Nuo žurnalistų klausimų kandidatė kol kas vis išsisukdavo, per Vyriausybės programos pristatymą vienintelė iš naujokų sugebėjo pasprukti per kitą išėjimą.
„Taip, aš esu naujokė ir turbūt pati netikėčiausia kandidatūra šioje formuojamoje Vyriausybėje. Bet nesu naujokė šioje srityje. Turiu dešimties metų patirtį aplinkosaugos sektoriuje. Paskutiniuosius dešimt metų dirbau Briuselyje su europine darbotvarke, su Europos Sąjungos institucijomis ir regionų komitetu, koordinavau Lietuvos delegacijos veiklą šioje organizacijoje, taip pat dirbau su tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinant įvairius projektus. Paskutiniuoju metu daugiausiai dėmesio skyriau projektams Moldovoje ir Ukrainoje“, – prisistatė I. Andriulaitytė.
Išskirdama prioritetines sritis, į kurias ketina sutelkti daugiausia dėmesio, ji pasiguodė, kad laiko dideliems žygdarbiams per daug nebeliko.
„Kalbant apie prioritetus, suprantu, dveji metai likę – nėra daug, kalnų nenuversime, bet mano tikslas – užtikrinti darbų tęstinumą. Aplinkosauga – tokia sritis, kur neprioritetinių sričių šioje srityje turbūt nėra. Savo darbe pagrindinį dėmesį skirsiu miškų politikai, žiedinei ekonomikai ir, be abejo, būsto politikai“, – vardijo paskirtoji ministrė.
I. Andriulaitytė iškart sulaukė klausimo, kurias sritis Aplinkos ministerijoje, kai ją jau antradienį apleis „Nemuno aušros“ deleguotas Kastytis Žuromskas, ketina audituoti. Tikslaus atsakymo neturėjo.
Susiję straipsniai
„Kiek pačiai teko girdėti, Aplinkos ministerijos veikla turbūt nebuvo visiškai patenkinta ir visuomenė, ir Seimo nariai. Kalbant apie auditą, ir socialdemokratų frakcijoje buvo išsakyta, ir pats ministras pirmininkas išsakė, kad planuojama audituoti veiklą ministerijose, kuriose veikė „Nemuno aušra“.
Bet šiai dienai aš norėčiau pradėti darbą, susipažinti ir nuspręsti, kurias veiklas audituoti. Kad ministerijoje nėra viskas gerai – tai faktas, bet nenoriu improvizuoti, kalbėti netiksliai ir jus suklaidinti. Manau, mes tikrai susitiksime ne kartą ir pradėjusi darbą tikrai pasidalinsiu nuveiktais darbais, juo labiau, kad tikrai esu į rezultatą orientuotas žmogus“, – aiškino ji.
Liberalui Eugenijui Gentvilui nerimą sukėlė paskirtosios ministrės ambicijų stygius. Jis atkreipė dėmesį, kad iki dar kitos Vyriausybės ministrų priesaikų, jei negrius ir ši, liko beveik dveji su puse metų.
„Man teko būti vienos ministerijos ministru penkis mėnesius. Per penkis mėnesius pavyko padaryti tiek darbų, aš dabar jų nevardysiu, kad Lietuvoje tapau trečias pagal populiarumą.
Atsiprašau, kad kalbu savo pavyzdžiu, bet noriu įkvėpti ir jus. Pirmas reitinguose buvo Valdas Adamkus, antras – Algirdas Mykolas Brazauskas, trečias – aš. Drąsiau žiūrėkite į galimybių langą, kuris jums atsiveria, o ne tai, kad nieko čia nebepavyks jums padaryti“, – sukritikavo E. Gentvilas.
Paskirtąją ministrę jis iškart įspėjo, kad ketina ją šiek tiek paegzaminuoti, ir ragino nepykti, kaip tai darė būsimasis finansų ministras Taurimas Valys, nes toks yra opozicijos darbas ir parlamentarai turi teisę susipažinti su mažiau žinomais kandidatais, kuriuos pavadino „netyčiukais“.
Liberalas paprašė I. Andriulaitytės įvardyti, kas Lietuvoje yra saugomos teritorijos.
„Ačiū už klausimą ir išreikštą susirūpinimą, baimes, kad galbūt mano žinių nepakanka imtis šio darbo, bet pati pagal išsilavinimą esu aplinkos apsaugos inžinierė, turiu magistro laipsnį šioje srityje. Apie saugomas teritorijas – taip, tai yra svarbi mūsų dalis aplinkosaugos sistemoje, kuriai turi būti skiriamas deramas dėmesys“, – atsakinėjo ji, dėmesį nukreipdama į finansavimą.
E. Gentvilas vis tik paprašė konkrečiai atsakyti į jo klausimą – kokio pobūdžio yra Lietuvoje saugumos teritorijos, kas jas sudaro ir koks yra jų plotas: „Aš to klausiau, o ne tai, kad reikia nukreipti finansavimą. Aišku, kad reikia nukreipti.“
„Rezervatai, draustiniai, nacionaliniai parkai...“ – nelabai užtikrintai vardyti pradėjo I. Andriulaitytė.
„O kas yra ypatingai saugomos teritorijos?“ – perklausė E. Gentvilas.
„Rezervatai“, – atsakė paskirtoji ministrė.
„Ateityje linkėčiau pasakoti ne apie tai, ką jūs darysite pagal programą, o atsakyti į klausimą – kas sudaro saugomas teritorijas. Atsakėte – ačiū. Sužavėtas“, – kiek sarkastiškai atsakymą apibendrino liberalas.
Savo ruožtu liberalas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad asmens kompetencijos diplomais matuoti nereikėtų.
