Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį viešai pripažino, kad šalies valdžia yra gavusi informacijos ir įspėjimų apie galimas Rusijos kinetines akcijas ar provokacijas prieš Lietuvą.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Rusija šiuo metu neturi pajėgų viso masto invazijai, nes jos kariuomenė yra įstrigusi Ukrainoje, tačiau galėtų rengti kitokio pobūdžio išpuolius.

Į tai netruko sureaguoti krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jis nurodė, kad nors gausėjančių rusų karinių pajėgų pasienyje nefiksuojama, Lietuvos žvalgyba indikuoja apie augančią Kremliaus agresiją.

„Konvencinės grėsmės šiuo metu nėra“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo R. Kaunas. – Tačiau yra įvairios provokacijos, „netikros vėliavos“ kampanijos, tai tokios galimybės auga, ir mūsų žvalgyba indikuoja apie didėjantį Rusijos agresyvų elgesį.“

[[ge:lrytas:lrytas:43147552]]

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ žurnalistas Vytautas Bruveris su Nepriklausomybės Akto signataru ir šauliu Arūnu Degučiu aptarė stiprėjančias grėsmes iš Rusijos, galimas provokacijas bei Lietuvos pasirengimą visuotinei gynybai.

Priešas Lietuvos viduje

V. Bruveris atkreipė dėmesį, kad Rusijos režimas toliau plėtoja pasakojimą apie rusakalbių teisių pažeidimus ir yra pradėjęs teisinį procesą, kuriuo gali mėginti spausti Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes. Nors dalis visuomenės tai vertina kaip informacinę ataką, žurnalistas teigė nematantis pagrindo iš tokių veiksmų juoktis.

„Man atrodo, kad režimas akivaizdžiai ruošia kažkokį pseudopagrindą galimiems agresyviems kariniams veiksmams“, – sakė V. Bruveris, klausdamas, ar grėsmės lygis iš tiesų didėja.

[[ge:lrytas:lrytas:43097219]][[ge:lrytas:lrytas:43097213]][[ge:lrytas:lrytas:43129233]]

A. Degutis neabejojo, kad Rusija kažkam ruošiasi, tačiau esminis klausimas, jo teigimu, yra tai, kokio pobūdžio veiksmai gali būti planuojami.

„Akivaizdu, kad kažkam ruošiamasi. Rusija negali sustoti, ji yra užstrigusi ir dabar ieško variantų, kaip pateisinti savo veiksmus tiek Ukrainoje, tiek apskritai“, – kalbėjo signataras.

Pasak jo, Rusijos režimui nebūtų sunku surasti ar sukurti kaltuosius, nes visuomenė tokiems veiksmams jau ruošiama ir Rusijoje, ir Lietuvoje. A. Degutis teigė, kad Lietuvoje veikia tam tikri nuomonės formuotojai, turintys leidimus gyventi šalyje ir kuriantys aplinką galimoms provokacijoms.

„Jie netgi provokuoja, kad jų arba apskritai rusakalbių atžvilgiu būtų padaryti kokie nors nusižengimai“, – sakė A. Degutis. Tokie incidentai, jo vertinimu, galėtų būti panaudoti Rusijos režimo pasakojimui apie būtinybę ginti rusakalbius.

[[ge:lrytas:lrytas:43149283]]

Pašnekovas atskleidė, kad Lietuvos šaulių sąjunga atlieka pusiau visuomeninį tyrimą ir stebi aktyviausius šioje aplinkoje veikiančius asmenis. Tarp jų esą yra teisinėje srityje itin gerai pasirengęs žmogus, kuris teisme sugebėjo išsaugoti teisę gyventi Lietuvoje.

„Mes gyvename taikos sąlygomis, todėl pas mus galioja visos konvencijos, žmogaus teisių normos ir visa teisinė aplinka. Jie tuo naudojasi, o kol nepripažinsime, kad tai yra kitoks karas, ir nepradėsime atitinkamai reaguoti, mūsų aplinkoje bus žmonių, kurie tuo piktnaudžiaus“, – kalbėjo A. Degutis.

Anksčiau Rusija kalbėjo apie savo piliečių gynimą užsienyje, tačiau dabar retorika išplėsta iki visų rusakalbių gynimo.

„Mes su jumis irgi suprantame rusiškai, tai galų gale gali būti prieita prie to, kad ir mus reikės nuo kažko ginti, nes mes taip pat esame rusakalbiai“, – ironizavo pašnekovas.

Suomijos pavyzdys

A. Degutis sutiko, kad nereikėtų į kiekvieną Rusijos informacinę provokaciją reaguoti garsiais pareiškimais ir įsitraukti į primestą žaidimą. Jis priminė, kad Edwardas Lucasas yra taikliai apibūdinęs Lietuvos reakcijas į Rusijos veiksmus.

„Kai rusai įmeta į mūsų tvenkinį akmenėlį, lietuvis sugeba sukelti cunamį, o tas vanduo užlieja mus pačius“, – E. Lucaso mintį perteikė A. Degutis. Jo manymu, Lietuvai būtų naudinga mokytis iš Suomijos, kuri dažnai viešai nereaguoja, tačiau nuosekliai atlieka konkrečius darbus.

[[ge:lrytas:lrytas:43149061]]

V. Bruveris pažymėjo, kad visiškai ignoruoti grėsmių taip pat negalima – jas būtina fiksuoti, užrašyti ir išsaugoti. A. Degutis sutiko, tačiau pabrėžė, kad nereikėtų be galo kalbėti ir ginčytis, nes komunikacinėmis provokacijomis siekiama įtraukti oponentą į žaidimą, jį sutriuškinti ir kartu padidinti priešo reikšmę.

