Paskirtasis užsienio reikalų ministras iš karto sulaukė liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen prašymo pristatyti situaciją dėl Kinijos ir Taivano. Pradėdamas savo pasisakymą K. Budrys pabrėžė, kad užsienio politikos dalis Vyriausybės programoje yra labai svarbi, bet Kinijai joje nėra skiriama tiek dėmesio, kaip susidaro įspūdis iš viešosios erdvės.
„Aišku, atskiri jos (Vyriausybės programos, – Lrytas) klausimai, kurie sulaukia tiek daug dėmesio viešojoje erdvėje, man atrodo, buvo perspausti, nes prioritetų prasme (...) Kinijos klausimas yra 35-tas visoje užsienio politikoje. Mes pradedame nuo saugumo. Čia mums yra tikrai svarbu ir tai nulems, kaip mes gyvensime dešimtmečius į priekį“, – nurodė K. Budrys.
Pristatydamas situaciją, kaip sekasi normalizuoti santykius su Kinija, kas kaip vienas iš tikslų buvo skelbiama ir praėjusios, ir naujosios Vyriausybės programoje, Lietuvos diplomatijos vadovas teigė daug ko pasakyti viešai negalintis, bet tam tikruose formatuose tą situaciją reguliariai apžvelgiantis.
Opozicija skeptiškai vertina K. Budrio pristatytą užsienio politikos programą: reikalauja atsakymų
„Noriu pabrėžti, kad Užsienio reikalų ministerija iki šiol tvarkingai atsiskaitydavo už tai, kur mes esame. Tam tikri dalykai yra nevieši, suprantant, kad tie santykiai nėra tarp geriausių draugų. Noriu tai laikyti diskretiškai. Parlamentinę priežiūrą vykdantis komitetas tikrai apie tuos žingsnius žino“, – patikino paskirtasis ministras.
„Užduotis Vyriausybės programoje suformuluota aiškiai, ir XX Vyriausybės programoje ji buvo. Ties ja dirbame, dirbsiu ties tuo ir XXI Vyriausybėje. Žingsniai yra daromi, apie juos Seimas yra informuojamas. Jie nėra milžino žingsniai, judame po truputį. Bet turbūt niekas ir nesitikėjo, kad viskas per naktį yra išsprendžiama“, – dėstė K. Budrys.
Jo teigimu, yra kelios kryptys, kurios ir toliau bus tęsiamos XXI-oje Vyriausybėje.
„Tai – turėti sąlygas užtikrinti konsulines paslaugas mūsų piliečiams, kurie yra Kinijoje, taip pat ir plačiau, ne vien tik konsulinė pagalba, t.y. turėti sąlygas išdavinėti vizas atvykstantiems asmenims, ir kad Lietuvos piliečiai turėtų galimybę gauti vizas arčiau, nei kaimyninės sostinės – kad būtų praktinė pagalba“, – aiškino K. Budrys.
Susiję straipsniai
„Kitas dalykas – diplomatinis kanalas dvišaliams santykiams, apsikeisti skirtingais vertinimais. Ypač tada, kai mūsų vertinimai su kita valstybe skiriasi, kad galėtume tuos klausimus spręsti ne per kietąsias priemones ar viešumą. Tas uždavinys išlieka“, – tęsė politikas.
Tiesa, čia pat jis turėjo pripažinti, kad šių tikslų įgyvendinimas gali užtrukti ilgiau, nei įsivaizduojama.
„Galutinio rezultato, kaip buvo suformuota XX Vyriausybės programoje, mes dar nepasiekėme. Bet, kaip ir XX Vyriausybės programoje įrašyta, taip ir XXI, kad reikia normalizuoti patį atstovavimą. Aš manau, kad mums jį pavyks padaryti.
Tie laiko rėmai, mes irgi suprantame, kai pasakai – padaryk per mėnesį, tai turbūt ir išbrauki tą mėnesį, per tą mėnesį ir nesigaus padaryti vien dėl to, kad tu viešai pasakei ir įvardijai tą terminą. Tai šiek tiek užtruks“, – įspėjo K. Budrys.
Dėl Taivano, pasak paskirtojo ministro, šiuo metu atliekamas santykių ir neišnaudoto potencialo vertinimas, kuris yra akivaizdus.
