Anot jo, šis žingsnis sudarys ir galimybes pritraukti papildomus oro gynybos pajėgumus.
„Mums tai reiškia didesnius įgaliojimus tiems lėktuvams, kurie lieka pas mus, jų rotacijos ir toliau išliks, ir (atsiras – ELTA) galimybė kartas nuo karto gauti papildomus gynybos pajėgumus iš sąjungininkų pusės“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė D. Matulionis.
„Yra vadinamosios angažavimo taisyklės, kurios bus labiau orientuotos į tai, kad lėktuvo pilotai galės priimti konkrečius sprendimus, ką konkrečiu atveju daryti. Ir negaliu eiti į detales, nes tai nėra vieša, bet, taip, lėktuvai galės imtis platesnių funkcijų ir ne tik lydėti priešiškos valstybės lėktuvus“, – patikino jis.
D. Matulionis apie prezidento teikiamus pakeitimus dėl migracijos ribojimo: į VSD pastabas – atsižvelgta
Šalies vadovo patarėjas akcentuoja, kad šis žingsnis sudaro galimybes vyriausiajam NATO pajėgų vadui savarankiškai priimti sprendimus dėl pajėgų telkimo, nelaukiant politinio apsisprendimo.
„Kai matysis, kad situacija eskaluojasi viename ar kitame regione, vyriausiasis pajėgų vadas turės papildomus įgaliojimus greitai sutelkti į tą konkretų regioną reikalingus oro gynybos pajėgumus iš visos Europos. (...) Ir tam nereikės politinio sprendimo“, – patikino jis.
Susiję straipsniai
Po praėjusią savaitę vykusio Aljanso viršūnių susitikimo Ankaroje prezidentas Gitanas Nausėda pranešė apie priimtą sprendimą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perkvalifikuoti į oro gynybos.
Reaguodamas į NATO sprendimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys anksčiau teigė, kad to Lietuva siekė ilgą laiką, pokyčiai jau įgyvendinami ir turėtų pradėti veikti artimiausiu metu.
Anot jo, sprendimas leis vyriausiajam NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vadui suteikti tam tikrus įgaliojimus ir su oro policijos misiją vykdžiusiais naikintuvais saugoti Baltijos šalių dangų, taip pat atvers galimybę tam tikrų ginklų rūšių panaudojimui.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas neatskleidė, ar tai savaime reikš didesnių oro gynybos pajėgumų dislokavimą. Tačiau, pasak jo, NATO sprendimas reiškia, kad dabar oro apsauga pereina į „lankstų ir gynybinį atliepimą“, o ne politines diskusijas ar debatus.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.
Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Italijos kariai.