„Geriausia būtų kažką konkrečiai veikti“, – sakė A. Degutis, pokalbį nukreipdamas į Lietuvos pasirengimą visuotinei gynybai.

Pasak jo, apie šias problemas kalbama jau seniai, tačiau iki šiol nėra esminio politinio sprendimo. Visuomenėje ir tarp politikų esą įsigalėjo įsitikinimas, kad gynybai skiriami 5,5 proc. yra viskas, ką Lietuva gali padaryti.

„Reikia suprasti, kad ne procentai gina, o žmonės“, – pabrėžė A. Degutis. Jo teigimu, būtent suomiai turėtų pakviesti Lietuvą į savo ratą ir parodyti, kaip praktiškai veikia visuotinės gynybos modelis.

Šaulių sąjunga – nuošalyje

A. Degučio vertinimu, šiuo metu gynybai skiriamos lėšos su visuotine gynyba dar neturi beveik nieko bendra.

„Tie pinigai yra skirti tik kariuomenei ir divizijai. Nei hibridinio, nei informacinio pobūdžio pasipriešinimui pinigų iš viso neskiriama arba jų skiriama labai mažai“, – teigė A. Degutis.

Kaip vieną iš pavyzdžių jis pateikė šešis ar aštuonis strateginės reikšmės objektus, kuriems, kilus kinetinio pobūdžio grėsmei, sustiprinti skiriami kariuomenės žmonės. Kalbėdamas apie šių objektų apsaugą, pašnekovas minėjo 30 karių vienam mėnesiui ir maždaug po aštuonis žmones vienam objektui.

[[ge:lrytas:lrytas:43149063]]

„Kariuomenė sako: mes padėti galime, bet dirbsime tik karo metu“, – kalbėjo A. Degutis. Jo teigimu, gynybai skiriami 5,5 proc. yra skirti kariuomenei, karui ir pasirengimui karui, tačiau ne dabartiniam visos visuomenės saugumo užtikrinimui.

„Pinigai skiriami ne darbui, o pasiruošimui. Ar tai veiks, dar pažiūrėsime“, – sakė signataras.

Visa civilinė visuomenės dalis, įskaitant Lietuvos šaulių sąjungą, esą yra palikta nuošalyje, o lėšų neužtenka net komendantūroms formuoti. Vidaus saugumo užduotys paliekamos policijai, Viešojo saugumo tarnybai ir Lietuvos šaulių sąjungai.

„Šaulių sąjunga tampa tarsi penkta koja – esą ji nubėgs ir viską sutvarkys. Valdininkams baigus darbą, šaulius nusiųsime į pasienį, padėsime policijai, įrengsime blokpostus ar padarysime dar ką nors“, – dabartinį požiūrį apibūdino A. Degutis.

Vilniaus problema

Kaip ryškiausią problemos pavyzdį pašnekovas iškėlė klausimą, kas Vilniaus miestą gintų nuo dronų.

Viešojo saugumo tarnyba, pasak jo, gintų tik jai priskirtus konkrečius objektus, o visa kita miesto teritorija taikos metu būtų palikta policijai. Tačiau nėra aiškaus atsakymo, kokiomis priemonėmis policija arba kita institucija galėtų miestą apginti.

„Tie 5,5 proc. šito neliečia nei tuo, kuo ginti, nei kas turėtų ginti. Tai yra visiškai palikta balta dėmė“, – sakė A. Degutis.

[[ge:lrytas:lrytas:43149046]]

Dėl šios situacijos jis teigė kalbėjęsis su Vilniaus meru. Lietuvos šaulių sąjungoje šiuo metu formuojami trys bepiločių orlaivių batalionai, iš kurių vienas skirtas Vilniui, tačiau šis batalionas neturi jokių lėšų.

Prasidėjus karui įsijungtų kariuomenė, mobilizacijos sistema ir su karo padėtimi susiję teisės aktai. Tačiau iki tol egzistuoja kelios skirtingos būsenos – taikos laikotarpis, nepaprastoji padėtis, mobilizacija ir karo padėtis – kurioms taikomos skirtingos institucijų funkcijos.

Laidoje taip pat priminta, kad ministrai ir aukščiausi pareigūnai, gavus signalų apie galimus teroristinius išpuolius prieš kritinės infrastruktūros objektus, skelbė apie sustiprintą jų apsaugą.

A. Degutis atsakė, kad kalbama tik apie šešis arba aštuonis po pusę Lietuvos išmėtytus objektus, o kariuomenė jų apsaugai vienam mėnesiui skiria 30 žmonių.

[[ge:lrytas:lrytas:43149302]]

Esminis lūžis, jo įsitikinimu, įvyktų tik tada, kai Lietuva suprastų, kad pirmiausia turi gintis pati.

Kariuomenė, pasak jo, yra svarbi visuotinės gynybos dalis, tačiau tik viena iš daugelio, o visa apimtimi pradeda veikti tik karo metu, kai įsigalioja su karo padėtis. Likusi gynybos sistema šiuo metu esą palikta už borto.

A. Degutis pabrėžė, kad nepakanka paskirti pinigų – būtina apibrėžti, kaip bus ginamasi ir kaip į šį procesą bus įtraukta visa visuomenė. Pasirengimas turi apimti bendruomenes, savivaldybes, ministerijas, kitas institucijas ir kiekvieną pilietį.

„Turime žinoti, kaip patys pasiruošime ir ką darysime, jeigu, pavyzdžiui, jau rytoj atskris 20 dronų“, – pokalbį užbaigė A. Degutis.

Po V. Putino grasinimų išryškino Lietuvos gynybos spragą (4)