T. Bauro nuotr.
„Buvo noras tikrai padaryti ambicingą, sėkmingo bendradarbiavimo planą, ir tą planą įgyvendinus sukurti sėkmės istoriją, kurią galėtume pasakoti visam pasauliui, džiaugtis – tiek mes, tiek Taivanas, ir turėti naudą įvairiose srityse.
Ties šiuo sumanymu ir uždaviniu irgi didelės pažangos neturime, bet aš tikiuosi, kad artimiausiu metu galėsime apibendrinti viską, kur esame“, – teigė jis.
K. Budrys neslėpė, kad lauktos investicijos iš Taivano yra gerokai mažesnės, nei buvo duoti pažadai.
„Akivaizdu, kad kai kurios valstybės santykiuose su Taivanu sugeba pritraukti investicijų, technologinį bendradarbiavimą. Per šį laikotarpį dešimtimis kartų daugiau, nei sugebėjo Lietuva. Kalbu apie šiuos penkerius metus.
Tai, kad Lietuvoje investicijos iš Taivano sudaro 5 mln. eurų, įrodo, jog kažkas yra netvarkoje. Mes turime dešimtimis kartų didesnius skaičius su kitais savo partneriais. Taip pat ir prekybos skaičiai rodo, kad ta prekyba yra daug mažesnė, nei su kitais mūsų Indijos-Ramiojo vandenyno partneriais.
Man tas klausimas yra labai svarbus, kur yra viso to priežastys ir kaip mes galėtume visa tai paskatinti. Kol kas to stebuklingo raktelio neatrandame“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
T. Bauro nuotr.
Dėl požiūrio į Baltarusiją pokyčio nemato
Liberalams klausimų kilo ir dėl Lietuvos pozicijos Baltarusijos atžvilgiu.
XXI Vyriausybės programos projektas sulaukė kritikos dėl švelnesnio tono Baltarusijos režimo atžvilgiu lyginant su Ingos Ruginienės ministrų kabineto programa. XX Vyriausybė Minsko režimą programoje yra įvardijusi kaip grėsmę. Tuo metu naujosios XXI Vyriausybės programos projekte nuostatos apie grėsmę iš Baltarusijos nebeliko.
„Tai, kad nėra tiksliai įvardyta, kaip politiškai vertiname, atskiros šalies grėsmių lygis – aš čia nematau problemos. (...) Dėl Baltarusijos, nežinau, kodėl vis atsinaujina abejonės. Kaip ir programoje parašyta – jeigu ir toliau rems Rusijos agresiją, vykdys hibridines atakas, stiprinsime izoliaciją ir spaudimą. Ne tai, kad išlaikysime, bet stiprinsime izoliaciją ir spaudimą. Viskas priklauso nuo Baltarusijos elgesio“, – nurodė K. Budrys.
Pats paskirtasis ministras iš karto išdėstė ir savo nuomonę dėl Baltarusijai taikomų sankcijų.
„Aš pats nematau sankcijų kaip priemonės, kuri yra savitikslė. Sankcijos yra vienas iš ekonominio saugumo įrankių, vienas iš užsienio politikos įrankių, kuriuo siekiama signalizuoti, kaip vertiname elgesį, tam tikrais atvejais bausti, veikti preventyviai ir panašiai“, – dėstė jis.
„Jeigu reikėtų vertinti dabartines įvestas sankcijas Baltarusijai, kokį jos turi poveikį – žinoma, kad jos turi poveikį. (...) Dėl to ir atsakydamas į jūsų kolegų klausimus, tai kokios pozicijos laikysitės 2027 metų vasario mėnesį, sakau – priklausys nuo to, kokia bus situacija 2027 metų vasario mėnesį.
Jeigu mes manome, kad žūtbūt tik tokios pozicijos laikysimės, galima pradėti spekuliuoti, kokios pozicijos Lietuva laikysis 2035 ar 2040 metais. Man atrodo, kad to nereikėtų daryti“, – tvirtino K. Budrys.
T. Bauro nuotr.
K. Budrys: Lietuva remia dviejų valstybių sprendimą, tačiau Palestiną pripažins tik susidarius sąlygoms
Paskirtasis užsienio reikalų ministras teigė, kad Lietuva ir toliau rems dviejų valstybių sprendimą Artimųjų Rytų konflikte. Tačiau Palestinos valstybę galėtų pripažinti tik tuomet, kai ji turės aiškiai apibrėžtą teritoriją, veikiančias institucijas ir joje nebebus teroristinių organizacijų.
