„Sprendimas yra tai, ko mes siekėme ne vienerius metus ir kalbėjome apie tai nuo pat 2022 metų ir turbūt dar anksčiau, kad norime, kad šitie naikintuvai taip pat saugotų mūsų dangų, ne tik patruliuotų Rusijos orlaivius, kurie reguliariai skraidydavo šalia mūsų oro erdvės. Tai yra didelis pasiekimas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Tai susiveda į tam tikrus įgaliojimus, kurie yra suteikiami vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų Europoje vadui, kuris galės su oro policijos misiją vykdžiusiais naikintuvais, su tais pajėgumais vykdyti jau kitokio pobūdžio misiją – saugoti mūsų dangų. Tai yra įgaliojimų klausimas ir tam tikrų ginklų rūšių panaudojimo klausimas, sprendžiant atsinaujinančius ir mūsų oro erdvėje incidentus“, – aiškino jis.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, sprendimas jau yra įgyvendinamas.
Susiję straipsniai
„(Turėtų pradėti veikti – ELTA) pačiu artimiausiu metu. Sprendimas jau priimtas, dabar įgyvendinimo stadija“, – sakė jis.
Kaip skelbta, trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, jog vienas iš svarbiausių Aljanso viršūnių susitikime pasiektų rezultatų – sprendimas NATO oro policijos misiją perkvalifikuoti į oro gynybos. Pasak šalies vadovo, tai esmingai pagerins Lietuvos oro gynybos pajėgumus.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį sakė, kad toks sprendimas užtikrins greitesnę ir griežtesnę reakciją į galimas grėsmes bei pakeis NATO pajėgų veikimo algoritmus.
ELTA primena, kad NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.
Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Italijos kariai.