Anksčiau paskelbtas išteisinamasis Kauno apygardos teismo nuosprendis panaikintas.
Meras pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo ir skirta galutinė 10 tūkst. eurų bauda. Ją nuteistasis turės sumokėti per 2 mėnesius.
Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad Marijampolės meras savo veiksmais padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą, buvo sumenkintas pasitikėjimas savivaldos institucijomis, jo veiksmai buvo sistemingi.
T. Valiui ginantis dėl opozicijos užduotų klausimų, I. Šimonytė atšovė: „Toks darbas“
„Dėl apgaulės momento – Povilas Isoda, suvokdamas kontrolės mechanizmo stoką, ir tai, kad Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojai juo pasitiki, sąmoningai pateikdavo suklastotus dokumentus ir jų pagrindu gaudavo nepagrįstas išmokas“, – sakė teisėja teisėja Vitalija Norkūnaitė.
Teismo nuosprendžiu merui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 3 metus.
„Baudžiamojo poveikio priemonę taikyti trejus metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos“, – sakė teisėja.
Šio teismo verdiktas įsiteisėjo iškart. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turės nutraukti mero įgaliojimus anksčiau laiko, o savivaldybės taryba turės išrinkti laikinąjį merą.
Susiję straipsniai
Išklausyti Vilniuje skelbiamo nuosprendžio P. Isoda nebuvo atvykęs.
Dėl mero nuteisimo naujų rinkimų nebus
Kaip Eltai anksčiau teigė VRK, kadangi iki eilinių savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimų šiuo metu yra likę mažiau kaip metai, rinkimai šioje savivaldybėje nebebūtų rengiami, o iki kitų metų pavasario mero pareigas eitų savivaldybės tarybos paskirtas laikinasis meras. Vienas Marijampolės vicemerų, Artūras Visockis, taip pat yra nuteistas „čekiukų“ baudžiamojoje byloje, jam skirta bauda ir atimta teisė dirbti, tačiau šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.
Rinkimų kodeksas numato, kad savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Prokuratūra buvo nurodžiusi, kad politikas, Marijampolės savivaldybės buhalterijai pateikdamas, įtariama, suklastotus dokumentus – 26 vienetus tarybos nario išlaidų suvestinių ir 11 vienetų tarybos nario išlaidų ataskaitų – apgaule įgijo 2 479 eurus savivaldybės administracijai priklausiusių lėšų.
Meras žalą savivaldybei atlygino anksčiau.
Kaip skelbė ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir tyrimą kontroliavusi prokuratūra, P. Isoda į išlaidų ataskaitas įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas telefono ryšio, interneto ryšio, transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.
Nagrinėjant bylą Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius sakė, kad P. Isoda naudojo kitų mokėjimo korteles, atsiskaitydamas už kurą – buvo atvejų, kai kuras mažiausiai 15 kartų buvo pilamas tą pačią dieną, tą pačią minutę. Be to, anot prokuroro, kuras buvo pilamas tris kartus per dieną su labai mažu laiko intervalu.
Prašydamas nuteisti merą „čekiukų“ byloje, valstybės kaltintojas taip pat pateikė argumentą, jog P. Isoda dar naudojosi ir administracijos resursais – eidamas pareigas, galėjo naudotis administracijos teikiamomis interneto ryšio, transporto, pašto, kanceliarijos.
„Išlaidos jam jau buvo apmokamos, tačiau, nežiūrint į tai, jis vis tiek dar teikė duomenis apie išlaidas kaip tarybos narys. 252 kartus P. Isoda naudojosi tarnybiniu automobiliu, kartu gaudavo dar kompensacijas kaip tarybos narys“, – sakė prokuroras.
Lietuvos apeliacinis teismas šį argumentą patvirtino – nuosprendyje rašoma, kad meras turėjo galimybę naudotis tarnybinėmis transporto priemonėmis ir šią galimybę realiai įgyvendino. Be to, jis dar turėjo du asmeninius automobilius, todėl naudotis kitų asmenų automobiliais, teismo vertinimu, merui nebuvo jokios būtinybės.
„Neteisėtas elgesys buvo sistemingas, neatitiko pavyzdingumo, skaidrumo pincipų“, – paskelbė teisėja V. Norkūnaitė. Skeldama nuosprendį ji pažymėjo, kad P. Isodai, turėjusiam tarnybinius ir asmeninius automobilius nebuvo jokios pagrįstos būtinybės naudoti kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, taip pat sutuoktinės, tėvų automobilius tarybos nario funkcijų vykdymui, todėl ši versija atmetama.
Ji sakė, kad savivaldybės tarybos narių teisė į išmoką buvo įtvirtinta Vietos savivaldos įstatyme ir būtent šio įstatymo nuostatomis teisėjai vadovavosi vertindami, ar P. Isodos prašymai kompensuoti išlaidas buvo pagrįsti.
P. Isodos byloje taip pat yra jo artimųjų, kitų partijos narių kuro čekiai – iš viso 52 kartus panaudotos kitų asmenų mokėjimo kortelės.
„Motinos, tėvo, sutuoktinės vardu išduotomis banko mokėjimo kortelėmis apmokėti degalai buvo naudojami asmeninių poreikių tenkinimui, kurie negali prilyginami tarybos narių funkcijų vykdymui“, – sakė teisėjai.
Apeliacinis teismas atmetė mero advokato argumentus.
„Gynyba nurodė, kad reglamentas su vėlesniais pakeitimais negalioja, nes nebuvo įregistruotas teisės aktų registre, todėl merui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neturi jokios lemiamos reikšmės, sprendžiant Povilo Isodos atsakomybės klausimą“, – paskelbė teisėja V. Norkūnaitė.
Teisme Marijampolės savivaldybės vadovas anksčiau pareiškė, kad negalima remtis savivaldybės pateikta informacija, nes ji netiksli.
P. Isoda yra sustabdęs savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) ir sakė savo poziciją ginsiantis teisiniu keliu. Po išteisinamojo nuosprendžio pernai rugpjūtį meras Eltai pareiškė, kad neskubės atstatyti savo narystės partijoje, nes teisinis ginčas, panašu, dar nėra baigtas.
ELTA primena, kad meras socialiniame tinkle „Facebook“ yra rašęs kad, pagal savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliktą patikrinimą, dar 2023 m. lapkričio mėnesį grąžino į savivaldybės biudžetą tą dalį (4 tūkst. 748 eurus) išmokų, kurios galėtų kelti klausimų dėl jų išmokėjimo pagrįstumo.