Dėl branduolinio ginklo klausimo Seime – ir aštrūs pareiškimai Po pateikimo pritarė Konstitucijos nuostatos išbraukimui

Už tokią pataisą balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o dar 6 Seimo nariai susilaikė.

Pristatydamas projektą Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, jog NATO branduolinis atgrasymas yra viena esminių Aljanso gynybos dalių, leidžianti sumažinti plataus masto agresijos rizikas.

„Ši atgrasymo sistema kaip kolektyvinės gynybos dalis veikia jau daugelį dešimtmečių ir yra vienas svarbiausių veiksnių, mažinančių plataus masto agresijos prieš Aljansą riziką“, – sakė J. Olekas.

„Atsižvelgiant į tai, kad NATO branduolinis skydas yra vienas iš esminių Aljanso atgrasymo pagrindų – konstitucinio lygmens draudimas, neleidžiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje būti branduoliniams ginklams kilus agresijos grėsmei, agresijos atveju ar kolektyvinės gynybos atveju, neatitinka pasikeitusios saugumo aplinkos ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų“, – tvirtino Seimo pirmininkas.

Prieš Konstitucijos straipsnio išbraukimą balsavo „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Artūras Skardžius, Aidas Gedvilas, Karolis Neimantas, Kęstutis Bilius, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas ir Petras Dargis. Prieš pasisakė ir valstietis Valius Ąžuolas, parlamentaras Ignas Vėgėlė ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vitalijus Šeršniovas.

Susilaikė „Nemuno aušros“ atstovai Lina Šukytė-Korsakė, Robertas Puchovičius, Saulius Bucevičius, Vytautas Jucius, Daiva Žebelienė bei buvęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141.

V. Ąžuolas kėlė klausimą, kodėl šio konstitucinio straipsnio išbraukimas sprendžiamas Seime, o ne referendumu, kur pasisakytų patys gyventojai.

J. Olekas tvirtino, kad referendumą suorganizuoti galimybė yra, tačiau Konstitucijoje taip pat apibrėžti ir atvejai, kada sprendimą gali priimti parlamentas.

„Šis klausimas nepapuola į tą dalį, kuriam būtinai reikia referendumo balsavimo. Todėl mūsų, kaip atsakingų politinių lyderių, iniciatyva, man atrodo, yra svarbi ir žinant, kokia yra situacija, tai galime padaryti be referendumo“, – sakė jis.

Seimo pirmininkas taip pat nurodė, jog Lietuva negali likti pilkoji zona visoje atgrasymo sistemoje.

„Mes esame lygiaverčiai partneriai, lygiaverčiai nariai, tokiu būdu turime turėti visas sąlygas“, – pabrėžė politikas.

J. Olekas taip pat nurodė, kad ši iniciatyva nėra provokacija, ne skatinimas užpulti Lietuvą, o kaip tik pagrindinis atgrasymo instrumentas, nurodantis, jog kiekvienas šalies centimetras bus ginamas.

V. Ąžuolas ir toliau kritikavo iniciatyvą teigdamas, jog valdantieji bijo tautos nuomonės, o pats projektas turėtų būti sprendžiamas referendumu.

„Turbūt turime suprasti (…), kad išbraukus visiškai šį straipsnį, tai reiškia, kad ne tik branduolinis ginklas, kurį kažkas vadina skėčiu, bet ir cheminis, biologinis ir visoks kitoks masinio naikinimo ginklas galės būti Lietuvoje“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

„Ir mes puikiai suprantame, kad šio ginklo raudonasis mygtukas bus ne Lietuvoje. O kada mes turėjome tokį ginklą? Kai buvome okupuoti. Tai ar mes tikrai norime pasakyti, kad tautos atsiklausti nereikia?“, – retoriškai klausė jis.

Savo ruožtu konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, jog dalis parlamentarų skleidžia melus. Anot jo, nekalbama apie jokius cheminius ar biologinius ginklus.

„Mes esame prisijungę prie konvencijų, kurios draudžia platinti ir gaminti tokios rūšies ginklus Lietuvoje. Nepasiduokite šitiems melams“, – akcentavo jis.

Kaip skelbta, antradienį Seimui pateiktas siūlymas iš Konstitucijos išbraukti 137-ąjį straipsnį, tokiu būdu sudarant galimybes prireikus Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.

Tai taip pat reiškia, jog Lietuvoje dabar branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.

Taigi siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant ir branduolinį ginklą.

Be to, Konstitucijos keitimo iniciatorių teigimu, nė viena NATO valstybė neturi konstitucinio lygmens apribojimų dislokuoti branduolinius ginklus savo teritorijose. Tuo metu absoliuti NATO valstybių dauguma neturi įstatymo lygmens draudimų, jų neturi ir regiono valstybės – Latvija, Estija ir Lenkija, o birželį atitinkamus įstatymus pakeitė ir Suomija.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Seimo frakcijomis aptarė Konstitucijos keitimą dėl branduolinio ginklo buvimo šalyje.

Politinių jėgų atstovai teigė, jog visų nuomonės sutampa – šalis turi būti apsaugota kuo operatyviau ir iniciatyva būtų palaikoma. Tiesa, išsiskyrė pozicijos, kieno prerogatyva turėtų būti keičiama Konstitucija – politiniu Seimo sprendimu ar referendumu.

Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, Seime reikia 94 parlamentarų balsų.

Seimo pirmininkas J. Olekas teigė, kad galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos.

Kaip skelbta, Lietuvoje ši iniciatyva bręsta Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse.

„Financial Times“ skelbė, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos. Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.