Pagal pirminį „aušriečių“ siūlymą, auditą institucija turėtų atlikti iki spalio 10 d., tačiau projektą praėjusią savaitę apsvarstė Seimo Audito komitetas, kuris atsižvelgė į VK pastabas ir pasiūlė pratęsti audito atlikimo terminą, tam skirti papildomų lėšų planuojant ateinančių metų biudžetą.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė komitete sakė, kad auditą atlikti per mažiau nei tris mėnesius nėra neįmanoma, taip pat – kad VK neturi specifinių kibernetinio saugumo incidentų tyrimo kompetencijų, todėl turėtų pirkti paslaugas rinkoje, o tam reikėtų papildomo finansavimo, kuris gali siekti apie 100 tūkst. eurų.
Komiteto pirmininkas, „aušrietis“ Artūras Skardžius taip pat sakė, kad patikslintam projekte daugiau dėmesio numatoma skirti kibernetiniam duomenų saugumui, siūloma skirti didesnį finansavimą VK.
Susiję straipsniai
Po svarstymo už komiteto patobulintą projektą balsavo 73 Seimo nariai, susilaikė keturi.
Rudenį laukia galutinis balsavimas Seimo salėje, po jo VK auditą Registrų centre būtų įpareigoti atlikti iki 2027-ųjų spalio.
VK turės aiškintis, ar įvykus incidentui Registrų centro organizacinės, techninės ir kibernetinio saugumo priemonės buvo pakankamos valstybės registrų ir informacinių sistemų saugumui užtikrinti.
Taip pat – ar incidentų prevencijos procedūros buvo organizuotos bei vykdomos laikantis teisės aktų reikalavimų ir gerosios praktikos standartų, ar vidaus kontrolės ir rizikų valdymo priemonės užtikrino, kad būtų laiku nustatytos galimos grėsmės saugumui.
VK taip pat turėtų nustatyti, ar po viešojoje erdvėje paskelbto galimo duomenų nutekinimo incidento atsakingų institucijų ir paties Registrų centro veiksmai buvo pakankami, aiškintis, ar valstybinės bendrovės priežiūra yra pakankama, užtikrinant valstybės informacinių sistemų ir registrų atsparumą kibernetinėms grėsmėms.
Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie 0,5 mln.
Dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Skelbta, kad duomenys galėjo nutekėti per Migracijos departamento darbuotojų paskyras, pirmi vagystės atvejai fiksuoti dar sausio mėnesį, o viešai apie incidentą pranešta gegužės pabaigoje.