Pasak jo, šiuos pakeitimus, kuriais norima suvaldyti migracijos keliamą riziką šalies saugumui, palaiko ir Valstybės saugumo departamentas (VSD), į kurio anksčiau išsakytas pastabas Prezidentūra atsižvelgė.
„Mes bandėme atspindėti ir saugumo aspektą, ir integracijos aspektą, ir verslo interesus, ir būtinumą labiau kontroliuoti migraciją, kuri anksčiau ar vėliau tikrai taps problema. Per trejus metus darbo imigrantų kiekis padidėjo iki 220 tūkst. ir didžioji dalis, aišku, nusėdo didžiuosiuose miestuose ir tai mūsų žmonės mato“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė D. Matulionis.
„Ir tikrai nesinorėtų, kad formuotųsi anksčiau ar vėliau tam tikri getai su visomis problemomis, su kuriomis susiduria Europos valstybės. Pats laikas imtis griežtesnės politikos migracijos klausimais“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie prezidento siūlomus įstatyminius pakeitimus, kuriuos Seimui ketina pateikti antradienį.
Susiję straipsniai
Pasak D. Matulionio, Prezidentūros tikslas nėra, kad į Lietuvą atvykę dirbti migrantai šalyje užsiliktų ilgą laiką. Vis tik, anot jo, skatinant migrantų integraciją, siūlymas įvesti lietuvių kalbos mokėjimą yra svarbiausias aspektas.
„Mūsų tikslas nėra, kad jie (migrantai – ELTA) integruotųsi ilgam laikui ir kad atsivežtų šeimos narius su visomis problemomis, kokios yra Europoje, kai (...) žmonės, nors ir gyvena šalyje, bet yra radikalizuojami ir tampa saugumo problema. Tai mes ir pasiūlėme įvesti lietuvių kalbos mokėjimą. Tai yra svarbiausias integracinis kriterijus. Jokio kito svarbesnio nėra. Jeigu žmogus tikrai imasi ir išmoksta kalbos, (...) tai ir yra pagarba tai šaliai, nors parodyti, kad aš tam tikra prasme ketinu integruotis“, – paaiškino jis.
Teikiami įstatymų pakeitimai suderinti su VSD
Todėl D. Matulionis taip pat akcentuoja, kad buvo atlieptas ir VSD anksčiau išreikštas nuogąstavimas, kad priėmus siūlomus pakeitimus, pritrūktų laiko patikrinti į šalį atvykstančius migrantus. Taip pat, anot jo, atsižvelgta ir į VSD nuogąstavimus dėl iššūkių integruojant užsieniečius.
„Mes atsižvelgiame į VSD nuogąstavimus dėl to, kad gali pritrūkti laiko tikrinimams. Todėl mes pasiūlėme pailginti tikrinimo laikotarpį nuo 14 iki 28 dienų ir (...) tas integracijos reikalavimas, kuris buvo VSD iškeltas, irgi yra atspindėtas“, – patikino jis.
Todėl, anot prezidento patarėjo, galutinis įstatymų pakeitimų paketas yra pakoreguotas ir suderintas su VSD.
„Migracija visada yra susijusi su tam tikromis saugumo grėsmėmis. Ir todėl mes turime atsižvelgti į jas ir mes tikrai į jas atsižvelgiame. Išties dabar projektas yra pilnai suderintas su VSD pastabomis“, – pabrėžė D. Matulionis.
Prezidentas Seimui teikia Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekia geresnio migracijos valdymo bei darbuotojų trūkumo šalies ūkyje problemos sprendimo.
Kaip skelbė Prezidentūra, terminuotų darbo leidimų modelis labiausiai tiktų užsieniečiams darbuotojams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolatos ar likti gyventi Lietuvoje ilgesnį laiką ir atvyksta į šalį dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais ir panašiai ne ilgesniam nei 2 metų terminui.
Teigiama, jog teisės aktų pakeitimais būtų nustatoma spartesnė tokių užsieniečių atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau priimti į darbą užsieniečius ten, kur neranda vietos darbuotojų.
Tiesa, šiuo atveju būtų nustatytas naujas griežtas reikalavimas, kad pasibaigus 2 metų terminuoto darbo laikotarpiui užsieniečiai privalėtų išvykti iš Lietuvos bent 6 mėnesiams.
Tuo metu aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.
Tiesa, šiuo atveju būtų nustatytas naujas griežtas reikalavimas, kad pasibaigus 2 metų terminuoto darbo laikotarpiui užsieniečiai privalėtų išvykti iš Lietuvos bent 6 mėnesiams.
Tuo metu aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.