G. Skaistė teiravosi būsimojo Ministrų kabineto atstovo apie fiskalinę drausmę. Referuodama į antradienį Seime vykusį Vyriausybės programos projekto pateikimą, konservatorė neslėpė, jog kai kurie T. Valio atsakymai jai sukėlė nemenką nuostabą.
Todėl politikė tikino norinti pasitikslinti su naujuoju ministru, ką jis turėjo omenyje, kalbėdamas apie tai, jog planuojant būsimų išlaidų finansavimą reikia sulaukti ekonominio ciklo trečiojo ketvirčio rezultatų.
„Mane, tiesą sakant, šiek tiek nustebino kai kurie atsakymai. Tai aš gal norėčiau pradžioje pasiklausti jūsų, kaip, jūsų nuomone, šiandien yra reguliuojama fiskalinė drausmė Lietuvoje ir kaip kitais metais nustatoma, kiek mes galime daugiau išleisti? Ir kaip tai susiję su antruoju ar trečiuoju ekonomikos ketvirčiu, kuriuos jūs įvardijote?“ – teiravosi I. Šimonytės Vyriausybėje Finansų ministerijai vadovavusi politikė.
Pamatykite spaudos konferenciją: premjeras M. Sinkevičius paskelbė savo ministrų kabineto sudėtį
T. Valys suskubo atsakinėti į G. Skaistės klausimą, tačiau tai, ką išgirdo, konservatorės neįtikino.
„Jeigu grįšime prie mano vakarykščio pasisakymo, tai nebuvo susiję su fiskalinės drausmės vertinimu. Tai buvo susiję su įvairiais nuogąstavimais, kurie pasklido išgirdus viešojoje erdvėje apie tam tikrus skaičiavimus iš opozicinių jėgų. Išgirdome tam tikrus skaičius, vertinimus pesimistines, prognozes“, – sakė paskirtasis finansų ministras.
Susiję straipsniai
Dar jam kalbant, konservatorė tikslino, kad jos klausimas buvo susijęs su fiskalinės drausmės principais.
„Kadangi jūs supynėte keletą klausimų, aš atsakau į jūsų klausimą. Tai nebuvo susiję su finansine drausme. O jeigu jau mes bandysime analizuoti kažkokias abejones ar kažkokius nuogąstavimus dėl per didelio išlaidų dydžio ir bandysime spekuliuoti, iš kur mes paimsime tuos pinigus, tai aš tada noriu grįžti prie prielaidų, kuriomis buvo vadovaujamasi skaičiuojant tas perteklines galimai išlaidas.
Vakarykštis mano pasisakymas apie per ankstyvą vertinimą apie tai ir buvo – kad reiktų sulaukti ekonomikos rodiklių trečio, ketvirto ketvirčio, kad mes galėtume spręsti apie galutinį rezultatą“, – apibendrino jis.
Vis tik, G. Skaistė neatlyžo ir tikino taip ir neišgirdusi atsakymo į jos užduotą klausimą.
„Tai kaip Lietuvoje reguliuojama fiskalinė drausmė ir kaip nustatoma, kiek kitais metais galima bus daugiau išleisti lėšų?“ – klausimą pakartojo buvusi finansų ministrė.
Tai, panašu, gerokai suerzino T. Valį.
„Aš nelabai suprantu. Kas čia dabar vyksta? Jūs čia mane egzaminuojate, makroekonomikos egzaminą man darote? Aš tikiuosi, kad mes galime kažką konkretaus (galime aptarti – Lrytas)“, – piktinosi „socdemų“ į ministrus deleguojamas T. Valys.
„Tai čia labai konkretus klausimas“, – įsiterpė ekspremjerė Ingrida Šimonytė.
„Čia pamatinis klausimas. Kaip Lietuvoje yra reguliuojama fiskalinė drausmė? Premjeras ne kartą pasakė, kad planuoja jos laikytis. Tai jeigu jūs, norintis būti finansų ministru, net nežinote, kaip ji reguliuojama...“ – tęsė G. Skaistė.
Paskirtasis finansų ministras išsyk pastebėjo, jog konservatorių frakcijos atstovai be pagrindo abejoja jo kompetentingumu.