„Aš esu įsitikinęs, kad ateis ta diena, kai galėsime pasakyti, kad apibrėžtoje teritorijoje, su apibrėžtomis institucijomis ir be teroristinių organizacijų valstybė galėtų būti Palestina. Tuomet Lietuva galėtų ją pripažinti. O dėl dviejų valstybių sprendimo siekiamybės čia abejonių irgi nėra“, – kalbėjo K. Budrys.
Pasak jo, Lietuva prie Palestinos stiprinimo prisideda ne simboliniais pareiškimais, o konkrečiais projektais.
„Visai neseniai lankiausi Izraelyje, taip pat ir Palestinoje, buvau susitikęs su Palestinos administracija. Lietuva Palestinoje daro daug, daugiau negu kai kurios valstybės, kurios užima griežtesnes pozicijas. (...) Kai išgirstu kritiką, kad Lietuva neprisideda prie Palestinos stiprinimo ir kad vienintelis būdas ją remti yra pripažinimas, primenu apie mūsų praktinius projektus, bendradarbiavimą skaitmenizacijos srityje, suteiktą paramą ir kitą pagalbą“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie Izraelio karinius veiksmus Gazos Ruože, K. Budrys pabrėžė, kad Lietuvos pozicija išlieka nuosekli – tarptautinė humanitarinė teisė privalo būti gerbiama.
„73 tūkst. žuvusių moterų ir vaikų Gazos Ruože mane šiurpina taip pat, kaip ir visus kitus“, – sakė jis.
Vis dėlto, anot ministro, Lietuva turi išlaikyti dialogą su Izraeliu ir tiesiogiai kelti humanitarinės teisės pažeidimų klausimus.
„Tai, ko laikėmės XX Vyriausybėje, reikia išlaikyti ir ateityje, turėti veikiančius kanalus su Izraeliu, bendrauti, kalbėtis ir tiesioginiu kontaktu aiškiai įvardyti mūsų vertinimą, kaip matome šių veiksmų poveikį dvišaliams santykiams bei Izraelio ir Europos Sąjungos santykiams“, – aiškino jis.
K. Budrys taip pat įspėjo, kad Izraelio naujakurių gyvenviečių plėtra Vakarų Krante gali negrįžtamai pakenkti dviejų valstybių sprendimo perspektyvai ir Palestinos valstybingumui.
Kalbėdamas apie padėtį Libane, jis teigė, kad Lietuva remia Libano Vyriausybės pastangas mažinti grupuotės „Hezbollah“ įtaką ir laikytis paliaubų susitarimo.
Anot užsienio reikalų ministro, padėtis šalyje išlieka itin trapi, todėl paliaubų pažeidimai kelia susirūpinimą. Kita vertus, K. Budrys pabrėžė suprantantis Izraelio siekį užtikrinti savo saugumą nuo Irano remiamų grupuočių.
„Visiškai suprantame ir pritariame Izraelio siekiui gyventi be tarptautinio terorizmo grėsmės. Turėti pašonėje „Hezbollah“ struktūras, tūkstančius raketų ir terorizuojamas gyvenvietes Izraelio šiaurėje yra nepriimtina. Kaip ir Izraelio siekis atsikratyti „Hamas“ Gazos Ruože ir užtikrinti šios organizacijos nusiginklavimą“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, Lietuva remia tarptautinės bendruomenės pastangas įgyvendinti antrąjį paliaubų etapą, kuris numato „Hamas“ nusiginklavimą.
Dėl JAV karių nusiteikęs pozityviai
Paskirtasis užsienio reikalų ministras sakė, kad yra pozityviai nusiteikęs dėl JAV karių rotacijos Lietuvoje. Jis teigė gavęs patikinimą, kad artimiausiu metu sužinosime, kaip viskas atrodys.
„Aš gavau patikinimą, kad artimiausiu metu mes sužinosime, kaip viskas atrodys“, – apie JAV karių rotaciją Lietuvoje penktadienį Seime žurnalistams sakė K. Budrys.
Jis informavo, kad apie amerikiečių karių buvimą Lietuvoje per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje kalbėjosi ir su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu.
„Tikimės, kad artimiausiu metu tos žinios ir pasieks, ir galėsime paskelbti“, – komentavo paskirtasis užsienio reikalų ministras.
