programa yra dar didesnės apimties, nei buvo Ingos Ruginienės, nors iki kadencijos pabaigos liko kiek daugiau nei dveji metai.

„Vyriausybės programa ilgėja. Prieš tai buvusios buvo trumpesnės. Ar tai rodo, kad nelabai ką pavyko padaryti pirmosioms Vyriausybėms, kad jums reikia visus siekius ir dar daugiau sudėti į dviejų metų laikotarpį ir ar ji yra reali jūsų akimis, kai yra beveik 800 punktų, ar įmanoma realiai siekti jų įgyvendinimo?“ – teiravosi M. Lingė.

„Ar taip nėra vengiama prisiimti atsakomybės, kai bent trys ketvirtadaliai programos punktų skamba kaip procesiniai, t.y. jie nėra pamatuojami – ar tu darysi kažką, ar nelabai darysi kažką, bet skatinimą, stiprinimą, siekimą sunku išmatuoti rezultatu, jeigu nėra užsibrėžto konkretaus tikslo ir rodiklio“, – tęsė jis.

M. Sinkevičius atsakė, kad Vyriausybės programa yra ambicinga, ji keitėsi, nes dalis darbų, kuriuos pavyko įvykdyti, buvo eliminuoti, tad papildyta naujais.

„Taip, ji iš tikrųjų ambicinga. Galima pajuokauti, jau esu ir juokavęs, kad galvojame, jog galėtume dirbti ir ilgiau, nei iki šiol kadencijos pabaigos, tai galėtume toliau ir tęsti. Bet, jeigu rimtai, nemanau, kad ambicija yra lygu fikcijai, jog mes turime daug visko ir tik dalį to realizuosime.

Jūs ir visuomenė, neabejotinai, stebės: punktas toks – kas nuveikta, punktas toks... Taip, natūraliai yra dalykų, kurie yra procesiniai, bet be proceso nėra rezultato. Ypatingai atskirose srityse – užsienio politikoje rezultatas kartais yra sunkiai pamatuojamas“, – dėstė paskirtasis premjeras.

Anot jo, geriau siekti maksimalių rezultatų ir ne visus juos įgyvendinti, nei norėti tik laviruoti kažkur per vidurį.

Dalis opozicijos atstovų paskirtajam premjerui bei jo Vyriausybės atstovams kėlė klausimus dėl ambicingų ekonominių įsipareigojimų. Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė jau anksčiau buvo apskaičiavusi, kiek papildomų valstybės biudžeto lėšų reikėtų, jeigu naujoji valdžia iš tikrųjų įgyvendins visus pažadus.

Vis tik, kaip pastebėjo konservatorė, M. Sinkevičius iki šiol nėra aiškiai pasakęs, iš kokių šaltinių bus paimti papildomi resursai įsipareigojimas vykdyti.

„Išties, šiek tiek prajuokinote savo pasakymu, kad opozicija nori finansų ministro, kuris visiems sakytų „ne“ ir būtų kažkoks šaltas labai pilietis. Man atrodo, opozicija tiesiog nori žmogaus, kuris moka skaičiuoti, ir tas yra tiesiog objektyvu. Mes tikrai linkime įgyvendinti visus tuos pažadus, kuriuos įsirašėte į Vyriausybės programą, bet prašome pasakyti – kaip?“ – paskirtojo Vyriausybės vadovo teiravosi G. Skaistė.

„Man atrodo, jūs tiesiog laikote mus ir visuomenę kvailiais, nes jau ne pirmą kartą tiesiog neatsakote į klausimus, kurie objektyviai yra užduodami, kai prašoma tiesiog pasakyti, kiek kainuos įgyvendinimas, jūsų nuomone, tų penkių brangių pažadų, kurie buvo įvardinti įvairiuose skaičiavimuose“, – dėstė politikė.

M. Sinkevičius netruko sureaguoti į skambią G. Skaistės frazę – „socedmas“ patikino, kad nei jis, nei Vyriausybė „tikrai nei visuomenės, nei nieko nelaiko kvailiais“.

„Mes išsikėlėme prioritetus, natūralu, kad biudžetas ne guminis, kad yra pajamos ir išlaidos, kad yra deficito dalis arba skolinimosi dalis. (...) Taip, mes ieškosime visų prioritetų apimtyje, kur mes galime galbūt prioritetus peržiūrėti naujų prioritetų naudai. Ir taip, jūs teisingai skaičiuojate, niekas neabejoja – tie mūsų ambicingi tikslai turi kainą, jie nėra nemokami, bet nevisi išvardyti tikslai įvyks labai staiga, pilna maksimaliai įmanoma apimtimi“, – aiškino M. Sinkevičius, tiesiai į opozicijos atstovės klausimą neatsakydamas.

„Neįsirašėme (tikslų – Lrytas) tik tam, kad pasirodyti ir pasakyti, kad taip bus, o iš tikrųjų nieko nebus“, – pridūrė jis.

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas suabejojo, ar M. Sinkevičiaus Vyriausybė išties gebės įvykdyti socialdemokratinę programą. Juk, pastebėjo ilgametis Seimo narys, Ministrų kabinete kai kuriuos portfelius turi ir nepartiniai, ir kelias politines jėgas pakeitę politikai.

„Aš kaip senas liberalas, jums, kaip tokiam vidutinio amžiaus socialdemokratui, klausimą teikiu. Tikrai džiaugiuosi, kad jūsų formuojama Vyriausybė turės mažiau populistinių elementų, negu turėjo. (...) Linkiu socialdemokratiškų proveržių. Bet pats abejoju ir ar jūs neabejojate?

Socialdemokratams jūsų Vyriausybėje skiriamos 9 vietos. Iš jų – 4 socialdemokratai. 3 perbėgėliai – kai kurie po trečią partiją jauni būdami sugebėjo jau paimti. Ir 2 nepartiniai ministrai jūsų kvotoje. (...) Kaip jūs tikitės su tokiomis menkomis socialdemokratinėmis jėgomis realizuoti ambicingą socialdemokratinę programą?“ – klausė E. Gentvilas.

M. Sinkevičius užtikrintai pabrėžė neabejojantis savo ministrais. O jeigu šie nepaisys ir nevykdys Vyriausybės programos – Ministrų kabinete jų ir nebus, pabrėžė paskirtasis premjeras.

„Šie žmonės, kuriuos susikomplektavau savo komandos nariais, jie yra kiekvienas su skirtinga patirtimi, amžiumi, profesine kvalifikacija. Bet jie, akivaizdu, nėra tik tam, kad veiktų autonomiškai. Jie veiks kaip komanda, nes Vyriausybė yra vienas bendras darinys. Todėl nepriklausomai nuo jų afiliacijų, pašaukimo ar nedalyvavimo aktyvioje politinėje partinėje veikloje, iš jų visų reikalausiu Vyriausybės programos dalių realizavimo“, – akcentavo jis.

„Aš neturiu abejonių, kad jų partinio bilieto neturėjimas jiems kažkaip pakiš koją arba jie nudreifuos į kitą pusę ir nevykdys Vyriausybės programos. Tas nebus įmanoma, nes tiesiog tada nebus galima tęsti darbo Vyriausybėje“, – pridūrė M. Sinkevičius.

Nauja Vyriausybė įgaliojimus veikti gauna, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. 

Jeigu Vyriausybės programai nepritariama arba ji grąžinama Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti pateikiama per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo.

Jei Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, ši privalo atsistatydinti.