„Jūsų kolegos labai stipriai abejoja ir mano išsilavinimu, ir kompetencijomis iš anksti. Aš specialiai pasižiūrėjau...“ – kalbėjo T. Valys, tačiau konservatorių partijos pirmininko buvo paragintas atsakyti į frakcijos narių užduodamus klausimus.
„Labai platus klausimas, supynus su papildomu. Tai aš reaguoju į visumą klausimo. Tai dabartinė fiskalinė drausmė mus tenkina“, – dar kartą mėgino paskirtasis finansų ministras.
„Jūs čia bandote sensaciją sukurti?“
Tačiau G. Skaistė ir trečią sykį pakartojo savo klausimą – kaip reguliuojama fiskalinė drausmė?
„Tiesiog bazinis dalykas čia yra“, – stebėjosi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė.
„Aš jums ir atsakau. Pagrindinė situacija, kas susiję su valstybės skola, su santykiu su BVP, su kitais įsipareigojimais – tarpiniai rezultatai mus tenkina“, – dar kartą kartojo T. Valys.
Vis tik, norimo atsakymo G. Skaistė neišgirdo.
„Tai aš jums gal ateisiu į talką, nes yra Mastrichto kriterijai“, – pradėjo buvusi finansų ministrė.
„Tai Mastrichto kriterijai – savaime suprantamas dalykas. Tai aš nelabai suprantu, ką jūs čia bandote išjudinti, kažkokią sensaciją sukurti?“ – atrėžė T. Valys.
„Aš nekuriu sensacijos. Aš noriu jums paaiškinti, kaip yra reguliuojama fiskalinė drausmė. Tai yra Mastrichto kriterijai, bet taip pat yra valstybės išlaidų limitas, kuris yra nustatomas pagal susitarimą su Europos Komisija. Reiškia, kad kiekvienais metais yra nustatoma, kiek mūsų išlaidos gali augti daugiau, nei buvo praėjusiais metais.
Tai mūsų išlaidų augimas jau yra suplanuotas – tai 5,7 proc. Ir nuo to, ar mes antrą, ar trečią ketvirtį, ar geriau, ar blogiau pasirodysime – tai neturi jokios reikšmės, nes mes galime išleisti 5,7 proc. daugiau, negu praėjusiais metais“, – naujajam finansų ministrui aiškino buvusi ministrė.
„Man atrodo, šito nežinoti yra tiesiog... Atrodo labai...“ – sunkiai žodžius rinko konservatorė.
„Tai jūs darote prielaidą, kad aš to nežinojau“, – toliau piktinosi T. Valys.
I. Šimonytę gąsdina finansų ministro kompetencijos
Klausimų naujajam ministrui pažėrė ir I. Šimonytė. Ji domėjosi ne tik ekonomine diplomatija, už kurią T. Valys buvo atsakingas kaip užsienio reikalų viceministras, bet ir klausė apie paskirtojo ministro inovatyvumą – pastarąjį pabrėžė T. Valio kandidatūrą palaiminusi Prezidentūra.
„Jūsų kandidatūrą svarstant Prezidentūroje buvo paminėta, kad jūs turite inovatyvų požiūrį į viešuosius finansus. Mano patirtyje ministrai, kurie turėjo inovatyvų požiūrį į viešuosius finansus, tai tos inovacijos – ir čia jau nebus inovacija, nes tai buvo išbandyta – pasireikšdavo tokiais dalykais kaip dalies deficito paslėpimas arba ekonominių projekcijų patekimas geresnių, nei kad jos žinomai turėtų būti, ir per optimistinių pajamų prognozavimas ir panašūs dalykai“, – kalbėjo buvusi premjerė.
„Aš norėčiau sužinoti konkrečiai, apie kokias inovacijas kalbėjo pono Nausėdos patarėjas, komentuodamas jūsų kandidatūrą? Ką inovatyvaus viešuosiuose finansuose jūs numatote įgyvendinti, kad kažkaip išbėgtumėte iš tų vartų, muštumėte ir negautumėte į savo vartus?“ – klausė ji.
