„Vienas iš esminių šio sumito rezultatų yra tai, kad NATO oro policijos misija perkvalifikuojama į NATO oro gynybos misiją. Tai esmingai pagerins Lietuvos oro gynybos pajėgumus“, – teigiama Eltai perduotame Ankaroje vykstančiame NATO viršūnių susitikime dalyvaujančio prezidento Gitano Nausėdos komentare.
Kiek vėliau šalies vadovas žurnalistams Ankaroje akcentavo, kad oro policijos misija iš esmės yra skirta taikos aplinkybėms. Tačiau šiuo metu, kaip sakė jis, Lietuva patiria įvairaus pobūdžio hibridinius iššūkius, pavyzdžiui, dronų nukrypimus į Baltijos šalis.
„Ateityje gali būti dar kitokio pobūdžio iššūkių. Tai manau, kad tos šalys, kurios dalyvauja mūsų oro policijos misijose, galėtų tiesiog prisiimti platesnį veikimo mandatą, ką jie veikia, kokie yra jų veikimo algoritmai. Ir, jeigu reikia, būti pasirengę imtis tam tikrų priemonių, kad tie objektai, kurie kelia pavojų mūsų žmonių saugumui, tiesiog būtų sunaikinti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Susiję straipsniai
„Tikiuosi, kad šie aiškesni ir platesni veiklos algoritmai sudarys sąlygas mums užtikrinti didesnį oro erdvės saugumą mūsų valstybėse“, – pridūrė jis.
Pasak šalies vadovo, dabar kalbamasi su NATO partneriais.
„Manau, kad tikrai neturėsime problemų užtikrinti nuoseklią šitą oro gynybos misijos kaitą“, – sakė jis.
„Nenorėčiau prognozuoti, kad nauji dronai įskristų, bet jeigu tokie įskristų, aš manau, kad netrukus turėsime atvejį, kada ir Lietuvoje bus dronas sunaikintas dėl to, kad jis kelia pavojų mūsų šalies saugumui“, – pridūrė G. Nausėda.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.
Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Italijos kariai.
Kaip skelbta, NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, Turkijoje, vyksta liepos 7–8 dienomis.
Šis dviejų dienų susitikimas, vykstantis didžiuliuose Turkijos prezidento rūmuose, rengiamas praėjus metams po to, kai NATO narės, spaudžiamos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo, įsipareigojo padidinti su saugumu susijusias išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
JAV atstovai skelbė, kad NATO susitikime Ankaroje daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos įsipareigojimų, dėl kurių buvo sutarta pernai Hagoje vykusiame viršūnių susitikime, įgyvendinimo vertinimui.
Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą ir raginama D. Trumpo, NATO praėjusių metų susitikime įsipareigojo beprecedentiškai padidinti išlaidas gynybai.
ELTA primena, kad šiemet gynybai Lietuvos biudžete skirta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.
Šis finansavimas skirtas nacionalinę diviziją šalyje siekiant išvystyti iki 2030 metų, taip pat priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.