„Žinau, kad per pastarąsias savaites yra baigti tam tikri vertinamieji darbai, mes su komanda šiuo metu esame etape susipažinti su medžiaga, kuri yra parengta. Ir tikrai manau, kad nedelsdami priiminėsime sprendimus, nes reikia pripažinti, kad yra daug prarasto laiko“, – interviu portalui „Verslo žinios“ sakė ministras.
„Tai, kaip Lietuva, kuri energetikos transformacijos srityje buvo viena iš sparčių lyderių ir toliau išlieka, (...) kalbant apie jūrą ir vėjo energetiką turi labai daug prarasto laiko. Vienas projektas, kitas projektas, skelbti konkursai, jų eiliškumas sukeistas, Lietuvai kainavo daug laiko. Ta situacija netruko pasinaudoti mūsų partnerei ir kaimynei Lenkijai ir jau šiuo metu turime jų bandomuosius parkų prijungimus“, – pridūrė jis.
Anot politiko, neatsakinga būtų jūros vėjo parką įgyvendinti tik tam, kad jis būtų įgyvendintas.
A. Mazuronis, E. Gentvilas, T. Prajara: ar ir premjeras – politinis netyčiukas?
„Mes turime labai aiškiai suprasti, kad šis parkas tikrai gali prisidėti prie mano išsakytos vizijos įgyvendinimo, prie Vyriausybės programoje iškeltų principinių tikslų, kurie ten yra užprogramuoti. Tačiau tai yra su tam tikromis sąlygomis“, – kalbėjo L. Savickas.
„Visų pirma, mes turime (matyti – ELTA), kad šis įgyvendintas projektas prisidėtų prie mažesnių elektros kainų. Taip pat jis, kaip projektas, pats turi būti ekonomiškai gyvybingas ir, žinoma, nedaryti žalos Lietuvos energetikos sistemai. Tai yra principinės sąlygos, pro kurias planuoju žvelgti į šį projektą“, – aiškino jis.
Pasak jo, reikia įvertinti kontekstą, kad projekto sąlygos nuo tada, kai pradėta kalbėti apie jo įgyvendinimą, yra pasikeitusios.
Kaip skelbė ELTA, iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo 2023 m. spalį laimėjusi valstybės konkursą.
Susiję straipsniai
Visgi Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, jog dėl rinkos pokyčių „Ignitis grupės“ planuota vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad naujoji valdančioji koalicija grįš prie jūrinio vėjo parko klausimo.
Politikas teigė manantis, kad bent vienas iš jūrinio vėjo parkų projektų bus tęsiamas ir į tai bus žiūrima pozityviai, jei projekto vertę pagrįs ekonominiai vertinimai.
Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus.
Liepos pradžioje Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus atstovė Vaida Dumčiūtė teigė, kad Vyriausybė gavo „Ignitis grupės“ atliktą projekto analizę, tačiau savo vertinimą žadėjo pateikti suformavus naują Ministrų kabinetą.
Marta Kraujelytė (ELTA)