T. Valys dėkojo I. Šimonytei už „netikėtai profesionalų ir objektyvų klausimą“.
„Visų pirma, aš akcentuočiau, galbūt, platesnį požiūrį į dabar teikiamą finansinių instrumentų paletę. Standartiškai tai yra, ką valstybė iš finansų instrumentų teikia kapitalo rinkoje, tame tarpe ir verslo subjektams, tame tarpe ir galimiems užsienio investuotojams – tai standartinės paskolos, lengvatinės paskolos, garantijos, palūkanų kompensavimas. Mano vizija yra galbūt išplėtimas ir labiau įtraukimas papildomų finansinių instrumentų, galimybės investuoti į kapitalą“, – atsakydamas buvusiai finansų ministrei sakė T. Valys.
I. Šimonytė pastebėjo, kad tai, ką naujasis finansų ministras pristatė, nėra anokia naujiena. Juk, tęsė ji, apie kapitalo rinkis Europos Sąjungoje stiprinimą kalbama nebe pirmą dešimtmetį.
„Labai džiaugiuosi, kad jūs žinote šitą klausimą, nes, deja, dabartiniai rezultatai ir instrumentai, kuriuos mes galėtume vardyti, kaip private equity investicijų pagalba mūsų rinkai, praktiškai yra nulis“, – nepasimetė T. Valys.
Tačiau I. Šimonytė kartojo klausimą, prašydama ministro aiškumo: „Tai galite konkrečiai pasakyti, koks bus konkretus jūsų veiklos rezultatais 2028 m. rudenį šioje srityje?“.
„Šioje srityje yra planas sukurti kolektyvinio investavimo subjektą, kuris suteiks galimybę Lietuvos verslams prieiti prie equity investicijų – tame tarpe, prisidėti ir prie Lietuvos verslo prekių ir paslaugų eksporto į mums prioritetines sritis. Galimai svarstant ir sukurti panašius instrumentus, kurie galėtų prisidėti prie Ukrainos atstatymo“, – atsakinėjo T. Valys, pradėdamas kalbėti ir apie bendrą šalies bei jos gyventojų ekonominę padėtį.
„Man iš tikrųjų sudėtinga atsakyti, kodėl mes iki šiol neradome sprendimų. Nes pasakyti „ne“ labai paprasta. Pasakyti „ne, negalime, susiveržti diržus, pakentėkim, numirkim“ – labai paprasta. Bet kodėl mes, kuomet jau ir daugeliu parametrų lenkiame Pietų Europos šalis, (...) kodėl mes iki šiol nesugebame rasti sprendimų, kaip pakelti, tarkime, tų pačių socialinių grupių gerbūvį? Kodėl mes iki šiol nesugalvojome sprendimų ir net neieškome sprendimų?“ – retoriškai klausė naujosios Vyriausybės narys.
Buvusi premjerė I. Šimonytė išsyk sureagavo į ministro pasisakymą.
„Tai aš galiu jums pakomentuoti šitą dalyką, jūs pats prisiprašėte. Lietuvos perskirstymas per biudžetą yra ketvirčiu mažesnis, nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai mano klausimas yra labai paprastas ir, šiuo atveju, labai tiesus – ar jūs esate pasirengęs atnešti į Seimą mokesčių įstatymų pakeitimus, kurie tą perskirstymą didintų? Ir, žinoma, kad būtų keičiama pajamų nelygybės situacija, tam kad būtų keičiama santykinio skurdo situacija – kas yra jus delegavusios partijos (...) tarsi DNR“, – toliau kalbėjo konservatorė.
T. Valys akcentavo, kad visos reikalingos priemonės minėtų tikslų įgyvendinimui gali būti svarstytinos.
„Dabar šiai dienai pasakyti, kad aš išsitrauksiu stebuklingą įstatymų pakeitimą – tikrai būtų naivu to tikėtis“, – pastebėjo jis.
„Manau, kad tikrai nebe tas laikas, kad mes turėtume vien tik galvoti apie kažkokios panikos sėjimą, abejonių skleidimą – tame tarpe, ir netiesioginį kenkimą mūsų pačių valstybei. Mūsų tikslas, kad laviruojant tarp finansinės drausmės, fiskalinės politikos nebūtų stabdomas ekonominis augimas, nebūtų pamiršti regionai“, – kartojo ministras.
