„Bet koks prorusiškas veikėjas neturėtų turėti galimybės pasirodyti ar atlikti savo kūrybą, pristatyti savo darbą laisvoje, demokratiškoje, vakarietiškoje visuomenėje. Ypač Lietuvoje“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė L. Alsys.
„Mano subjektyvia nuomone, tokie žmonės neturėtų čia patekti. Turbūt tada atsimušame į teisinį reguliavimą, kurį reikėtų peržiūrėti iš esmės. Tuomet kam tenka atsakomybė, jeigu toks žmogus vienaip ar kitaip patenka į Lietuvą. Turbūt didžiausias diskusijas kelia įvairiausi muzikos atlikėjai ar koncertinės grupės, kurios vienaip ar kitaip per įvairias agentūras iš kitų Europos valstybių patenka į Lietuvą. Tai yra nedovanotina situacija, turėtume ir mūsų visuomenės kritinį mąstymą lavinti, jeigu tokiems veikėjams čia pavyksta prasmukti, pralįsti, bandyti koncertuoti ar pristatyti savo kūrybą – turėtume būti tie, kurie nesirenka tokios kūrybos, nepalaikome tų žmonių, kurie palaiko šlykštų karą“, – akcentavo jis.
Todėl, ministro teigimu, dabartinėje geopolitinėje situacijoje Nacionaliniame operos ir baleto teatre taip pat neturėtų skambėti rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio muzika.
Naujasis kultūros ministras L. Alsys išsakė, ką galvoja apie prorusiškus atlikėjus Lietuvoje: pozicija aiški
„Man atrodo, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras yra tikrai pilietiškas ir demokratiškas teatras. Netikiu, kad šis teatras dabartiniu laikotarpiu pats imtųsi tokių pastatymų ir tokių parodymų. Apie tai negalvojau, būdamas ramus, kad teatro trupė ir teatro vadovybė yra tikrai suprantantys, kad tokiems kūriniams šiai dienai yra ne vieta šioje scenoje“, – dėstė L. Alsys.
Seimas birželio viduryje po pateikimo pritarė Vytauto Kernagio pateiktoms patobulintoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma neleisti į Lietuvą atvykti Rusijoje ir Baltarusijoje koncertinę veiklą vykdantiems atlikėjams.
Susiję straipsniai
Sulaukus Seimo pritarimo, į Lietuvą penkeriems metams būtų draudžiama atvykti prorusiškiems atlikėjams ir kitiems pramogų pasaulio atstovams, kurie vykdė kultūrinę, koncertinę, pramoginę ar su tuo susijusią veiklą Rusijoje, Baltarusijoje ar okupuotose Ukrainos teritorijose po aktyvaus karo pradžios – t. y. po 2022 m. vasario 24 d.
Tokį sprendimą siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje Rusija ir Baltarusija yra įvardijamos kaip valstybės, keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.