„Aš norėčiau pabrėžti, kad diplomai niekada neatspindi kompetencijos. Man teko vertinti labai daug studentų ir magistrantų. Kompetencija atsiranda dirbant ir ją turint, ją kuriant, o ne grindžiant diplomais. Čia – ne vairuotojo teisės“, – tvirtino jis.
Liberalas Simonas Gentvilas klausė, kaip I. Andriulaitytė, nebūdama socialdemokratų partijos nare, ketina formuoti savo būsimąją komandą – ar joje bus Lietuvos savivaldybių asociacijos, kurioje ji pati darbavosi, žmonės, ar bus ir savo srities profesionalų.
„Komandą jau pradėjau formuoti. Pagrindinis akcentas yra kompetencijos ir patirtis. Savivaldybių asociacijos žmonių komandoje nebus. Du viceministrus komandoje jau turiu. Šiandien susitinku su kandidatu į kanclerius, turiu apsispręsti. Sunkiausia dalis, kur turiu apsispręsti – viceministras, atsakingas už miškų politiką ir atliekų tvarkymą. Manau, kad šitą klausimą irgi išspręsime“, – nurodė paskirtoji ministrė, pažymėdama, kad komandoje lieka Aira Paliukėnaitė.
Ką mano apie taršos mokestį automobiliams?
Paskirtoji aplinkos ministrė sulaukė klausimo apie taršių automobilių mokestį. Ji neatmetė tokios galimybės, tačiau pažymėjo, kad tai yra jautrus klausimas, todėl žada ieškoti mažiausiai skausmingų sprendimų gyventojams.
„Problema yra aktuali, automobilių tarša yra viena iš didžiausių aplinkos taršos formų, kas labiausiai teršia – tie vadinami senieji automobiliai, kuriuos turi įsigiję turbūt mažas pajamas gaunantys gyventojai, (…) galbūt tokia momentinė mintis – galbūt per automobilių registracijos mokestį galima būtų spręsti šią situaciją“, – sakė I. Andriulaitytė.
Jos teigimu, šiuo klausimu Aplinkos ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, būsima ministrė tikino ketinanti susipažinti su jos veiklos rezultatais. Tiesa, I. Andriulaitytės teigimu, šio mokesčio klausimas yra jautrus kai kurioms visuomenės grupėms, todėl sprendimus reikia priimti apgalvotai.
„Žinote, tai yra labai jautrus klausimas, nes visi žinome, kokie automobiliai labiausiai teršia aplinką, tai, matyt, reikės rasti labiausiai neskausmingus sprendimus“, – pridūrė ji.
Pernai pateiktose rekomendacijoje įvesti metinį taršos mokestį automobiliams Lietuvai siūlė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Teigta, kad transporto sektorius Lietuvoje yra didžiausias pavojingų emisijų šaltinis, todėl jam reikalingos tikslingos politinės intervencijos.
Šaliai siūlyta įvesti metinį transporto priemonių nuosavybės apmokestinimą arba didinti dabartinį automobilių registracijos mokestį pagal jų išmetamą CO2 kiekį, taip pat rekomenduota mažinti maksimalų neapmokestinamo išmetamųjų teršalų faktoriaus dydį ir įtraukti nuo automobilio svorio priklausantį komponentą.
Mano, kad Maskvos namų Vilniuje turi nebelikti
I. Andriulaitytė iškart po Liberalų sąjūdžio frakcijos apsilankė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijoje. Čia ji iškart sulaukė partijos pirmininko Lauryno Kasčiūno klausimo dėl Maskvos namų griovimo. Ji nurodė, kad laikosi pozicijos, jog sostinės centre esančio pastato turėtų nebelikti.
„Turbūt kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui, čia (…) net nediskutuotinas klausimas, kad Maskvos namų turi nelikti. Kas stringa ir kur stringa, improvizuoti nenoriu šiai dienai, pradėsiu darbą, susipažinsiu ir manau, kad su Vilniaus miesto savivaldybe tikrai bendradarbiausim šiuo klausimu“, – sakė I. Andriulaitytė.
Nors teismas Vilniaus Rinktinės ir A. Juozapavičiaus gatvių sankirtoje esančius Maskvos namus, kuriuos valdo viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras-Maskvos namai“, nugriauti įpareigojo dar 2022 m. pabaigoje, šie procesai stringa.
Šiemet Vilniaus meras iškėlė iniciatyvą, kad reikėtų pakeisti įstatymą ir sudaryti galimybes verslui Maskvos namus nugriauti savo lėšomis, kad savivaldybei tai nieko nekainuotų.
Seime šiuo metu svarstomas siūlymas, kuris atvertų tam galimybę – valstybės įstaigoms paramą leistų priimti ne tik paslaugomis, bet ir darbais.
Valdo Benkunsko teigimu, į jo kvietimą prisidėti prie pastato griovimo savo lėšomis atsiliepė keletas didelių statybos įmonių, tarp jų – „Naresta“, „Kalvasta“, „Yit Lietuva“, „Gilesta“, „Fegdos grupei“ priklausanti „Tilsta“ ir „Hiltus“.
Anksčiau Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) skelbė griovimo darbų konkursą, kuris užstrigo teismuose. Visgi, jeigu nepavyktų sudaryti galimybės verslui Maskvos namus nugriauti neatlygintinai, inspekcija turėtų skelbti naują viešąjį konkursą.
Maskvos namų projektą Vilniaus centre vystyti nuspręsta dar 2004 m. 75 proc. „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ akcijų yra valdoma dalininkų iš Maskvos.
Anot sostinės mero, sklypas sostinės centre sankirtoje ateityje bus perduotas ukrainiečių religinei bendruomenei, šiuo klausimu jau pasiekti žodiniai susitarimai.