Išgirdusi atsakymus į užduotus klausimus, T. Valys, regis, I. Šimonytei nepalikp palankaus įspūdžio.
„Replika po balsavimo. Šiaip tai niekas čia nieko negąsdina. Gal jūsų susigaudymas temoje šiek tiek gąsdina. Todėl, kad šiaip pastaruosius keletą metų Lietuvos ekonomika augo puikiai, regionų biudžetai augo puikiai, visos galimybės buvo, nepaisant visų geopolitinių iššūkių. (...) Man atrodo, jums reikėtų sau užduoti užduotį nesugadinti šito trendo labiau, negu kad kaltinti kitus kažkokiu gąsdinimu“, – pastebėjo buvusi finansų ministrė.
„Natūralu, kad žmonės, girdėdami tai, ką jūs čia šiandien kalbate, vargu, ar bus labai ramūs dėl to, kad jūs suprantate, kur jūs einate“, – apibendrino I. Šimonytė.
T. Valys: neleisiu savęs žeminti
Po pirmojo susitikimo su opozicine Seimo frakcija, paskirtasis finansų ministras žurnalistams tikino niekada neleidžiantis niekam savęs žeminti.
„Žinote, vadovaujuosi tam tikra logika – niekada neleidžiu niekam savęs žeminti nepelnytai, aš nesu kažkokiam egzamine, juo labiau, kai mane egzaminuoja opozicinė partija, kuri visiškai nesuinteresuota mūsų sėkme“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė T. Valys.
„Aš manau, kad į visus klausimus pavyko atsakyti, jaučiuosi gerai, o kokie bus rezultatai, kalbant apie biudžeto formavimą, jau ateitis parodys“, – pridūrė jis.
Perklaustas, ar posėdyje jautėsi žeminamas, būsimas ministras teigė, kad užduodant tam tikrus klausimus konservatorių frakcijos atstovams trūko objektyvumo ir aiškumo.
Tuo metu konservatorių frakcijos atstovė, anksčiau finansų ministre taip pat dirbusi I. Šimonytė pažymėjo, kad susidarė įspūdis, jog paskirtasis ministras į posėdį atėjo nepasiruošęs.
„Man atrodo, kad dabar kartais gyvename tokiais laikais, kai žmonės nebesupranta, ką reiškia būti viešu politiku. Yra toks darbas, kai tau užduoda klausimus, kurie ne visą laiką malonūs, kartais gali tau atrodyti net neteisingi, bet darbas toks – į tuos klausimus reikia atsakinėti“, – žurnalistams kalbėjo politikė.
„Juoba. kad tikrai niekas neuždavinėjo ministrui pašalinių klausimų, nesusijusių su pareigomis, į kurias jis yra paskirtas. Turbūt bet kas, kas stebėjo šitą posėdį, matė, kad, jeigu yra buvęs studentu arba yra dėstęs, tai žino, kad yra toks apibūdinimas – „Ai, ką nors iš bendro.“ T ai va, šitas „ai, ką nors iš bendro“ tikrai nėra tai, kaip turėtų finansų ministras atsakinėti į konkrečius klausimus.“, – tikino I. Šimonytė.
G. Skaistės ir T. Valio ginčas persikėlė į Biudžeto ir finansų komiteto posėdį
Konservatorių frakcijos posėdyje kilusios įtampos tarp buvusios ministrės G. Skaistės bei paskirtojo ministro T. Valio persikėlė ir į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdį.
Trečiadienį pastarasis svarstė XXI-osios Vyriausybės programą, pristatyme dalyvavo ir T. Valys.
G. Skaistė ir komiteto posėdyje naujojo Ministrų kabineto atstovo teiravosi apie fiskalinę drausmę – konkrečiau, ar T. Valys ketina imtis kokių nors sprendimų, kad 2029-2030 m. Lietuva išvengtų situacijos, kai bus pažeidžiami Mastrichto kriterijai. Taip pat – kokių priemonių ministras ketina imtis po to, kai 2028 m. nustos galioti Europos Komisijos išlyga skolinimuisi gynybos reikmėms.
