ELTA glaustai: NATO oro policijos misija perkvalifikuojama į oro gynybos

Trečiadienį Ankaros NATO viršūnių susitikime viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, jog Aljanso oro policijos misija perkvalifikuojama į oro gynybos. Anot jo, tai padės užtikrinti saugesnį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dangų. Šią dieną įvyko Seimo konservatorių frakcijos susitikimai su paskirtuoju sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu bei į Finansų ministerijos vadovo pareigas deleguojamu – Taurimu Valiu. Tuo metu Generalinė prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė europarlamentaro Petro Gražulio išteisinimą dėl LGBTQ asmenų niekinimo.

Vykstančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje nuspręsta NATO oro policijos misiją perkvalifikuoti į oro gynybos. Tokia žinia pasidalijo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, oro policijos misija labiau veikia taikos sąlygomis, tačiau dėl susiduriamų hibridinių iššūkių su dronais reikia atitinkamų priemonių. Šalies vadovas tikisi, kad šis sprendimas suteiks didesnį veikimo spektrą ir aiškesnius algoritmus. Taip pat, sakė jis, jeigu įvyktų dar vienas dronų incidentas, tikimasi, jog objektas būtų sunaikintas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija susitiko su paskirtuoju sveikatos apsaugos ministru L. Kukuraičiu. Susitikimo metu L. Kukuraičio klausta, ar jis ketina spręsti gimstamumo iššūkius, kylančius dėl žmonių fizinių sveikatos problemų. Politikas nurodė, kad palaiko pagalbinio apvaisinimo plėtrą. L. Kukuraitis taip pat pabrėžė manąs, jog imantis prevencinių priemonių vaikų emocinės sveikatos problemoms spręsti būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp sveikatos ir švietimo sistemoms vadovaujančių institucijų. O kovoje su augančia vaikų priklausomybe telefonams, sakė politikas, būtina centralizuoti bendrąsias skaitmeninių prietaisų naudojimo taisykles ugdymo įstaigose nacionaliniu lygmeniu.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) pripažino, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nusižengė galiojantiems Valstybės politikų elgesio principams. Tokį sprendimą Seimo etikos sargai priėmė išnagrinėję europarlamentaro Dainiaus Žalimo skundą dėl R. Žemaitaičio. Skunde teigta, jog R. Žemaitaitis paviešino suklastotą nuotrauką, žemino nuotraukoje pavaizduotą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) protesto dalyvę. Konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė teigė, kad reikėtų sudaryti laikinąją komisiją bei pradėti apkaltos procesą Seimo nariui, tačiau toks jos pasiūlymas nesulaukė palaikymo.

Generalinė prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė europarlamentaro P. Gražulio išteisinimą dėl LGBTQ asmenų niekinimo. Prokuratūra siekia, kad politikui būtų paliktas galioti anksčiau Vilniaus apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo P. Gražuliui skirta 10 tūkst. eurų bauda. Kasacinis skundas pateiktas dėl, prokuratūros vertinimu, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. LAT dar spręs, ar priimti prokuratūros kasacinį skundą. Kasacinis teismas sprendžia dėl kiekvieno skundo priėmimo tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas balandį europarlamentarą P. Gražulį visiškai išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismas paskelbė, kad P. Gražulio viešai išsakytos frazės buvo niekinančio ir įžeidžiančio pobūdžio, tačiau šie pasisakymai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Prezidentas G. Nausėda sakė besitikintis, kad NATO viršūnių susitikime sąjungininkai pademonstruos ne tik politinį, bet ir finansinį solidarumą, įsipareigodami didinti išlaidas gynybai. Anot jo, Lietuva rodo pavyzdį Aljanso partneriams 2026 m. skirdama 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. Valstybės vadovo teigimu, prie to skaičiaus pridėjus kitas su gynyba susijusias išlaidas, Lietuva saugumui stiprinti šiemet skiria beveik 7 proc. BVP. Kaip sako G. Nausėda, Lietuva tai daro sąmoningai, nepaisant fakto, kad lėšos galėtų būti skirtos kitoms prioritetinėms sritims. Tiesa, jis pabrėžė, jog Lietuva negalėtų tikėtis didesnio sąjungininkų indėlio į kolektyvinę gynybą, jei pati nesiimtų maksimalių pastangų stiprindama savo gynybos pajėgumus. NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, Turkijoje, vyksta liepos 7–8 d.

Būsimasis finansų ministras T. Valys teigė, kad nepaisant to, jog naujoji Seimo valdančioji koalicija planuoja skatinti šeimas ir dėl to kyla poreikis didinti valstybės išlaidas, nauji mokestiniai pokyčiai šiuo metu neplanuojami. Seime su konservatorių frakcija susitikęs socialdemokratų nominuotas politikas teigė, kad pagrindinė priemonė, kuria bus bandoma didinti valstybės finansus ir atliepti įvairius visuomenės lūkesčius – ekonomikos augimo skatinimas. Paskirtas Finansų ministerijos vadovas taip pat tikino, jog valstybės skolos lygis šiuo metu yra valdomas ir teigė, kad siekiant išlaikyti ekonomikos augimo tempą – reikės ieškoti balanso priimant sprendimus dėl viešųjų išlaidų. T. Valys konservatoriams taip pat sakė, jog šiuo metu neturi atsakymo dėl to, kas nutiks su 1,5 proc. valstybės paskata kaupimui antrojoje pensijų pakopoje, tačiau neatmetė, kad tai yra priemonė, kuri galėtų išlikti.

Po pirmojo susitikimo su Seimo frakcijomis – opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovais – paskirtasis finansų ministras T. Valys sakė niekada neleidžiantis niekam savęs žeminti. Po susitikimo jis teigė besijaučiantis gerai ir tinkamai atsakęs į visus klausimus. Perklaustas, ar posėdyje jautėsi žeminamas, būsimas ministras tikino, kad užduodant tam tikrus klausimus konservatorių frakcijos atstovams trūko objektyvumo ir aiškumo. Tuo metu konservatorių frakcijos atstovė, anksčiau finansų ministre taip pat dirbusi Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad susidarė įspūdis, jog paskirtasis ministras į posėdį atėjo nepasiruošęs.

NATO viršūnių susitikime Ankaroje JAV prezidentas pakartojo pretenzijas į Grenlandiją ir pagrasino iš Europos išvesti visas JAV karines pajėgas, jei sąjungininkės ir toliau šiam jo siekiui prieštaraus. Donaldas Trumpas šį siekį pakartojo skųsdamasis, kad kai kurios sąjungininkės atsisakė suteikti prieigą prie bazių atakoms prieš Iraną, kurias JAV ir Izraelis pradėjo vasario 28 d., ir nesutikimo padėti atverti pasaulio naftos ir dujų tranzitui gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kurį Islamo Respublika keršydama užblokavo. 2025 m. pradžioje D. Trumpas pareiškė pageidaująs prijungti Grenlandiją prie JAV, taip įstumdamas NATO į krizę, nes salą valdanti Danija, kaip ir JAV, yra Aljanso narė. Reaguodama į šį pareiškimą, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pabrėžė, kad Danijos Karalystės administruojama sala neparduodama.

NATO viršūnių susitikime Ankaroje JAV prezidentas perspėjo, kad amerikiečių pajėgos artimiausią naktį smarkiai smogs Iranui. Kiek anksčiau trečiadienį Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtono ir Teherano paliaubos yra baigtos. Šie jo pareiškimai nuskambėjo po praėjusią naktį vėl paūmėjusių Irano ir JAV susirėmimų. Reaguodamos į atakas prieš tanklaivius Hormuzo sąsiauryje, Jungtinės Valstijos smogė į dešimtis taikinių Irane. Vašingtonas taip pat grąžino naftos sankcijas Iranui. Teheranas savo ruožtu atsakė atakomis prieš JAV objektus išteklius Bahreine ir Kuveite, o visame pasaulyje vėl smarkiai pakilo naftos kainos.

Rusija pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų dėl galimo branduolinių ginklų dislokavimo Baltijos šalyse. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas Suomijos ir Lietuvos svarstymus šiuo klausimu, trečiadienį pabrėžė, esą toks sprendimas „nepadidins šių šalių saugumo“ ir Maskva „imsis atsakomųjų priemonių“ savo interesams ginti. Antradienį Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą. Norint atitinkamai pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141. Seimo pirmininkas teigė, kad galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos. Suomija atitinkamo įstatymo pataisas priėmė birželio pabaigoje, panaikindama draudimą įvežti ir dislokuoti branduolinius ginklus šalies teritorijoje. Jos įsigaliojo liepos 1 d.

NATO viršūnių susitikime Ankaroje JAV prezidentas užsipuolė Ispaniją, pavadinęs ją „siaubinga ​​NATO partnere“. Dėl Ispanijos išlaidų gynybai ir nenoro padėti kare su Iranu nepatenkintas Donaldas Trumpas pagrasino su ja nutraukti prekybą – šį grasinimą jis buvo išsakęs ir pavasarį, tačiau jo neišpildė. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas spaudos konferencijoje po viršūnių susitikimo visgi užtikrino, kad dvišaliai „santykiai yra labai teigiami socialiniu, kultūriniu, ekonominiu ir taip pat politiniu požiūriu“, o neformaliame pokalbyje su JAV prezidentu, pasak jo, ir „jokios įtampos nebuvo“.