„Aš pasitikiu tais, kurie daro planavimą, kurie dėlioja grafikus, terminus. Mums, sakykime, kaip iš politinės pusės kas yra svarbu, tai kryptis, į ką visa tai juda, ar mes galėtume dar papildomai kaip nors paįtakoti procesą. Visi argumentai, kurie yra sudėlioti politiniai, ekonominiai, finansiniai, strateginiai, yra žinomi JAV pusei. Žinau, kad vyksta planavimas. Kai jie jį pabaigs, ir paskelbs tuos skaičius. Aš esu nusiteikęs pozityviai“, – pridūrė K. Budrys.
Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika. Dar nežinoma, kas ir kada juos pakeis. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė turįs patikinimą iš sąjungininkų, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad Vašingtonas siunčia labai pozityvius signalus dėl amerikiečių karių tolesnio buvimo Lietuvoje.
Anksčiau birželį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė turįs žinių, kad liepos mėnesį į Lietuvą atvyks nauji kariai.
T. Bauro nuotr.
L. Kukuraičiui – ir klausimai, ir pagyros
Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai susitiko ir su paskirtuoju sveikatos apsaugos ministru L. Kukuraičiu.
Tarp klausimų apie privataus ir viešojo sveikatos sektoriaus suderinamumą, „E.sveikata“ sistemą, kitas sveikatos apsaugos sektoriaus problemas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo teirautasi ir dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų vienišoms moterims.
Liberalų lyderė V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad tokia galimybė galioja kaimyninėje Latvijoje. Jos teigimu, dalis Lietuvos moterų vyksta ten ir joms yra suteikiama pagalbinio apvaisinimo paslauga. Tad, anot jos, panaši tvarka turėtų būti taikoma ir Lietuvoje.
„Labai norėtųsi iš jūsų išgirsti tokį kaip ir pažadą. Žinau, kad vertybiškai dėl pagalbinio apvaisinimo išsiskiria mūsų pažiūros. Bet latviai, mūsų artimiausi kaimynai, jau senų seniausiai turi galimybę vienišoms moterims pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis“, – aiškino liberalė.
„Visame demografijos kontekste – ar nematytumėte, kad tikrai laikas būtų sulyginti tą teisinę bazę su kaimyninėmis valstybėmis ir leisti tokią galimybę, sudaryti tokią galimybę? Juoba, kad ir Konstitucinis Teismas pasisakė apie nediskriminaciją“, – klausė ji.
L. Kukuraitis pripažino – jo vertinimu, vienišoms moterims pagalbinio apvaisinimo paslauga neturėtų būti suteikiama. Nors politikas pabrėžė iš principo sutinkantis, kad pagalbiniu apvaisinimu galėtų pasinaudoti daugiau šeimų, anot jo, vaikas turi turėti teisę į abu tėvus.
„Iš principo pagalbinio apvaisinimo plėtrai pritariu. Ir kaip jūs ir teisingai pasakėte – vertybiškai man yra sunku priimti vaiko intereso problematiką vienišos moters apvaisinimo skatinime“, – kalbėjo paskirtasis ministras.
T. Bauro nuotr.
Todėl jis nėra linkęs visiškai pritarti šiuo metu Seime kelią besiskinančiam įstatymui dėl pagalbinio apvaisinimo. Pastaruoju siekiama liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms.
„Iš vaiko teisių perspektyvos aš matau tame problematiką, todėl ir susilaikiau pateikimo stadijoje. Bet įstatymo projektas yra čia, didžiajai daliai jo pritariu. Aš manau, kad Seimas apsispręs, suras sprendimus tam, kam šiuo metu vertybiškai yra pasiruošęs apsispręsti“, – nurodė jis.
Liberalų sąjūdžio atstovai be klausimų negailėjo ir pagyrų L. Kukuraičiui.
„Būna šiaip kai kolegos klausia, kas Seime, kuris kolega yra toks sąžiningiausias, doriausias – tai Linas Kukuraitis visada yra mano toks etalonas šiuo klausimu“, – kalbėjo liberalas Simonas Kairys.
„Prisidedu prie kolegos Simono – tikrai kvalifikuotas, patyręs politikas iš politinės šeimos. Ir noriu palinkėti sėkmės“, – savo ruožtu tikino Simonas Gentvilas.
Kaip skelbta, šią savaitę paskirtasis sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis buvo susitikęs ir su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariais.