„Dėl Rusijos mes nepuoselėjame jokių iliuzijų – ji gerbia tik karinę galią. Tačiau karinė galia – tai ne vien ginkluotė ar technika. Kremlius taip pat gerbia tvirtą politinę valią. Patikimas atgrasymas remiasi abiem šiais elementais“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Todėl šalies vadovas akcentavo, kad šioje geopolitinėje situacijoje bendras uždavinys yra Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimas.
„Jei norime gyventi taikoje, privalome investuoti į gynybą ir atgrasymą“, – pabrėžė prezidentas.
Primena apie įtampą 2018 m. NATO viršūnių susitikime: M. Rutte dabar tęsia misiją kitose pareigose
Jis taip pat tvirtino, kad euroatlantiniam saugumui svarbus Ukrainos vaidmuo, todėl sąjungininkai, pasak G. Nausėdos, privalo tęsti karinę paramą Kyjivui.
„Mes privalome tęsti paramą Ukrainai. Lietuva pritaria bendram sąjungininkų įsipareigojimui skirti 70 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainos gynybos reikmėms 2026 metais ir tokiu pačiu mastu tęsti 2027 metais. Lietuva prie šio įsipareigojimo nuosekliai prisideda ir prisidės ateityje, įskaitant karinės įrangos įsigijimą iš JAV pagal PURL iniciatyvą“, – sakė šalies vadovas.
Susiję straipsniai
G. Nausėda savo kalboje dėmesio skyrė ir naujajam NATO oro gynybos planui, pabrėždamas, kad į oro gynybą per artimiausius metus Lietuva investuos 2 mlrd. eurų, iš jų 700 mln. eurų – į kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumus.
„Perėjimas nuo oro policijos misijos prie oro gynybos misijos yra istorinis pasiekimas. Sąjungininkų oro pajėgų buvimas, pasirengus ginti, siunčia aiškią žinią Maskvai. Esame dėkingi visoms prie šios misijos prisidedančioms valstybėms“, – sakė Lietuvos vadovas.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad Lietuva šiemet gynybai skiria 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kartu su investicijomis į dvejopos paskirties infrastruktūrą ir atsparumo stiprinimą bendros išlaidos gynybai bei saugumui siekia beveik 7 proc. BVP.
Anot šalies vadovo, Lietuva toliau investuoja į pažangiausią ginkluotę, sparčiai didina kariuomenės pajėgumus, o iki 2030 metų planuoja suformuoti kovinę diviziją.
NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, Turkijoje, vyksta liepos 7–8 dienomis.
Šis dviejų dienų susitikimas, vykstantis didžiuliuose Turkijos prezidento rūmuose, rengiamas praėjus metams po to, kai NATO narės, spaudžiamos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo, įsipareigojo padidinti su saugumu susijusias išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
JAV atstovai skelbė, kad NATO susitikime Ankaroje daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos įsipareigojimų, dėl kurių buvo sutarta pernai Hagoje vykusiame viršūnių susitikime, įgyvendinimo vertinimui.
Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą ir raginama D. Trumpo, NATO praėjusių metų susitikime įsipareigojo beprecedentiškai padidinti išlaidas gynybai.
ELTA primena, kad šiemet gynybai Lietuvos biudžete skirta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.
Šis finansavimas skirtas nacionalinę diviziją šalyje siekiant išvystyti iki 2030 metų, taip pat priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.
Viliasi, kad klausimas dėl Ukrainos narystės NATO sugrįš į Aljanso darbotvarkę
G. Nausėda viliasi, kad Ukrainos prisijungimo prie NATO klausimas sugrįš į Aljanso darbotvarkę.
„Galbūt šis klausimas vėl bus įtrauktas į darbotvarkę. Niekas nežino – galbūt jau rytoj, gal poryt“, – interviu „Security.Table“ teigė NATO viršūnių susitikime Ankaroje dalyvaujantis G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, tapusi NATO nare Ukraina sustiprintų Aljanso gretas savo patirtimi ir žiniomis, įgytomis karo lauke.
„Ukrainos kariuomenė tampa labai stipri, galbūt stipriausia Europos Sąjungoje (ES), ir jeigu vertiname ilgalaikę perspektyvą, turime į tai atsižvelgti“, – nurodė šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, Ukraina Europoje nebėra vien tik „saugumo garantijų gavėja“.
„Ukraina galėtų tapti saugumo teikėja, o prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė įgijo daug patirties mūšio lauke, kad ji stiprina ir spartina gynybos pramonės plėtrą bei technologijų pažangą“, – interviu akcentavo šalies vadovas.
Ukraina reikalauja visavertės narystės ES ir NATO
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis antradienį NATO viršūnių susitikime Ankaroje dar kartą išdėstė argumentus už Kyjivo stojimą į Aljansą ir pareiškė, kad mūšiuose užgrūdintos ukrainiečių pajėgos sustiprintų NATO gynybą.
Vis dėlto, į šį kreipimąsi neigiamai sureagavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas.
NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, Turkijoje, vyksta liepos 7–8 dienomis.
Šis dviejų dienų susitikimas, vykstantis didžiuliuose Turkijos prezidento rūmuose, rengiamas praėjus metams po to, kai NATO narės, spaudžiamos JAV prezidento D. Trumpo, įsipareigojo padidinti su saugumu susijusias išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip skelbta anksčiau, Ukrainos prezidentas tikino, jog Ukraina nesutiks su „supaprastintomis“ narystės ES ar NATO formomis, pabrėždamas, kad būtina visavertė integracija.
ELTA primena, kad reaguodamas į Ukrainos siekį greitai prisijungti prie ES, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasiūlė suteikti šaliai ES „asocijuotos narės“ statusą. Laiške ES lyderiams jis pasiūlė nedelsiant glaudžiau įtraukti Ukrainą į Bendrijos institucijas, tačiau visateisės narystės ir balso teisės Ukraina kol kas negautų.
F. Merzas šią iniciatyvą argumentavo ypatinga Ukrainos, kaip kariaujančios šalies, padėtimi ir didele pažanga stojimo derybose. Greitai priimti Ukrainą į ES įprastine tvarka, anot F. Merzo, yra nerealu.