„Klausimas, ar jūs išvis ką nors darysite, kad tas perėjimas, pasibaigus Europos Komisijos išlygai, būtų kažkoks geresnis, ar nedarysite nieko – po jūsų nors ir tvanas? Ir iš esmės, matydami, kad jau 2029-2030 m. mes jau Mastrichto kriterijus pažeidžiame, ar iki savo kadencijos pabaigos, visgi, ką nors darysite, kad fiskalinė drausmė būtų išlaikyta ir po 2028 m.?“ – kėlė klausimus opozicijos narė.
Klausiama konservatorė referavo ir į ankstesnę T. Valio repliką – esą opozicija nėra suinteresuota šios Vyriausybės sėkme.
„Aš manau, kad mes visi suinteresuoti sėkme, nes tikėtina, kad po rinkimų galbūt ir valdžia keisis, ir kažkam reikės gyventi su visais šitais finansais, kuriuos paliksite po dviejų metų kadencijos. Nežinau, kas tai bus – ateitis parodys. Bet tikrai, manau, mes visi esame suinteresuoti, kad ta situacija būtų kaip įmanoma geresnė ir tie finansai būtų kaip įmanoma tvarkingesni“, – dėstė G. Skaistė.
T. Valius papildomus buvusios ministrės klausimus sutiko ne itin palankiai – politikai ir vėl susiginčijo.
„Ačiū už tokį klausimą, kuris pilnas panikos, kaltinimų, abejonių ir gąsdinimų...“ – opozicijos narei mestelėjo paskirtasis ministras.
„Čia yra Valstybės kontrolės teiginiai, ne panika“, – įsiterpė G. Skaistė.
„Ir didelio pasitikėjimo, kad būtent jūs perimsite tą valdžią. Tai aš labai siūlkau per daug...“ – bandė tęsti T. Valys, tačiau vėl buvo nutrauktas konservatorės.
„Aš nežinau, kas perims valdžią, bet jūsų atsakymas neatrodo net į temą“, – pastebėjo G. Skaistė.
„Jūs labai esate įsitikinę, kad jūs perimsite“, – kartojo T. Valys.
Politikus suskubo raminti BFK pirmininkas Algirdas Sysas, paprašęs konservatorės replikas pasakyti po ministro atsakymo.
„Ministro teisė kalbėti, kaip jis nori“, – sakė „socdemas“, ragindamas „nedaryti turgaus“.
A. Sysas subarė T. Valį: „Ramiau reaguokite“
Savo ruožtu T. Valys kartojo – jo vadovaujama Finansų ministerija bei XXI-oji Vyriausybė fiskalinės drausmės pažeidinėti neketina.
„Tikrai niekas nesiruošia pažeidinėti Mastrichto kriterijų, niekas nesiruošia griauti fiskalinės politikos ir įsipareigojimų. Ir tikrai visi veiksmai, susiję su Finansų ministerijos veikla, bus būtent suderinti su esamais įsipareigojimais ir apeliuojant į tam tikrus apribojimus, kurie mus vienokiu ar kitokiu atveju suvaržo“, – dėstė „socdemų“ į Vyriausybę deleguojamas ministras.
„Mes kalbame apie nuoseklią fiskalinę politiką, esamų įsipareigojimų išlaikymą“, – pridūrė jis.
Vis tik, ir ministras sulaukė BFK pirmininko pabarimo.
„Aš norėčiau paprašyti, gerbiamas ministre – jūs ramiau reaguokite, nes opozicijos ar pozicijos (atstovai – Lrytas) turi teisę klausti tą, ką jie galvoja. Jūs atėjote į šitas pareigas tam, kad kažką padaryti. Tai reaguokite į tai pagal savo kompetencijas, o ne atsišaudykite „jūs tokie, anokie“. Gyvenimas parodys, kas ir kokie esame“, – sakė A. Sysas.
„Yra klausimai, sugebate – atsakykite, nesugebate – pasakykite „dar nežinau“. Jūs dar net nepradėjote savo darbo“, – apibendrino socialdemokratas.
Kaip skelbta, paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę pristatė kandidatus į ministrus. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė kitą dekretą, kuriuo patvirtino XXI-osios Vyriausybės sudėtį.